Savanoriauti paskatina gerosios patirtys

„2011-ieji metai savanoriškos veiklos sklaidai Lietuvoje buvo ypatingi: padaugėjo gerosios patirties mainų ir pavyzdžių, pasiūlymų ir galimybių užsiimti savanoryste. Džiaugiuosi, kad Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) ir DELFI rašinių ciklo „Savanorystė“ iniciatyva sulaukė tokio didelio visuomenės dėmesio ir tikiu, kad tai – neabejotina paskata toliau skleisti savanoriškos veiklos naudą ir svarbą ugdant sąmoningą asmenybę“, - sako LiJOT prezidentė Loreta Senkutė.

Visus 2011-uosius metus LiJOT ir „DELFI Piliečio“ vykdyta bendra savanoriškos veiklos populiarinimo iniciatyva – rašinių ciklas „Savanorystė“ – baigta kartu su Europos savanoriškos veiklos metų minėjimu. Per tą laiką pasirodė net 65 publikacijos, o įdomiausiais iniciatyvos tekstais paskelbti trijų autorių darbai.

Viena iš trijų rašinių ciklo „Savanorystė“ nugalėtojų Ieva Galkytė (straipsnis „Nėra kitų pranašumo požymių, išskyrus gerumą“ negailėjo gerų žodžių savanoriškai veiklai ir pačiai iniciatyvai: „Šis konkursas buvo puikus indėlis į visuomenės edukaciją ir altruistinis siekis užburti savanorystės magija abejojančius ar dar visai neprisilietusius prie jos žmones. Visada tikėjau, kad reikia būti pavyzdžiu, kurį nori matyti pasaulyje. O geri pavyzdžiai iš tiesų užkrečia. Be abejonės, už šią „užkrėtimo" misiją reikia padėkoti taip puikiai pavykusiam rašinių ciklui, bei tikėtis, kad tokių iniciatyvų sulauksime ir ateityje“.

Danijoje studijuojantis Osvaldas Rokas – publikacijos „Savanorystė Amerikoje ir amžinos gyvenimo pamokos“ autorius, apie savanorišką veiklą pirmą kartą sužinojo iš skaitytų straipsnių, kuriuose savanoriai dalinasi patirtimi ir įspūdžiais. Šiandien jis teigia, kad savanoriška veikla jam ne tik suteikia naujų žinių ir supažindina su daugybe įdomių žmonių, bet ir leidžia pažvelgti į pasaulį kitu kampu: „Net neabejoju – dar savanoriausiu toje pačioje arba kitoje šalyje. Šiuo metu ieškau galimybės savanoriauti po paskaitų, o labiausiai mane domina veikla su žmonėmis, nes to universitete nemoko, o ypač – kai studijuoji informatikos inžineriją“.

Savanoriškos gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ savanorė Ieva Balčiūnaitė („Darbas su gyvūnais: mitai ir realybė“), pasakojo, kad savanoriška veikla yra didžioji jos gyvenimo dalis: „Priklausymas organizacijai man padėjo įgyvendinti savo svajones – spręsti tas problemas, dėl kurių visada plyšdavo širdis. Savanorystė man suteikė priemones būti to sprendimo dalimi. Daryti tai, kuo tiki visa širdimi – juk tai taip daug. Kažin, ar yra kas svarbiau“.

Mergina prasitarė, kad po to, kai „Savanorystėje“ pasirodė jos tekstas, iš aplinkinių ji sulaukė teigiamų atsiliepimų, o kai kuriuos jis paskatino susidomėti savanoriškos veiklos gyvūnų globos srityje galimybe.

„DELFI Piliečio“ redaktorė Aleksandra Gudilkina pastebi, kad rašinių cikle „Savanorystė“ dalyvavę DELFI skaitytojai – atviros ir išskirtinės asmenybės: „Jie neklausė „ką galėčiau gauti“, bet atvirkščiai – rašė apie tai, ką patys davė ar gali duoti kitiems. Manau, visi straipsniai davė daug ne tik įvairioms organizacijoms, prie kurių veiklos patys autoriai prisideda, bet ir kitiems skaitytojams, kurie sužinojo, kur galima savanoriauti, kad ši veikla – įdomi, įtraukianti, formuojanti stiprią asmenybę, plečianti pasaulėžiūrą ir duodanti žmogui daugiau nei jis dažnai tikisi“.

Dėkojame visiems, rašinių cikle „Savanorystė“ pasidalinusiems savanoriškos veiklos patirtimis, įvairiausia nuomone ir įžvalgomis apie ją. Linkime nenustoti dalintis savanorystės – ypatingos asmens pilietiškumo formos – teikiamomis vertybėmis!

Visus konkurso tekstus galite rasti čia.