„Reykjavík Gay Pride 2012“ renginiai šiemet prasidėjo rugpjūčio 7 dieną ir tęsėsi iki sekmadienio popietės. Šešių dienų programoje gausu įvairiausio pobūdžio renginių, tarp jų - fotografijų parodos, nemokami koncertai, dokumentinių filmų peržiūros, ekskursijos po miestą, šeimai skirtos šventės ir vakarėliai linksmybių mėgėjams.
Visi renginiai kelia LGBT bendruomenei svarbius klausimus, atkreipia dėmesį į žmogaus teises ir kartu yra puikus pavyzdys kitoms šalims, kaip nedidelė islandų tauta sugebėjo suvokti, koks svarbus yra kiekvienas jos narys. Nepaisant pasaulyje dar tebegyvuojančių neigiamų stereotipų bei nusistatymų, diskriminacija homoseksualių asmenų atžvilgiu Islandijoje yra beveik išnykęs reiškinys tiek tarp jaunų, tiek tarp vyresnio amžiaus žmonių.
Nuo liepos mėnesio pradžios Reikjavike buvo platinamas nemokamas informacinis leidinys, skirtas artėjantiems LBGT dienų renginiams apžvelgti bei supažindinti skaitytojus su svarbiais Islandijos LGBT bendruomenės įvykiais bei asmenybėmis, prisidėjusiomis prie kovos už žmogaus teises šioje srityje.
Šių metų „Reykjavík Gay Pride 2012“ eisenos „vinimi“ tapo Reikjaviko meras Jón Gnarr, apsirengęs kaip Rusijos pankroko grupės „Pussy Riot“ narės. Ant važiuojančios platformos kabojo užrašas „Free Pussy Riot“, išsakantis mero poziciją šiuo klausimu ir aiškiai išreiškiantis paramą grupės narėms. Mero teigimu, ši šventė yra tik dar viena proga plačiai pažvelgti į žmogaus teises ir atkreipti visuomenės dėmesį į šiandien vis dar vykdomus pažeidimus.
Tarp šių metų eisenos dalyvių buvo ne tik atstovai iš Islandijos, bet ir iš daugybės kitų šalių, tarp jų ir iš Lietuvos. Paradą vedė orkestras, o iš paskos sekė eisena kartu su įvairių LGBT organizacijų atstovų pasirodymais, tarp kurių buvo ir JAV ambasados darbuotojai, choro nariai, vyrų futbolo komanda, garsūs šalies muzikantai bei visi užsiregistravusieji dalyvavimui eisenoje.
Tarp renginio plakatų buvo galima matyti šūkių už meilę, įvairovę, tos pačios lyties santuokas, buvimą tuo, kuo esi, homoseksualias šeimas ar translyčių žmonių teisių įtvirtinimą. Buvo atiduota duoklė ir šalims, kuriose LGBT teisės dar tik žengia pirmuosius žingsnius ir bendruomenės nariai negali surengti tokios šventės. Simboliškai į tai dėmesys atkreiptas tuščia važiuojančia platforma ir kabančiu plakatu „For our friends who don‘t have the freedom to celebrate gay pride“ (liet. k. „Mūsų draugams, kurie neturi laisvės švęsti gėjų parado“).
Eisena pasibaigė ties Arnarhóll kalva, netoli Reikjaviko uosto, kur buvo paruošta scena šventiniam koncertui.
„Reykjavík Gay Pride“ renginiai ir tradicinės eitynes už LGBT teises Islandijoje reguliariai vyksta nuo 1999 metų, nors pirmosios eisenos buvo surengtos dar 1993 ir 1994 metais. Per tą laiką „Reykjavík Gay Pride“ tapo vienu iš trijų didžiausių renginių Islandijoje kartu su „Kvennafrídagurinn“ (diena skirta paminėti kovai už moterų teises šalyje) ir „Menningarnótt“ (kultūros naktis). „Reykjavík Gay Pride“ Islandijoje šiandien yra šventė, kurioje dalyvauja ne tik LGBT bendruomenės nariai bei jų teises remiančios organizacijos, bet ir tėvai su savo vaikais, išreikšdami palaikymą visiems savo tautos nariams, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos. Apsauginės tvoros, gausios policijos pajėgos, politikų ar kitų visuomenės narių išpuoliai į šio harmoningo renginio formatą Islandijoje neįtelpa.
LGBT teisės Islandijoje: nuo partnerystės iki santuokos
1992 m. Altingiui buvo pasiūlyta parlamentinė rezoliucija dėl diskriminacijos prieš homoseksualius asmenis panaikinimo. Rezoliucija siūlė sudaryti komisiją, kuri ištirtų lesbiečių ir gėjų padėtį Islandijoje ir pasiūlytų rekomendacijas įstatymų pataisoms. Parlamentas pritarė pasiūlymui 1992 m. pavasarį ir 1994 m. numatytai komisijai pateikus išvadas apie homoseksualių asmenų padėtį šalyje buvo sudarytos sąlygos teisės aktų pakeitimams.
1996 m. Altingis priėmė įstatymą, kuriuo pripažįstama registruota partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų. Šiuo įstatymu registruota partnerystė įgijo vienodą statusą kaip ir heteroseksuali santuoka su sąlyga, kad nei įsivaikinimas nei dirbtinis apvaisinimas nėra leidžiami.
2000 m. Altingis priėmė registruotų partnerysčių įstatymo pataisą, kuria užsienio piliečiams, gyvenantiems Islandijoje, buvo suteikta teisė čia registruoti partnerystes, kurioms suteikiamas apibusis teisėtumas šalyse, turinčiose atitinkamus įstatymus.
2008 m. Altingis priėmė registruotos partnerystės įstatymo pataisą, kuria suteikė teisę homoseksualioms poroms registruoti partnerystę tiek bažnyčioje ar kitoje religinėje kongregacijoje tiek civiliniame registre.
2010 m. Islandijos parlamentas vieningu balsavimu pritarė tos pačios lyties santuokai. Tai reiškia, kad į santuokos teisės akto formulavimą nuo šiol įtraukiama santuoka tarp „vyro ir vyro, moters ir moters“ ir tos pačios lyties santuoka pilnai prilyginama heteroseksualiai santuokai.