Kęstutis gyvena vieno kambario bute, butas kampinis. Pasak jo, bute yra nuolat šalta - net ir tada, kai įjungiamas šildymas. „Į ką šiuo atveju kreiptis?“, - klausia jis.
Šilumos tiekėjas: už namo vidaus sistemas neatsakome
Turbūt daugelis, kuriam aktuali ši problema, visų pirma bandytų kreiptis į šilumos tiekėją. DELFI kreipėsi į bendrovę „Vilniaus energija“, kurios atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas paaiškino, kad Lietuvos šilumos tiekėjai (taip pat ir bendrovė „Vilniaus energija“) yra atsakingi už saugų ir patikimą šilumos tiekimą iki daugiabučio namo įvado, o namo vidaus sistemų priežiūra - ne jų atsakomybė.
„Namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, balansavimu ir remontu rūpinasi bendrija arba daugiabutį administruojanti bendrovė, į ją ir reikėtų kreiptis. Verta prisiminti, kad prieš keletą savaičių Seimas priėmė Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytas Šilumos ūkio ir susijusių įstatymų pataisas, kuriomis dar aiškiau buvo nubrėžta šilumos tiekėjų ir namų administratorių atsakomybės riba“, - rašo N. Mikalajūnas.
Gali tekti tartis su visais kaimynais
Kaip DELFI paaiškino bendrovės „Inreal pastatų priežiūra“ direktorius Rimvydas Ramanauskas, tokioje situacijoje svarbiausia yra išsiaiškinti priežastį, dėl ko bute nekyla temperatūra. Pasak jo, dėl priežasties nustatymo reikėtų kreiptis į namą prižiūrinčią administruojančią įmonę, o jeigu name yra bendrija - į bendrijos pirmininką.
„Jeigu namas turi bendriją, bendrijos pirmininkas priežastimis nustatyti gali kviesti ką nori. Jeigu namą prižiūri savivaldybės paskirta administruojanti įmonė, tai gyventojas turėtų kreiptis į šią įmonę. Ji privalo atlikti pastato techninę priežiūrą - specialistai turėtų įvertinti ir pažiūrėti bendras pastato konstrukcijas - kas gali būti blogai. Tokiu atveju tai turi būti pirmas žmogaus žingsnis - paprasčiausias žingsnis, kuris nieko nekainuoja“, - sako R. Ramanauskas.
Pasak jo, žemos temperatūros bute priežastys gali būti labai įvairios: gal užsikimšę radiatoriai, gal kaimynas įsirengė daugiau radiatorių ir kitam žmogui nepraeina atitinkamos šilumos vanduo, gal buto sienos įskilinėjusios, per tas sienas šaltis skverbiasi, gal langai seni ir pro ten šaltis į vidų ateina, ir t.t. Įvertinus priežastį galima bandyti spręsti problemą.
„80 proc. atvejų, tai yra arba langai, arba sienos kiauros, arba durys ar dar kažkas. Šių klausimų vienas butas tikrai neišspręs, kadangi tai kainuoja nemažai. Jeigu kalba eina apie langus, tai, be abejo, jis pats gali išspręsti problemą, bet kas susiję su sienų šildymu, tai turėtų spręsti visas namas. Jeigu tai yra, sakykime, suskilinėjusios namo sienos, kas yra labai dažnas reiškinys naujuose rajonuose, kaip Viršuliškės, Lazdynai, Šeškinė, - tai tokią problemą visas namas turi spręsti, ir mokėti už tai turės visi“, - paaiškina R. Ramanauskas.
Pasak jo, kitas galimas problemos sprendimo variantas yra vienkartinis šildymo sistemos balansinių ventilių sustatymas, jeigu jų nėra. Bet jeigu problemą su žema temperatūra turi tik vienas butas, reikėtų ieškoti kitokių sprendimų būdų.
Tiekėjai suinteresuoti tiekti daugiau šilumos?
Paklaustas, ar tokia situacija galėtų susidaryti ir dėl šilumos tiekėjų darbo trūkumų, R. Ramanauskas atsakė, kad tokia galimybė egzistuoja teoriškai, tačiau praktiškai nelabai logiška.
„Dėl šilumos tiekėjų - teoriškai tokių priežasčių gali būti, bet tiekėjas šilumą patiekia ir tada kitas klausimas, kas reguliuoja tą šilumos kiekį. Kaip pavyzdys, gali tie patys namo gyventojai nuspręsti, kad jiems per karšta - sumažinkite termofikatą padavimo laipsnį. Pati šilumos sistema name kyla į viršų, kuo aukščiau, tuo vanduo vėsesnis darosi, kuo aukštesnis namas, tuo viršuj būna šalčiau. Tad jeigu paprašo dauguma, kad sumažintų šilumos kiekį name, sumažina tiekėjas, o paskui tas, kur viršuj, jis gali šalti. Teoriškai gali būti taip, bet kaip taisyklė, šilumos tiekėjai atvirkščiai yra suinteresuoti padidinti tiekiamos šilumos kiekį“, - įsitikinęs jis.
Jei patalpose ar bute po penkių dienų nuo šildymo įjungimo nešyla radiatoriai, surašomas aktas, kuriame nurodomos priežastys. Aktą pasirašo buto ar kitų patalpų savininkas, nuomininkas arba savininko įgaliotas asmuo, šildymo sistemos prižiūrėtojas ir šilumos tiekėjo atstovas.
Buto ar kitų patalpų savininkas arba nuomininkas pagal surašytą aktą gali reikalauti iš šilumos tiekėjo, pastato šildymo sistemos prižiūrėtojo, pastato valdytojo atlyginti dėl jų kaltės patirtą žalą.
Valdytojas ar šildymo sistemos prižiūrėtojas nešildomų patalpų aktus per dvi savaites turi pateikti šilumos tiekėjui, - informaciją gyventojams pateikė Vilniaus miesto savivaldybė.
Tuo metu „Vilniaus energijos“ atstovas N. Mikalajūnas sako, kad įsitikinimas, jog šilumos įmonių pelnas priklauso nuo parduoto energijos kiekio, tėra tik mitas.
„Galvojama, esą šilumininkai suinteresuoti, kad būtų švaistoma kuo daugiau šilumos, nevyktų pasenusių daugiabučių renovacija. Taip pat neretai manoma, kad augant šilumos kainai, daugiau pinigų byra į šilumos tiekėjų kišenę. Taip nėra.Šilumos tiekėjų darbe nėra jokios saviveiklos. Visa šilumos tiekimo įmonių veikla yra griežtai reglamentuojama ir kontroliuojama valstybės įgaliotų institucijų“, - komentavo jis.
Dėkojame DELFI skaitytojui už informaciją!
