Atidariusi vieno kaimelio duris, net sustingau... Nei vieno mokinio, nors mokykla trijų aukštų, bet veikla vyksta tik viename. Vaikų užimtumo centro darbuotoja papasakojo, kad į pastatą bus perkelta seniūnija ir taip bus užimtos nenaudojamos patalpos. Taip pat mokinių skaičius iš tiesų labai sumažėjo. Įėjusi į klasę pamačiau, kad ji pertvarkoma kitai paskirčiai. Tačiau atmosfera labai slogi...

Pradedi suvokti, kad kažkada čia virte virė mokyklos gyvenimas, o dabar pilnos šviesos ir saulės spindulių klasės yra tuščios... Viename gale radau keletą mokinukų, kurie ruošė pamokas, nes čia įsikūręs ir užimtumo centras. Centro darbuotoja papasakojo, kokia situacija yra kaimo vietovėse ir grįžus dar likusiems mokiniams namo... Tai buvo dar vienas smūgis man – namuose jų laukia girti tėvai, todėl mokiniai stengiasi grįžti į juos kuo vėliau.

Mano išvada viena – Lietuva gilioje, didelėje duobėje... Ir Švietimo ir mokslo ministrės pasiūlytos reformos atrodo juokingos, nes jei išties linki gero, bent jau atvažiuoja į problemos židinį. Atvažiavo? Abejoju ir, tiesa, tai ne vienos ministerijos blogas darbas, tai „puzlė“, kurią sudėjo valdininkai galvojantys apie savo kiemą, bet ne apie savo tautą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Jeigu norite pasidalinti nuomone, naujiena arba istorija, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt.