aA
„Nežinau, kodėl žmonės galvoja, kad prieglaudos yra guminės, kad kažkas turi kažką padaryti už mus“, – sako Viktorija. Ji pati savo namuose priglaudė kalytę Smėlę, kuri netikėtai atbėgo iš smėlynų.
© DELFI skaitytojo nuotr.

Smėlė mūsų šeimoje atsirado 2015 m. birželio 21 d. Atsirado ji netikėtai: darėme fotosesiją 50 km už Vilniaus esančiame žvyro ir smėlio karjere ir ji tiesiog atbėgo iš niekur – vien kaulai ir skūra, pilnas kailis erkių ir gintaro spalvos akys. Taip ji gavo vardą Smėlė – ta, kuri atėjo iš smėlynų.

Kadangi namie jau turėjome šunį, Rytų Europos aviganę Mortą, ir katiną Praną, puikiai supratome, jog palikti Smėlę ten būtų tolygu pasmerkti ją bado mirčiai. Ir nors buvome ne vieni, atvykę svetimu automobiliu, kažkur giliai jau nujautėme, kad rasime būdą šiam šuniui padėti. Visą kelią atgal į Vilnių galvojome apie ją. Grįžome prie savo automobilio, bet į jį nebesėdome. Nukeliavome į parduotuvę, pripirkome maisto, pavadėlį, antklodę ir apie 20 val. sekmadienio vakarą vėl išvykome į žvyro karjerą.

Bevažiuodami nežinojome, ar dar ten rasime Smėlę – tai labiausiai ir baugino. Kai nuvykome atgal, jau temo, vaikščiojome po karjerą daugiau nei valandą šūkaudami, bet niekas neatbėgo. Keista buvo tai, kad kažkur tolumoje girdėjome šuns lojimą, nors sodybų aplinkui nelabai pasitaikė. Ir kai jau beveik buvome praradę viltį ją rasti, nusprendėme pavažiuoti toliau keliuku ir vis dėlto radome Smėlę apleistoje sodyboje. Ji mus atpažino ir atbėgo net nesvarstydama. Daugiau svarstymų nebuvo ir mums, tik vyro žodžiai: „Tu ją imk ant rankų, o aš vairuosiu“. Ir štai po kelių minučių mes jau važiavome atgal į Vilnių – aplinkui jau buvo tamsu, ant rankų nepažįstamas šuo ir namie mūsų laukiantys katinas Pranas ir kalytė Morta.

Visą 50 km kelią atgal Smėlė buvo labai rami – prisiglaudė ir dairėsi pro mašinos langus. O aš skaičiavau jos kauliukus ir krūvą erkių kailyje. Vilnių pasiekėme jau po vidurnakčio. Prieš važiuodami namo, dar užsukome į vieną visą parą dirbančią veterinarijos kliniką. Deja, čia susidūrėme su labai keistu požiūriu – veterinarė bijojo liestis prie Smėlės, nors ji nerodė jokių agresijos ženklų, ramiai vizgino uodegą ir godžiai žiūrėjo į kiekvieną žmogų tarsi į draugą. Vaistus nuo erkių mums padavė per langelį ir liepė susipilti patiems. Na ką, taip ir grįžome namo.

Čia laukė nauji iššūkiai – supažindinti naująjį šeimos narį su senbuviais. Morta apsidžiaugė labiausiai – ji apskritai yra labai teigiamas šuo, tad į Smėlę sureagavo taip lyg būtų laimėjusi milijoną loterijoje. Katiną trumpam ištiko šokas, matyt, jis nesitikėjo, kad šeima gali paaugti taip staigiai. Tačiau pagyvenęs porą dienų ant palangės, Smėlę pamilo ir jis.

Pradžia buvo tikrai nelengva. Smėlė visai nesuprato, kas yra miestas, laiptai, mašinos, siurblys. Vedžioti du nemažus šunis – taip pat darbas ne kiekvienam. Tačiau ji mokėsi sparčiai, nušiurusį kailį pakeitė naujas, randai užgijo, erkės iškrito. Nežinau kodėl, bet mes su vyru gyvenome po vieną dieną – kažkur giliai kiekvienas sau turbūt pagalvojome apie prieglaudos variantą. Tačiau kasdien matydami Smėlę vis labiau atsigaunančią ir pasitikinčią mumis mes supratome, kad šis šuo mus susirado ir niekaip kitaip būti negalėjo.

Nebeskaičiuojame kartų, kai žmonės mus vadino kvailiais. Kai devyni žmonės iš dešimties ragino mus Smėlę tiesiog atiduoti į prieglaudą. Mes jautėme, kad ji mūsų ir niekam atsakomybės užkrauti nenorėjome. Nežinau, kodėl žmonės galvoja, kad prieglaudos yra guminės, kad kažkas turi kažką padaryti už mus – tai valdžia, tai Dievas, tai dar kas nors.

Taip, buvo visko – suvalgytų grindjuosčių, nenoro likti, kai mes išeiname į darbą. Tačiau dabar, kai Smėlė ir Morta įsitaiso ant sofos šalia ir žiūri kartu futbolą ar kaip šeimininkas žaidžia „Xbox‘u“, niekaip kitaip mes visko ir neįsivaizduojame.

Lankome dresūros mokyklą, mokome Smėlę, kad niekas mūsų neatims iš jos ir nereikia pykti ant prie mūsų priėjusių kitų šunų. Ir jau galvojame apie mūsų visų atostogas.

Turbūt tas posakis, kad gelbėdamas šunį išsigelbėji pats, yra tiesa. Ir meilė tikrai vaikšto keturiomis kojomis. Na, o pas mus namie tokių keturkojų meilių yra net trys!

Ir nors gyvename bute, vietos visiems užtenka. Tai tik mitas, kad šuniui reikia namo ir savo kiemo. Jam reikia šeimininko ir draugo. Na, dar kad tas šeimininkas duotų ranką atsiremti ir kasytų, kai rodo futbolą.

Manau, kad šuo yra geriausias vaistas nuo savimeilės. Ir dar tai yra tobuliausias asmeninis treneris – ar lietus lyja, ar sninga, ar Kalėdos, ar atostogos, būti vien pagalvėle ant sofos šuo tau niekada neleis. Tai ne žaislas, ne užgaida, o atsakomybė, nes jis be tavęs negali ir tu turi mokėti su tuo elgtis atsakingai. Ypač lauke, kur kiekvienam šeimininkui privaloma sutvarkyti po šuns paliktus reikalus. Nes juk šuo po jų tikrai sutvarkytų ir nedarytų gėdos šeimininkui.

Po truputį lietuviai mokosi, kad šuns vieta ne prie būdos, kad jam reikia ne tik duoti ėsti, bet ir užsiimti, mokyti, rūpintis. Smagu, kai mums keturiems einantiems gatve žmonės šypsosi, o vaikai iš tolo šaukia „Kokie gražūs šunys!“ Ir nors mūsų gyvūnai yra šeimos nariai, jie žino savo pareigas ir galimybių ribas – blynukais ar kotletukais jų nelepiname.

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto „neBrisius.lt“ idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradėjo analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Projekto metu fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių!

Prisijunk prie projekto „neBrisius.lt“! Dėl detalesnės informacijos kreipkitės el. paštu info@ggi.lt.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvos beisbolo jaunimo rinktinė Floridoje iškovojo trečiąją vietą

Floridoje, lituanistinėje mokykloje „Saulėtas krantas” svečiavosi stipriausios pasaulyje...

Keturių šunelių globėja drąsina: šuniui reikia žmogaus ir tiek vietos, kiek užima atsigulęs (6)

Pradėsiu nuo seniausiai pas mus esančio labradoro retriverio Bakso. Jis, mano nuomone, buvo nelabai...

Meno platformos „BaltijosMenas.lt“ etalonas – garsieji Sotheby‘s ar Christie‘s aukcionai (4)

2018 metai buvo kupini meno renesanso Lietuvoje , tad nenuostabu, kad pamažu atsiranda ir ambicingų...

Akimirka Anykščiuose, kurios ilgai nepamirš – dėmesį patraukė kilnus jaunuolio poelgis (64)

Anykščių miestas turbūt geriausiai žinomas dėl savo garsių rašytojų, Puntuko akmens, Laimės...

Šiaulių gimnazistai galėjo susipažinti su kino industrija iš arti

Lapkričio 7 dieną nemaža grupė Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos mokinių vyko į edukacinę...

Top naujienos

Politologas Girnius: manau, kad Skvernelis nekandidatuos (21)

Politologas Kęstutis Girnius , vertindamas dvejus praėjusius šio Seimo kadencijos metus juokavo,...

Aistros dėl vaikų paėmimų nerimsta: tėvų forumas reikalauja atšaukti įstatymą (193)

Seime ir toliau narstoma vaiko teisių apsaugos reforma. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija...

„Mirusios“ trenerių draugystės fone Valančiūnas pažvelgė į skaudžiąją NBA realybės pusę

Kyle‘as Lowry ir Jonas Valančiūnas kartu sudėjus praleido net dvylika metų tobulėdami savo...

Cukriniu diabetu suserga ne tik nutukę ir pasyvūs žmonės: Aistė papasakojo, kaip 18 metų gyvena su šia liga (5)

Kas antras pasaulyje diabetu sergančiųjų žmonių nežino, kad turi šią ligą. Lietuvoje...

Ekstremali situacija kelyje: greitosios pagalbos dispečerių konsultacija priminė siaubą (12)

Noriu pasidalinti nutikimu, įvykusiu pirmadienį kelyje Kaunas – Vilnius . Sakyčiau, liūdni dėl...

„Netflix“ dairydamasi daugiau vartotojų išmėgins mažesnių kainų planą (1)

„ Netflix Inc.“ pranešė išbandysianti savo filmų, serialų ir įvairių pramoginių laidų...

Didžioji Lietuvos nelaimė: ar demografinę duobę padės užpilti statybininkai iš Ukrainos? (295)

Lietuvoje nebeliko ir 2,8 mln. gyventojų – liūdnai skelbia statistikos duomenys. Kiti...

Užkalnis. Kaip apsupti save protingais žmonėmis (139)

Kodėl reikėtų taip elgtis? Su kvailiais artimoje aplinkoje juk lengviau? Jie mažiau kritiški,...

Guogos pastaba „Žalgiriui“: pirmoje vietoje turi būti rinktinė (86)

Vilniaus „Ryto“ klubo oficialiai svetainei interviu davęs klubo prezidentas Antanas Guoga...