DELFI skaitytojai diskusijų skiltyje prie straipsnio „Kodėl jis nenori manęs vesti?" dalijosi asmenine patirtimi ir sutarė, kad geriausia netylėti, bet išsakyti antrajai pusei savo lūkesčius.

DELFI skaitytoja, prisistačiusi slapyvardžiu „Visai ne prie ko“, papasakojo, kad po eilinio ginčo greitai surado atsakymą į ją kankinusį klausimą dėl mylimojo ketinimų.

„Draugavome, gyvenome, mylėjome, bet supratau, kad neketina vesti... Taip pat nejutau įsipareigojimo ir atsakomybės iš jo pusės. Po vieno konflikto savęs taip gaila pasidarė. Sėdžiu ir galvoju, nejaugi dabar bus toks mano gyvenimas, nejaugi noriu taip vaikus auginti, ar išvis noriu vaikų su šiuo žmogumi. Tada grįžau į kambarį ir pasakiau, kad krautųsi daiktus. Ne iškart sutikau kitą žmogų, bet jis pasipiršo po pusmečio be mano užuominų ar prašymų. Sakė taip padarė, nes bijojo, kad kitas nenugvelbtų. Susituokėm, vaikučių susilaukėme, darniai gyvename, o ankstesnysis „mylimasis“ vis dar skrajoja...“, – rašė ji.

Kita skaitytoja, kurios situacija buvo panaši, irgi nutarė nebedelsti ir drąsiai užduoti nepatogų klausimą. Pasak jos, moterims reikia atsakingai planuoti gyvenimą: „Dalinuosi, kaip susiklostė man tokioje situacijoje. Atsisėdau vieną dieną ir pasakiau tiesiai šviesiai: „Man jau 27, pragyvenome kartu 5 metus ir žinome vienas kitą pakankamai gerai. Aš turiu dar 8 metus, kad galėčiau gimdyti, o tu gali dar ir 20... Taip kad, sorry, aš manau, kad tu bendros ateities nenori, nusipirkau butą – išeinu..." Ponas labai greitai nusprendė, kad nenori manęs prarasti. Nuo to laiko prabėgo dar 13 metų ir atsirado 2 vaikai. Mano išvada - moteris turi strategiškai galvoti apie savo gyvenimą, o ne laukti malonės iš esančio šalia... Nenorės šitas, atsiras kitas, kuriam bus reikalinga ir ji ir vaikai.“

Vis dėl to didžioji dalis DELFI skaitytojų kaltino pačias merginas, kad jos iš karto sutinka atiduoti visą save ir visapusiškai pradeda rūpintis mylimaisiais be rimtesnių įsipareigojimų. Jie retoriškai klausė, ko gali trūkti vaikinui, kai viskas jam jau iki vedybų yra padėta ant lėkštutės: „Apskalbtas, aptvarkytas, pamaitintas ir išmylėtas.. Ir visa tai – be jokių atsakomybių: norės – išeis, norės – grįš... Jam gerai taip, kaip yra, be to, vyras ir 50 m. gali turėti vaiką, o moteris, kaži, ar ryžtųsi gimdyti tokių metų. Reikia išsiaiškinti, ar tas žmogus TIKRAI nori su jumis kartu pasenti, ar jam tikrai rūpi jūsų gerovė ir saugumas. Gyvenimas paprastas, kartais ryte mylimą žmogų išlydi į darbą, o vakare sužinai, kad jis niekada nebesugrįš. Nelaimės atveju kuo liksite? Sugyventine, kuriai niekas nepriklauso ar našle?“.

Kita vertus, kai kurie vyrais prisistatę diskusijos dalyviai laikėsi nuomonės, kad santuoka yra atgyvena ir yra daugiau turtinis sandėris nei simbolinę prasmę turinti procedūra. „Moterų užkalbėtoju“ pasivadinęs skaitytojas teigė, kad XXI a. santuokai išvis nebėra vietos.

„Santuoka, kaip ir religijos, yra pasenęs ir labai atgyvenęs reikalas, neturintis vietos šiuolaikiniame pasaulyje. Santuoka dabar tik galvos skausmas, ypač dėl neišvengiamų skyrybų.“ – pesimistiškai samprotavo jis.

Skaitytojas, slapyvardžiu „Vaflis“, skundėsi, jog dabar po vedybų moterys pasikeičia į blogąją pusę: „Seniau vyrai vesdavo nekaltas mergaites, kurios su santuoka pasižadėdavo būti ištikimos, geros šeimininkės ir motinos, gerbti savo vyrą ir vertinti. O dabar moterys išteka ir iš karto pradeda vadovauti, daužyti kumščiu į stalą, reikalauti neįmanomų dalykų. Taip padaro iš vyro skudurą, paskui išmeta jį iš namų, pasiima vaikus, susiranda naują jobarių, reikalauja alimentų. O jeigu ir lieka gyventi santuokoje, tai nuolat grasina skyrybomis. Tai kam vesti? Kol netekėjusi moteris, šilkinė, po vedybų – iškart vyrą iškastruoja.“

Gal jūs irgi esate atsidūrę panašioje situacijoje, kai antroji pusė nepasiūlo ar nenori tuoktis? Arba atvirkščiai, esate tas žmogus, kuris abejoja dėl vedybų svarbos santykiams? Jūsų nuomonių laukiame el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santuoka".

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (108)