aA
Lietuvoje nevaisingų porų skaičius sudaro vidutinį šalies miestą. Kūdikio susilaukti trokštančios šeimos pagalbos ieško Lietuvos klinikose, artimajame užsienyje, o kartais pasirenka ir ilgalaikę emigraciją.
© Fotolia

Pastaruoju keliu suka tie, kurie gyvena kukliau ir negali susimokėti už procedūrų išlaidas. Anot Vaisingumo asociacijos atstovės Rūtos Vyšniauskaitės-Marcinkevičienės, dar visai neseniai priimtas naujas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas – nors ir sustiprino valstybės paramą – tačiau nepadėjo išspręsti įperkamumo ir didžiulės jaunų žmonių finansinės rizikos problemos.

Išvažiavo į Vokietiją

Jurgita (vardas pakeistas – red. past.) šiandien apie patirtąją pagalbinio apvaisinimo procedūrą jau gali pasakoti su šypsena. Tačiau pieš porą metų atrodė, kad viltis susilaukti vaikų – prarasta. Konsultacija vienoje Lietuvos klinikų optimizmo nesuteikė, ypač dėl to, kad gydymo bei procedūros kaina pasirodė neįkandama.

„Turėjome pažįstamų Vokietijoje. Čia rastoje vaisingumo klinikoje buvo pigiau ir mums leido suprasti, kad tikrai pajėgsime susilaukti vaikų”, – sako Jurgita, kuri su vyru visam laikui nusprendė persikraustyti į užsienį. Daugybė tyrimų ir varginančių procedūrų nebuvo bevaisės – jau po pirmojo pagalbinio apvaisinimo bandymo, užsimezgė trys gyvybės. „Buvo įsodinti 3 embrionai, bet aštuntąją savaitę vienas nustojo vystytis. Liko du. Ir dabar turime dvi puikias mergaites, kurios man lyg stebuklas. Tiesa, jos jau Vokietijos pilietės“ – savo istorija pasidalino Jurgita.

Tačiau tokių istorijų, pašnekovė sako, tikrai ne viena. Jurgita ir šiandien bendrauja su nors palyginti ir dėl retai pasitaikančios, bet visgi neatidėliotinos priežasties tėvynę apleidusias šeimomis.
„Neseniai draugai savo svajonę įgyvendino Londone. Kiti vis dar Lietuvoje – bando. Nepavyko viena pagalbinio apvaisinimo procedūra – dabar nebeturi pinigų bandyti iš naujo“, - sako ji.

„Kai kurios moterys tiesiog tyliai užgęsta dėl nevilties. Tiesiog noriu pasakyti, kad visame civilizuotame pasaulyje jūs laukiamos ir gausite savo galimybę. Nenuleiskite rankų, stiprybės jums.”– padrąsino ji.

Norėtų, kad būtų kaip Izraelyje

Dalis porų gydyti nevaisingumo traukia į artimas kaimynines šalis. Čia procedūros kainos mažesnės bent 400 eurų. Lietuvoje už vieną pagalbinio apvaisinimo bandymą (neįskaitant išlaidų tyrimams ir reikalingiems medikamentams) mokama 1300 – 1500 Eur, Latvijoje – 1000 – 1100 Eur. Kainos svyruoja priklausomai nuo klinikos, o tyrimų ir medikamentų išlaidos kaimyninėje šalyje taip pat būna mažesnės.

Įsigaliojus naujam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, Lietuvos valstybė įsipareigojo skirti 3 mln.Eur. Pagalbinio apvaisinimo išlaidų kompensacjai. Finansavimą gaus klinikos, kurios pasirašė sutartį su ligonių kasa bei kai kurios valstybinės klinikos. Vaisingumo asociacijos valdybos narė R. Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė sako, kad valstybės sprendimas finansiškai prisidėti prie nevaisingumo gydymo yra labai svarbus, bet dėmesys šiai problemai dar nepakankamas. „Valstybė pradėjo kompensuoti dalį pagalbinio apvaisinimo kainos. Kompensuojama suma padengia tik sąnaudas. Tai reiškia, kad klinikos visus reikmenis pirks žemiausia kaina. Tai neabejotinai turės įtakos ir procedūros kokybei”, – aiškina ji.

Be to, kalbant apie šeimas, jos turės patirti ilgą seriją parengtinių procedūrų ir tyrimų, kurių niekas nekompensuoja. „Norėčiau paminėti, kad kompensuojami tik stimuliaciniai vaistai, apie kitus reikiamus ir būtinus vaistus nekalbama.” – teigia R. Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė.

Anot ekspertės, Lietuva galėtų pasimokyti iš Izraelio, kuriame valstybė kompensuoja pagalbinio apvaisinimo procedūras bent tol, kol pora susilaukia dviejų vaikų: „Užtektų to, kad Lietuvoje būtų suteikta galimybė susilaukti bent jau vieno vaikelio. Tai būtų puikus požiūris tiek į žmogų, tiek į visuomenės ateitį”.

Šiuo metu Lietuvoje kompensuojama iki dviejų pagalbinio apvaisinimo procedūrų, nepaisant to, pavyko jos ar ne. „Tai labai neteisinga, nes yra įvairių priežasčių, dėl kurių neprisitaiko embrionas, ir procedūra nepavyksta. Taip pat, diskriminuojamos šeimos, kurios nori pagalbinio apvaisinimo būdu susilaukti antro vaiko - jos iš valstybės negaus nieko. Norėtųsi, kad valstybė atsižveltų į demografinę padėtį Lietuvoje, pažvelgtų į emigracijos skaičių, ir nors tokiu būdų leistų visuomenei augti.” – sako Vaisingumo asociacijos atstovė.

Tik viena bėda

Anksčiau nevaisingumo priežastimis dažniau įvardyti moters sveikatos sutrikimai, šiandien sveikatos problemų, lemiančių nevaisingumą, moterims ir vyrams nustatoma po lygiai. Ketvirtadaliu atvejų nevaisingumo kilmė lieka neaiški, o pusei porų nevaisingumą lemiantys sutrikimai diagnozuojami abiems partneriams kartu.

Mokslininkė ir vaisingumo ekspertė, gydytoja akušerė ginekologė Audronė Usonienė sako, kad vykstančių diskusijų apie nevaisingumo gydymą fone pernelyg dažnai pasigirsta įtarinėjimų privačioms klinikoms – esą jos tik ir nori pelnytis valstybės sąskaita.

Lietuvoje išties nėra valstybei priklausančios vaisingumo klinikos – jos visos užsiima privačia pelno siekiančia veikla.

Visgi A. Usonienė griežtai atsako: „Kalbas, kad tai viso labo verslas, kuris pelnosi iš etikos bei moralės normų pamynimo, skleidžia žmonės, kurie niekadanebuvo patekę į tokią situaciją. Jie tiesiog nesupranta, ką išgyvena poros, kurios negali susilaukti vaikų. Bet juk tai šiuolaikinis gydymo būdas, kuris naudojamas visame pasaulyje ir padėjo milijonams”, - sako gydytoja.

Bioetikos diskusijos dėl to, ar embrionas jau žmogus, ar ne, anot A. Usonienės, gali būti painios ir sudėtingos, tačiau nevaisingumo problemas gydanti medikė teigia, jog Lietuvoje iš tikrųjų yra tik viena vaisingumo bėda.

„Tai – pagalbinio apvaisinimo įperkamumas. Dažnai tenka susidurti su poromis, kurioms tikrai sunku šią procedūra įpirkti. Numatomos valstybės kompensacijos yra labai mažos, nepadengia net sąnaudų. Valstybė tikrai galėtų daugiau prie to prisidėti. Tai juk pagalba, kuri atsipirks žmonių skaičiaus augimu“ – nuomonę pagrindė A. Usonienė.

Šis straipsnis yra „Media4Change“ jaunųjų žurnalistų programos 2016/2017 m. dalis, įgyvendinant VšĮ Nacionalinio socialinės integracijos instituto projektą „Medijų ir informacinio raštingumo skatinimas darbe su jaunimu“. Projektą remia Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Projekto straipsnių autoriai su projekto rėmėjais straipsnių temų ir turinio nederina.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nemalonumai Klaipėdoje – vėjas verčia medžius (7)

Kaip įspėjo metereologai, rugsėjo 26 dieną pūs stiprus ir gūsingas vėjas. O dieną Lietuvoje...

Visureigio vairuotojo elgesys – neprognozuojamas: vos išvengė susidūrimo (3)

Šiandien teko stebėti įžūlaus vairuotojo, nesilaikančio jokių eismo taisyklių, važiavimą...

Persversmas mokymo sistemoje: ar gali mokslas būti kaip žaidimas? (2)

Ar su savo mokinukais namuose mokotės (o gal tai buvo nesenoje praeityje) daugybos lentelę,...

Teatras „Saula“ dalyvavo tarptautiniame projekte Austrijoje

Rugsėjo 21-24 dienomis Austrijoje įvyko Plungės kultūros centro teatro „Saula“ kartu su...

Klaipėdietis panoro išsiaiškinti, ar policija tinkamai atliko savo darbą (84)

Į DELFI redakciją kreipėsi klaipėdietis, kurį papiktino galimai neprofesionalus policijos darbas....

Top naujienos

Močiutės netekusi vilnietė sukrėsta: dėl popiežiaus vizito laidotuves teko nukelti (222)

Popiežiaus Pranciškaus vizitas daugeliui lietuvių tapo tikra švente, tačiau artimą žmogų...

Indijos bendrovės Rokiškyje žada tikrą perversmą – daugiau kaip pusantro tūkstančio darbo vietų investuos 200 mln. eurų, atnaujinta 16.30 (254)

Dvi Indijos bendrovės į skardinių ir tekstilės gamyklas Rokiškyje numato investuoti beveik 200...

Vilniaus gatvės užsikimšo: eismą paralyžiavo gausybė avarijų kurias gatves geriau aplenkti (14)

Trečiadienio vakaras tapo išbandymu sostinės vairuotojams. Subjuręs oras ir lietus nepadėjo...

Viešina skandalingus skaičius: rektoriaus alga – 15 tūkst. eurų, o dėstytojas nė minimumo negauna (93)

Netvarka , kai rektoriaus alga ant popieriaus siekia 15 tūkst. eurų, o dėstytojas neuždirba nė...

Tikisi, kad daugiau niekada nepamatys tokios bylos: žudikas įgyvendino nežmonišką fantaziją

Danijos teismas trečiadienį nepatenkino išradėjo Peterio Madseno prašymo sušvelninti įkalinimo...

Skvernelio kare su prekybos tinklais kryžminėje ugnyje atsidūrė perdirbėjai ir tiekėjai (14)

Vyriausybei pradedant karą su prekybos tinklais ir mėginant šiuos spausti, kad būtų mažinamos...

Pietų Kinijos jūroje – naujas incidentas: kinų ekspertas kalba apie tiksinčią bombą (84)

Kinijos vyriausybė neleido Honkonge prisišvartuoti JAV karinių pajėgų laivui. Incidentas...

Ieškomas užkrečiama liga sergantis vyras, jis pavojingas aplinkiniams (14)

Šiaulių apskrities policija pranešė, kad ieškomas Steponas Skiudulas (gim. 1984 m.), kuris...

Šimonytė: nebuvo nė vieno atvejo, kai būčiau parodžiusi poniai Starkevičiūtei duris (231)

Seimo narė Ingrida Šimonytė savo santykius su buvusia Europos Parlamento nare Margarita...

Galinga stichija niokoja Vakarų Lietuvą: situacija blogėja kiekvieną minutę nugriuvus namo sienai sužalotas žmogus (37)

Vakarų Lietuvoje situacija blogėja kone kiekvieną valandą. Gelbėtojai informuoja, kad tokia...