Negalima nepritarti Vilniaus licėjaus direktoriaus S. Jurkevičiaus mintims, išsakytoms straipsnyje „Nuolaidžiavimas mokiniams ugdo ištižusią kartą“ ir noriu pradėti nuo to, kuo jis straipsnį baigia: „Nesinorėtų tapti šalimi, į kurią atvažiuotų pažiūrėti, kaip nereikia daryti švietimo reformų. Geriau tapkime šalimi, kuri nebijo tapti savimi, sugeba turėti savo poziciją ir remtis savo tradicijomis, o ne plaukia pasroviui su abejotinos vertės pedagoginėmis fantazijomis ir utopijomis“.
© Shutterstock nuotr.

Kaip tik neseniai per LRT buvo kalbėta apie tai, kad Rytų šalių mokinių žinios ir pasiekimai lenkia mūsų mokinių gebėjimus ir kad mums iš Kinijos ir Japonijos reiktų pasimokyti, neužsidaryti savo darže, ruošti vaikus gyventi pasaulyje.

O štai ką rašo apie tai a. a. rašytojas Romualdas Granauskas, beje, kurį laiką dirbęs mokytoju: „Pažiūrėkime į japonus, kokia jų dvasinė kultūra, kiek yra perėmę svetimos kultūros, bet neatsisakė savo šaknų, o visa tai sugeba suderinti. Pasiima iš pasaulio tai, kas reikalinga būtent Japonijai. Mes griebiame bet ką... Nesvarbu, kad ten kita visuomenė, kitas mentalitetas, kiti žmonės, ir tradicijos, mąstymas“ (Baltas liūdesio balandis, 2015 m. p. 308).

Kur glūdi mūsų šaknys? Ar dabartinėje mokykloje jos puoselėjamos? Tarpukario Lietuvoje jos buvo tinkamai ugdomos. 1936 m. išleistas naujas Pradžios mokyklų įstatymas skambėjo taip: „Pradžios mokyklų tikslas yra teikti Lietuvos jaunimui pradžios mokslų žinių, ugdyti jo dvasios bei kūno pajėgas, mokyti jį Lietuvą mylėti, branginti ir jai aukotis.“ Tų mokyklų auklėtiniai įrodė savo meilę Tėvynei ir užjūriuose, ir Sibiro tremtyje, ir partizaniniame kare. Tarpukario Lietuvos mokyklose buvo daug vaikų ir vyresnio amžiaus mokinių organizacijų. Tarybinėje mokykloje skautai tapo pionieriais, užklasinė veikla buvo aktyvi, bet labai ideologizuota.

Nutraukus šią tradiciją, dabartinėje mokykloje įsivyravo slogi tyla. Ypač kaimo mokyklose. Nesakau, kad visose. Yra gražių pavyzdžių, bet jų nedaug.

Man keistai skamba „Savaitė be patyčių“. O kitos savaitės – su patyčiomis? Mokykloje visada turi būti tvarka. Tam yra budintys mokytojai, klasių vadovai. Gal reikėtų organizuoti vyresnių klasių mokinių savanorišką budėjimą.

Bet pirmiausia patyčių neturi būti darželyje. Negera praktika vaikams leisti bėgioti po teritoriją, rėkauti, stumdytis. Vaikai turi mokėti lauko žaidimų su kamuoliais, kamuoliukais, šokdynėmis, liaudiškų ratelių. Kadangi darželiuose trūksta vietų, tai neklaužadas, mušeikas reikėtų šalinti iš darželio savaitei, mėnesiui ar net visam laikui, jeigu tėvai nesugeba paveikti vaiko taip, kad jis elgtųsi tinkamai.

Gražaus elgesio estafetę turėtų perimti mokyklos. Pradinių klasių mokytojai irgi turėtų būti budrūs. Negalima palikti vaikų vienų klasėse per pertraukas. Tada jie irgi turėtų žaisti lauke, jei gražus oras, jei blogas – koridoriuje, prižiūrimi budinčios mokytojos.

Mano supratimu, tiek jaunesnėse, tiek vyresnėse klasėse patyčios tarpsta ten, kur nėra ką veikti. Užimti vaikus vienokia ar kitokia kūrybine veikla yra būtina. Apie tai turi galvoti ministrai ir mokyklų vadovai kartu su mokinių tėvais. Normalūs, draugiški vaikų ir paauglių tarpusavio santykiai formuojasi tik klasės ar būrelio, sportinio kolektyvo veikloje, kai vadovas yra autoritetas, sugebantis vaikus uždegti bendram tikslui. Bet tokių vadovų jau reikia paieškoti. Mokyklose labai daug pagyvenusių mokytojų ir dirbančių keliose mokyklose. Jie dažnai kratosi menkai apmokamo klasės vadovo darbo.

Ar nesumenko dabar klasės vadovo vaidmuo? Socialinės pedagogės, psichologės, dar pagalbos telefonai skelbimų lentoje, dar šimtai draugų feisbuke... Ir atsiranda žudanti vienatvė. Ar yra mokyklose dar tokių klasės vadovų, kurie gali paguosti, apginti, paskatinti, pabarti?

Dar yra vaikų teisų darbuotojai. Ar ta kryptimi jie dirba? Jeigu jau jie gina vaikus, tai pirmiausia tegul gina tuos, kurie kultūringai elgiasi mokykloje ir už jos ribų, kurie nori mokytis, tegu gina mokytojų pastangas sukurti darbinę atmosferą pamokoje. Vaikų teisių darbuotojai kartais prasilenkia su etika, klausinėdami vaikų, ar mokytojai jų nepravardžiuoja, nevaro iš klasės, užuot aiškinę vaikams, kad trukdyti pamoką, įžeidinėti mokytojus ir draugus yra nusikaltimas.

Yra naujovių, kurios visiems nepriimtinos. Tai pradinių klasių mokinių žinių vertinimas saulutėmis, žvaigždutėmis, raidėmis ir dar ilgiausiais aprašymais. Toks vertinimas apsunkina mokytojus, visiškai neaiškus tėvams. Pirmoje klasėje gal ir galima pažaisti su saulutėmis, bet nuo antrosios klasės jau reikėtų naudotis visiems aiškia, įprasta, suprantama dešimties balų sistema.

Ar ne per vėlai pradedama mokyti antrosios užsienio kalbos? Septintoje klasėje jau vėloka. Kodėl nepradėti jos mokyti nuo penktosios klasės?

Kita bėda – vadovėliai. Rusų kalbos vadovėliai kaimo vaikams nepritaikyti. Pagal juos ir mokyti, ir mokytis yra sunku.

Dar viena naujovė – kaupiamieji pažymiai, kuriuos mokytojai rašosi į savo sąsiuvinius, ne visada netgi mokinius informuodami. Tėvams jie lieka dažniausiai nežinomi. Kai kuriems dalykams toks vertinimas gal ir tinkamas. Bet dar reikėtų pagalvoti, ar jis skatina mokinius geriau mokytis, ar pažymys mėnesio gale nėra pernelyg tolima perspektyva mokiniui.

Keista naujovė – kūno kultūros pamokų sumažinimas – liko tik dvi savaitinės pamokos. Ar čia taip rūpinamasi vaikų sveikata?

O kas rūpinasi vaikų atminties, mąstymo lavinimu, estetinių jausmų ugdymu? Atrodytų, visų dalykų programos nukreiptos ta linkme. Bet kodėl ir pradinukai, ir vyresnių klasių mokiniai nemoka atmintinai eilėraščių? Literatūros mokytojai kažkodėl nori visus mokinius paruošti studijuoti filologiją.

Iš mokinių reikalaujama žinoti daugybę literatūros teorijos terminų, rašyti rašinius, panašius į mokslinius straipsnius. Sakykit, ar svarbiau žinoti tikslų soneto apibrėžimą, ar mokėti atmintinai bent vieną Šekspyro sonetą? Ryškiausi mūsų ir pasaulio klasikų poezijos ir prozos kūriniai, jų ištraukos turi susigerti į jauno žmogaus atmintį ir širdį kaip gražiausi ir teisingiausi žodžiai apie Tėvynę, apie žmogaus gyvenimo grožį ir prasmę.

Mūsų šalis neturtinga. Negalim įgyvendinti visų svajonių bet kurioje srityje, tuo pačiu ir šveitimo sistemoje. Todėl turim būti labai protingi ir nuoširdūs. Visi: ministerija, mokyklų vadovai, mokytojai. Ir to paties mokykim savo mokinius, kurių likimas patikėtas mums šiandien.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Misija Laplandija“ įsibėgėjo – dalyvių skaičius auga sparčiais tempais

Socialinė iniciatyva MISIJA LAPLANDIJA, skatinanti empatiją ir kviečianti gerais darbais...

Vilniaus rotušėje bus teikiami kultūros apdovanojimai „Auksinis Feniksas” (1)

Lapkričio 27 d. 16 val. Vilniaus rotušėje, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios...

Veiviržėnų jaunimas pagerbė „Laisvės kovotojus“ (11)

Šiais laikais visuomenėje vyrauja nuomonė, kad jaunimas yra nepilietiškas ir nepatriotiškas....

Negali atsidžiaugti nemokamu reisu į Suvalkus iš Kauno: dėl to tik pirkėjui geriau (194)

Už dyką nieko nebūna? Būna! Taip, iš Kauno į Suvalkus autobusas kasdien kauniečius veža...

Nebegali atskirti, kur sultys, o kur geriamas vanduo: atsibodo gerti srutas! (21)

Naujosios Akmenės gyventojai Silvai atsibodo taikstytis, kad jų daugiabučiui yra tiekiamas...

Top naujienos

Orai: šalį užlies šiluma, bet džiaugsmo neatneš (7)

Po žiemiškesnės savaitės pradžios, antroje savaitės pusėje temperatūra šoktels aukštyn, tad...

20 dienų valgė ligoninės maistą: kai kurie pasiūlymai gerokai nustebino ligoninės komentaras (397)

Šimtai legendų, mitų, komentarų, nuotraukų, klausimų, nuolatinių diskusijų – daug neramumų...

Teisėjai skaudžiai pamokė skolų išieškotojus: tą pačią skolą bandė išsireikalauti tris kartus (126)

Teisėjai skaudžiai pamokė skolų išieškotojus – už tai, kad jau trečią kartą tam pačiam...

Rado, kaip atsikratyti nelaukiamų klientų: už kebabą prašo 28 eurų (207)

Verslininkas Karolis Jaruševičius nemėgsta, kai jo valdomą maitinimo įstaigą vadina kebabine ....

Įspūdingų Kauno eglučių kūrėją suviliojo kitas miestas (23)

Neseniai paaiškėjo, kad šiemet miestą Kauno rotušės aikštėje puoš dvylikos metrų aukščio...

Kiek augs lėšos Lietuvos kariuomenei? (225)

Kitais metais Lietuvos kariuomenė s finansavimas peržengs 2 procentų ribą. Tačiau tai – tik...

Rusai įvardijo, dėl ko nepatenkinti Putinu (389)

Rusijos piliečiai mano, kad jų prezidentui Vladimirui Putinui už darbą einant šalies...

Gaisro metu nebuvo laiko galvoti: moters poelgis pralinksmino internautus (5)

Erdvius namus Šiaurės Kalifornijoje turėjusiam poniui Stardust turėjo būti nemenkas sukrėtimas...

Lygino tris skirtingas dietas ir nustatė, nuo ko priklauso geriausi rezultatai

Individualus ir išsamus DNR tyrimas gali labai padėti siekiant kuo tiksliau nustatyti konkrečiam...

Ilgą gydytojo Larry Nassaro seksualinės prievartos aukų sąrašą papildė dar viena olimpinė čempionė (9)

Buvusio JAV olimpinės rinktinės gydytojo Larry Nassaro laukia ilgi metai belangėje. Dar viena jo...