„Nežinau, kodėl žmonės galvoja, kad prieglaudos yra guminės, kad kažkas turi kažką padaryti už mus“, – sako Viktorija. Ji pati savo namuose priglaudė kalytę Smėlę, kuri netikėtai atbėgo iš smėlynų.
© DELFI skaitytojo nuotr.

Smėlė mūsų šeimoje atsirado 2015 m. birželio 21 d. Atsirado ji netikėtai: darėme fotosesiją 50 km už Vilniaus esančiame žvyro ir smėlio karjere ir ji tiesiog atbėgo iš niekur – vien kaulai ir skūra, pilnas kailis erkių ir gintaro spalvos akys. Taip ji gavo vardą Smėlė – ta, kuri atėjo iš smėlynų.

Kadangi namie jau turėjome šunį, Rytų Europos aviganę Mortą, ir katiną Praną, puikiai supratome, jog palikti Smėlę ten būtų tolygu pasmerkti ją bado mirčiai. Ir nors buvome ne vieni, atvykę svetimu automobiliu, kažkur giliai jau nujautėme, kad rasime būdą šiam šuniui padėti. Visą kelią atgal į Vilnių galvojome apie ją. Grįžome prie savo automobilio, bet į jį nebesėdome. Nukeliavome į parduotuvę, pripirkome maisto, pavadėlį, antklodę ir apie 20 val. sekmadienio vakarą vėl išvykome į žvyro karjerą.

Bevažiuodami nežinojome, ar dar ten rasime Smėlę – tai labiausiai ir baugino. Kai nuvykome atgal, jau temo, vaikščiojome po karjerą daugiau nei valandą šūkaudami, bet niekas neatbėgo. Keista buvo tai, kad kažkur tolumoje girdėjome šuns lojimą, nors sodybų aplinkui nelabai pasitaikė. Ir kai jau beveik buvome praradę viltį ją rasti, nusprendėme pavažiuoti toliau keliuku ir vis dėlto radome Smėlę apleistoje sodyboje. Ji mus atpažino ir atbėgo net nesvarstydama. Daugiau svarstymų nebuvo ir mums, tik vyro žodžiai: „Tu ją imk ant rankų, o aš vairuosiu“. Ir štai po kelių minučių mes jau važiavome atgal į Vilnių – aplinkui jau buvo tamsu, ant rankų nepažįstamas šuo ir namie mūsų laukiantys katinas Pranas ir kalytė Morta.

Visą 50 km kelią atgal Smėlė buvo labai rami – prisiglaudė ir dairėsi pro mašinos langus. O aš skaičiavau jos kauliukus ir krūvą erkių kailyje. Vilnių pasiekėme jau po vidurnakčio. Prieš važiuodami namo, dar užsukome į vieną visą parą dirbančią veterinarijos kliniką. Deja, čia susidūrėme su labai keistu požiūriu – veterinarė bijojo liestis prie Smėlės, nors ji nerodė jokių agresijos ženklų, ramiai vizgino uodegą ir godžiai žiūrėjo į kiekvieną žmogų tarsi į draugą. Vaistus nuo erkių mums padavė per langelį ir liepė susipilti patiems. Na ką, taip ir grįžome namo.

Čia laukė nauji iššūkiai – supažindinti naująjį šeimos narį su senbuviais. Morta apsidžiaugė labiausiai – ji apskritai yra labai teigiamas šuo, tad į Smėlę sureagavo taip lyg būtų laimėjusi milijoną loterijoje. Katiną trumpam ištiko šokas, matyt, jis nesitikėjo, kad šeima gali paaugti taip staigiai. Tačiau pagyvenęs porą dienų ant palangės, Smėlę pamilo ir jis.

Pradžia buvo tikrai nelengva. Smėlė visai nesuprato, kas yra miestas, laiptai, mašinos, siurblys. Vedžioti du nemažus šunis – taip pat darbas ne kiekvienam. Tačiau ji mokėsi sparčiai, nušiurusį kailį pakeitė naujas, randai užgijo, erkės iškrito. Nežinau kodėl, bet mes su vyru gyvenome po vieną dieną – kažkur giliai kiekvienas sau turbūt pagalvojome apie prieglaudos variantą. Tačiau kasdien matydami Smėlę vis labiau atsigaunančią ir pasitikinčią mumis mes supratome, kad šis šuo mus susirado ir niekaip kitaip būti negalėjo.

Nebeskaičiuojame kartų, kai žmonės mus vadino kvailiais. Kai devyni žmonės iš dešimties ragino mus Smėlę tiesiog atiduoti į prieglaudą. Mes jautėme, kad ji mūsų ir niekam atsakomybės užkrauti nenorėjome. Nežinau, kodėl žmonės galvoja, kad prieglaudos yra guminės, kad kažkas turi kažką padaryti už mus – tai valdžia, tai Dievas, tai dar kas nors.

Taip, buvo visko – suvalgytų grindjuosčių, nenoro likti, kai mes išeiname į darbą. Tačiau dabar, kai Smėlė ir Morta įsitaiso ant sofos šalia ir žiūri kartu futbolą ar kaip šeimininkas žaidžia „Xbox‘u“, niekaip kitaip mes visko ir neįsivaizduojame.

Lankome dresūros mokyklą, mokome Smėlę, kad niekas mūsų neatims iš jos ir nereikia pykti ant prie mūsų priėjusių kitų šunų. Ir jau galvojame apie mūsų visų atostogas.

Turbūt tas posakis, kad gelbėdamas šunį išsigelbėji pats, yra tiesa. Ir meilė tikrai vaikšto keturiomis kojomis. Na, o pas mus namie tokių keturkojų meilių yra net trys!

Ir nors gyvename bute, vietos visiems užtenka. Tai tik mitas, kad šuniui reikia namo ir savo kiemo. Jam reikia šeimininko ir draugo. Na, dar kad tas šeimininkas duotų ranką atsiremti ir kasytų, kai rodo futbolą.

Manau, kad šuo yra geriausias vaistas nuo savimeilės. Ir dar tai yra tobuliausias asmeninis treneris – ar lietus lyja, ar sninga, ar Kalėdos, ar atostogos, būti vien pagalvėle ant sofos šuo tau niekada neleis. Tai ne žaislas, ne užgaida, o atsakomybė, nes jis be tavęs negali ir tu turi mokėti su tuo elgtis atsakingai. Ypač lauke, kur kiekvienam šeimininkui privaloma sutvarkyti po šuns paliktus reikalus. Nes juk šuo po jų tikrai sutvarkytų ir nedarytų gėdos šeimininkui.

Po truputį lietuviai mokosi, kad šuns vieta ne prie būdos, kad jam reikia ne tik duoti ėsti, bet ir užsiimti, mokyti, rūpintis. Smagu, kai mums keturiems einantiems gatve žmonės šypsosi, o vaikai iš tolo šaukia „Kokie gražūs šunys!“ Ir nors mūsų gyvūnai yra šeimos nariai, jie žino savo pareigas ir galimybių ribas – blynukais ar kotletukais jų nelepiname.

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto „neBrisius.lt“ idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradėjo analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Projekto metu fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių!

Prisijunk prie projekto „neBrisius.lt“! Dėl detalesnės informacijos kreipkitės el. paštu info@ggi.lt.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prabangios atostogos Turkijoje žlugo: viešbučio teritorijoje – statybos, maitinimas – kaip kalėjime (80)

Lietuvis Gabrielius nusprendė sužadėtinės gimtadienio proga padaryti jai malonią staigmeną ir...

Nepasikentęs praeivis „Jaguar“ vairuotojo parkavimu: turiu vieną klausimą visuomenei (79)

DELFI skaitytojai ir toliau fiksuoja vairuotojų pažeidimus gatvėse. Šįkart DELFI skaitytojui...

Ar baisus etatinio mokytojų darbo apmokėjimo velnias? (1)

Nė viena pastarojo dešimtmečio švietimo sistemos pertvarka nebuvo sulaukusi daugiau visuomenės...

Autobuso keleivę įskaudino vairuotojo žodžiai: jaučiausi stipriai pažeminta (59)

Ar ir jums yra taip buvę, kad turėjote nemalonią patirtį su maršrutinio transporto vairuotojais?...

I-asis Vilniaus rajono muzikos ir meno mokyklų styginių instrumentų ir akordeono etiudų konkursas „VIRTUOSSO“

Š. m. balandžio 14 d. Pagirių meno mokykloje vyko I-asis Vilniaus rajono muzikos ir meno mokyklų...

Top naujienos

Pratrūko net Venclova: nenoriu, kad tai būtų siejama su mano vardu (325)

Garsūs intelektualai – Tomas Venclova ir Mindaugas Kvietkauskas – labai nustebo savo pavardes...

Istorinis „Žalgirio“ žygis pradžiugino ne tik sirgalius (19)

Istorinis Kauno „Žalgirio“ krepšininkų žygis Eurolygoje džiugina ne tik sirgalius. Rankomis...

Komandos puolimą ant savo pečių tempusį Sabonį ir „Pacers“ paskandino Jameso tritaškis su sirena (7)

NBA atkrintamosiose varžybose itin skaudų pralaimėjimą patyrė kovingieji Indianos „Pacers“...

Gydytojas išplatino emocingą kvietimą: turime TEISĘ ir PAREIGĄ sakyti tiesą, nepaisydami raginimo to nedaryti (135)

Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius...

Jeffas Bezosas labai neįprastai atsirenka darbuotojus: kaip jūs atsakytumėte į suktus jo klausimus? (19)

Jeffas Bezosas, turtingiausias pasaulio žmogus ir „Amazon“ vadovas, yra pasakęs: „Jau mieliau...

Ketvirtame kėlinyje rungtynių eigą perlaužęs Valančiūnas nulėmė dramatišką „Raptors“ pergalę (2)

NBA atkrintamosiose varžybose dar vieną trilerį išgyveno reguliariojo sezono Rytų konferencijos...

Prasideda 10 mln. eurų investuojančio Norvegijos baldų gamintojo statybos Panevėžyje (4)

Panevėžyje ketvirtadienį įkasama Norvegijos baldų gamybos grupės „Ekornes“ naujos gamyklos...

Ką reiškia ir ko tikėtis iš Trumpo ir Macrono bičiulystės? (44)

Valstybinio vizito Jungtinėse Amerikos Valstijose fanfarų fone netrukus gali paaiškėti, ar...

Laikinų patalpų galimybės: nuo mokyklos iki oro uosto

Laikinus pastatus žmonės dažnai įsivaizduoja kaip nekomfortabilius, nekokybiškus atliekančius...

Į „Vytautą“ spjovę Ballai įskaudino Šeškų: paliekame viską jų sąžinei (195)

Į Lietuvą atvyko Los Andželo „Lakers“ ateitimi laikomas Lonzo Ballas, tačiau grįždamas namo...