aA
Lietuvoje nevaisingų porų skaičius sudaro vidutinį šalies miestą. Kūdikio susilaukti trokštančios šeimos pagalbos ieško Lietuvos klinikose, artimajame užsienyje, o kartais pasirenka ir ilgalaikę emigraciją.
© Fotolia

Pastaruoju keliu suka tie, kurie gyvena kukliau ir negali susimokėti už procedūrų išlaidas. Anot Vaisingumo asociacijos atstovės Rūtos Vyšniauskaitės-Marcinkevičienės, dar visai neseniai priimtas naujas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas – nors ir sustiprino valstybės paramą – tačiau nepadėjo išspręsti įperkamumo ir didžiulės jaunų žmonių finansinės rizikos problemos.

Išvažiavo į Vokietiją

Jurgita (vardas pakeistas – red. past.) šiandien apie patirtąją pagalbinio apvaisinimo procedūrą jau gali pasakoti su šypsena. Tačiau pieš porą metų atrodė, kad viltis susilaukti vaikų – prarasta. Konsultacija vienoje Lietuvos klinikų optimizmo nesuteikė, ypač dėl to, kad gydymo bei procedūros kaina pasirodė neįkandama.

„Turėjome pažįstamų Vokietijoje. Čia rastoje vaisingumo klinikoje buvo pigiau ir mums leido suprasti, kad tikrai pajėgsime susilaukti vaikų”, – sako Jurgita, kuri su vyru visam laikui nusprendė persikraustyti į užsienį. Daugybė tyrimų ir varginančių procedūrų nebuvo bevaisės – jau po pirmojo pagalbinio apvaisinimo bandymo, užsimezgė trys gyvybės. „Buvo įsodinti 3 embrionai, bet aštuntąją savaitę vienas nustojo vystytis. Liko du. Ir dabar turime dvi puikias mergaites, kurios man lyg stebuklas. Tiesa, jos jau Vokietijos pilietės“ – savo istorija pasidalino Jurgita.

Tačiau tokių istorijų, pašnekovė sako, tikrai ne viena. Jurgita ir šiandien bendrauja su nors palyginti ir dėl retai pasitaikančios, bet visgi neatidėliotinos priežasties tėvynę apleidusias šeimomis.
„Neseniai draugai savo svajonę įgyvendino Londone. Kiti vis dar Lietuvoje – bando. Nepavyko viena pagalbinio apvaisinimo procedūra – dabar nebeturi pinigų bandyti iš naujo“, - sako ji.

„Kai kurios moterys tiesiog tyliai užgęsta dėl nevilties. Tiesiog noriu pasakyti, kad visame civilizuotame pasaulyje jūs laukiamos ir gausite savo galimybę. Nenuleiskite rankų, stiprybės jums.”– padrąsino ji.

Norėtų, kad būtų kaip Izraelyje

Dalis porų gydyti nevaisingumo traukia į artimas kaimynines šalis. Čia procedūros kainos mažesnės bent 400 eurų. Lietuvoje už vieną pagalbinio apvaisinimo bandymą (neįskaitant išlaidų tyrimams ir reikalingiems medikamentams) mokama 1300 – 1500 Eur, Latvijoje – 1000 – 1100 Eur. Kainos svyruoja priklausomai nuo klinikos, o tyrimų ir medikamentų išlaidos kaimyninėje šalyje taip pat būna mažesnės.

Įsigaliojus naujam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, Lietuvos valstybė įsipareigojo skirti 3 mln.Eur. Pagalbinio apvaisinimo išlaidų kompensacjai. Finansavimą gaus klinikos, kurios pasirašė sutartį su ligonių kasa bei kai kurios valstybinės klinikos. Vaisingumo asociacijos valdybos narė R. Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė sako, kad valstybės sprendimas finansiškai prisidėti prie nevaisingumo gydymo yra labai svarbus, bet dėmesys šiai problemai dar nepakankamas. „Valstybė pradėjo kompensuoti dalį pagalbinio apvaisinimo kainos. Kompensuojama suma padengia tik sąnaudas. Tai reiškia, kad klinikos visus reikmenis pirks žemiausia kaina. Tai neabejotinai turės įtakos ir procedūros kokybei”, – aiškina ji.

Be to, kalbant apie šeimas, jos turės patirti ilgą seriją parengtinių procedūrų ir tyrimų, kurių niekas nekompensuoja. „Norėčiau paminėti, kad kompensuojami tik stimuliaciniai vaistai, apie kitus reikiamus ir būtinus vaistus nekalbama.” – teigia R. Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė.

Anot ekspertės, Lietuva galėtų pasimokyti iš Izraelio, kuriame valstybė kompensuoja pagalbinio apvaisinimo procedūras bent tol, kol pora susilaukia dviejų vaikų: „Užtektų to, kad Lietuvoje būtų suteikta galimybė susilaukti bent jau vieno vaikelio. Tai būtų puikus požiūris tiek į žmogų, tiek į visuomenės ateitį”.

Šiuo metu Lietuvoje kompensuojama iki dviejų pagalbinio apvaisinimo procedūrų, nepaisant to, pavyko jos ar ne. „Tai labai neteisinga, nes yra įvairių priežasčių, dėl kurių neprisitaiko embrionas, ir procedūra nepavyksta. Taip pat, diskriminuojamos šeimos, kurios nori pagalbinio apvaisinimo būdu susilaukti antro vaiko - jos iš valstybės negaus nieko. Norėtųsi, kad valstybė atsižveltų į demografinę padėtį Lietuvoje, pažvelgtų į emigracijos skaičių, ir nors tokiu būdų leistų visuomenei augti.” – sako Vaisingumo asociacijos atstovė.

Tik viena bėda

Anksčiau nevaisingumo priežastimis dažniau įvardyti moters sveikatos sutrikimai, šiandien sveikatos problemų, lemiančių nevaisingumą, moterims ir vyrams nustatoma po lygiai. Ketvirtadaliu atvejų nevaisingumo kilmė lieka neaiški, o pusei porų nevaisingumą lemiantys sutrikimai diagnozuojami abiems partneriams kartu.

Mokslininkė ir vaisingumo ekspertė, gydytoja akušerė ginekologė Audronė Usonienė sako, kad vykstančių diskusijų apie nevaisingumo gydymą fone pernelyg dažnai pasigirsta įtarinėjimų privačioms klinikoms – esą jos tik ir nori pelnytis valstybės sąskaita.

Lietuvoje išties nėra valstybei priklausančios vaisingumo klinikos – jos visos užsiima privačia pelno siekiančia veikla.

Visgi A. Usonienė griežtai atsako: „Kalbas, kad tai viso labo verslas, kuris pelnosi iš etikos bei moralės normų pamynimo, skleidžia žmonės, kurie niekadanebuvo patekę į tokią situaciją. Jie tiesiog nesupranta, ką išgyvena poros, kurios negali susilaukti vaikų. Bet juk tai šiuolaikinis gydymo būdas, kuris naudojamas visame pasaulyje ir padėjo milijonams”, - sako gydytoja.

Bioetikos diskusijos dėl to, ar embrionas jau žmogus, ar ne, anot A. Usonienės, gali būti painios ir sudėtingos, tačiau nevaisingumo problemas gydanti medikė teigia, jog Lietuvoje iš tikrųjų yra tik viena vaisingumo bėda.

„Tai – pagalbinio apvaisinimo įperkamumas. Dažnai tenka susidurti su poromis, kurioms tikrai sunku šią procedūra įpirkti. Numatomos valstybės kompensacijos yra labai mažos, nepadengia net sąnaudų. Valstybė tikrai galėtų daugiau prie to prisidėti. Tai juk pagalba, kuri atsipirks žmonių skaičiaus augimu“ – nuomonę pagrindė A. Usonienė.

Šis straipsnis yra „Media4Change“ jaunųjų žurnalistų programos 2016/2017 m. dalis, įgyvendinant VšĮ Nacionalinio socialinės integracijos instituto projektą „Medijų ir informacinio raštingumo skatinimas darbe su jaunimu“. Projektą remia Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Projekto straipsnių autoriai su projekto rėmėjais straipsnių temų ir turinio nederina.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vilniaus jaunimas nepraleidžia progos pasisemti žinių (1)

Nors ruduo jau nuspalvino medžius , o orai pradėjo džiuginti nuostabiu oru, šį savaitgalį...

Naktiniame bare apsvaiginta mergina kreipėsi į kaunietes: būkite atsargios (122)

Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė istorija apie neseniai viename Kauno naktiniame...

Atviras kliento laiškas draudikams: ar jums atrodo logiška siūlyti kabrioleto draudimą artėjant žiemai? (53)

Miela draudimo bendrove, Skundžiuosi Jūsų kliento patirtimi. Dvi savaites karštligiškai bandėte...

Po motinystės atostogų į darbą grįžusi mama buvo šokiruota: ar valstybė mus apgavo? (36)

Į DELFI redakciją kreipėsi moteris, kuri teigė, esą valstybė apgavo mamas, esančias vaiko...

Kelionė į Kauną apkarto: vietoj autobuso bilieto – grasinimas apsauga (16)

Išskirtiniai kelionių įspūdžiai – taip prisistato UAB „Tolimojo keleivinio transporto...

Top naujienos

Po valstiečių bandymo atsiimti parašus pareiškimą dėl Pranckiečio puolė pasirašinėt opozicija (135)

DELFI šaltinių teigimu, planas šiandien balsuoti dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio gerokai...

Nuotraukose iš prabangių vestuvių galutinai demaskuotas Skripalių nuodytojas (71)

Nuotakos tėvas, vesdamas dukrą prie altoriaus, išdidžiai šypsojosi. Šios vestuvės vyko 2017...

Naujas Kauno valdžios žingsnis – apmokestinti „svetimų“ vaikų tėvus (87)

Nors Vyriausybės atstovas Kauno bei Marijampolės apskritims Andrius Cechanavičius antradienį Kauno...

„Newsweek“: JAV Rusijai perleido šiaurinį Sirijos miestą (30)

Jungtinės Valstijos Rusijai „perleido“ šiaurinį Sirijos Manbidžo miestą, skelbia...

Ažiotažą sukėlusios „Zero Live Show" reklamos kūrėjai išgirdo teismo nuosprendį (47)

Antradienį Šalčininkų teisme ir vėl atversta skandalu bei nemalonumais su teisėsauga...

Įvertino Nausėdos pradžią: daug teisingų žingsnių ir daug neatsakytų klausimų (20)

Šią savaitę sueina lygiai šimtas dienų, kai Gitanas Nausėda užėmė prezidento pareigas....

Nusprendė: dėl Pranckiečio bus balsuojama dar šį vakarą nuolat pildoma (290)

53 parlamentarų pasirašytą pareiškimą dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atšaukimo...

Natūralios kosmetikos kūrėja – apie „nekaltą“ ingredientą, dėl kurio sensite greičiau (1)

Rasveratrolis, skvalenas, filagrinas, kolagenas, vetiverija, simondsija – tai tik dalis...

Karbauskis bankams išsiuntė laišką: ar „grasinimas“ kelti palūkanas buvo suderintas? (122)

Į valdžios planus apmokestinti komercinių bankų aktyvus sureagavus Lietuvos banko asociacijos...

Buvę Profsąjungų rūmai Vilniuje intensyviai griaunami: jau neliko didelės pastato dalies (61)

Praėjusią savaitę prasidėję buvusių Profsąjungų rūmų griovimo darbai įsibėgėja. Iš...