Mano uošvis – ūkininkas, ir prekiauja daržovėmis, tenka prekiauti ir Visagine. Vieną dieną jis nuvyko į šį miestą su nepilnamečiu mano sūnumi. Tėvas paprašė sūnaus ne savitarnos parduotuvėje nupirkti limonado ir kavos. Vaikas grįžo iš parduotuvės nieko nenupirkęs ir išsigandęs.
Tėvui jis papasakojo, kad pardavėja rusiškai labai barėsi. Vaikas, žinoma, nesuprato. Teko uošviui pačiam eiti į parduotuvę ir paklausti, kodėl buvo išbartas vaikas. Tai padarius, jam buvo paaiškinta, kad ji (pardavėja), lietuviškai nemoka ir su ja reikia kalbėti rusiškai.
Juk gerai žinoma, kad limonadas rusiškai „limonad“, kava - „kofe“. Negi pardavėjai jau taip buvo sunku vaikui paduoti kavos ir limonado? Nebūtų buvę jokio konflikto. Liūdna, kad yra Lietuvoje gyvenančių žmonių, kurie jaučiasi „aukštesni“ už mus, lietuvius.
Džiugu tik tai, kad ne visi rusų tautybės žmonės taip negerbia lietuvių kalbos, kaip minėtame pavyzdyje - visaginietė. Yra rusų, kurie moka lietuvių kalbą geriau, nei patys lietuviai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Turite panašios patirties? Esate atsidūrę situacijoje, kai kalbėdami lietuviškai patyrėte priekaištų, kad nemokate kalbos, kuria bendrauja kitas? O gal konfliktas kilo Jums prakalbus rusiškai, lenkiškai ar kita kalba? Papasakokite, ar kada nors esate patyrę bėdų dėl nesutarimų su kitataučiais kaimynais? Gal tai – tik teigiama patirtis? Laukiame Jūsų minčių el.paštu pilieciai@delfi.lt.
Savo mintimis taip pat galite pasidalinti žemiau: