Mano situacija – neeilinė. Rašau ne tiek tikėdamasi kažkokio realaus pagerėjimo, kiek nurėdama išlieti, kas guli ant širdies. Nes pasidarė tiesiog psichologiškai sunku ištverti... Jeigu kažkam nepriimtina, tegu neskaito. Pati vaikų neturiu. Užtat turiu darbą, kuris, nors ir geras (teikiu tam tikrą pagalbą sergantiems žmonėms), bet labai alinantis. Grįžusi namo noriu tik kristi ir miegoti, miegoti, miegoti... Nepaisant to, sužinojusi, kad viena giminaitė jau tiek nusivažiavo, kad neišleido į mokyklą vaiko (anksčiau bent verkdama skirdavo pinigų sąsiuviniams, o juk taip gaila, kad ne rašalui, jei suprantat, kokį „rašalą“ turiu galvoje), įsikišau. Neaprašinėsiu visų smulkmenų, nereikia. Susitarėm taip: vežiosiu vaiką į mokyklą ir iš jos, tegu ji tik duoda nors kažkiek savo pašalpos kurui, nes atstumas nemenkas, kaimo vietovė.

Kol aš iškovojau teisę tam vaikui mokytis... Paaiškėjo, kad jis jau išbrauktas iš sąrašo, kad jau nebėra vietų, dar kažkokios nesąmonės, tarsi didmiestis koks būtų, o ne kaimo mokyklėlė. Bet sukandusi dantis viską ištvėriau, viską sutvarkiau, mintyse badydama visus kaip vudu lėlytes (…).

Gerai, vaikas jau eina į mokyklą. Atrodytų, dar tik pirmas mėnuo, bet jauna entuziastinga auklėtoja jau žymi pusę pratybų, kurias reikės padaryti norint pasivyti. Gerrrai... Sėdžiu toj apšepusioj troboj kartu su vaiku, padedu jam mokytis (…). Nors namuose matęs vien alkoholį, vaikas stebėtinai ramus ir draugiškas. Jau po poros dienų jis teigė susiradęs draugą. Būtų puiku, bet tas draugas užėmė visą laiką – vaikis nebegalėjo susikaupti, prašė, kad nuvežčiau su juo susitikt pažaist ir taip toliau. Trumpinu savo rašliavą: mano mažasis giminaitis sakė, kad tas jo draugas yra geriausias klasės mokinys, nors kada benuveždavau jį pas jį – visad būdavo kieme. Visada! Nusprendžiau truputį pasiaiškinti, nes darbe išsiugdytas šeštas jausmas pakuždėjo, kad kažkas čia keisto...

Susipažinusi su viena normalia mama, kelis kartus užsukusi į klasę ir panašiais būdais, susidariau bendrą vaizdą, kas vyksta. Jūsų dėmesiui... Klasės auklėtoja – tiesiai iš universiteto. Jauna, entuziastinga, kaip ir minėjau, bet tuo pačiu naivi ir nuolat jaučianti stresą. Nieko – klasėje yra mamytė, kuri tarsi mano minėto straipsnio autorė. Iškilo bėda? Sutvarkysim. Reikia perdažyti klasę? Vyras – pats statybų verslo vadovas, atsiųs porą vyrukų. Reikalinga kažkokia rinkliava? Ji pati surinks iš tėvelių. Ekskursija? Jos tėvai turi nuostabią sodybą, vaikams labai patiks. Na, atrodytų, tobula, idealu, ne šeima, o aukso cukraus vata. Viskuo gali padėti, viską moka, viską turi, žodžiu, rojus. Auklėtoja iš laimės nežino kur dėtis, tiek problemų atkrito, juk čia pirmas jos darbas.

Deja, net puikusis mėnulis turi tamsiąją pusę. Šiuo atveju tamsioji pusė – tai tos mamytės sūnelis, mano vaikio draugas. Krepšinį jis gal ir žaidžia puikiai, tačiau kai reikia parašyti „kamuolys“, išeina tai „kamuolis“, tai „kamolis“. Bet palaukit, argi taip galima? Argi tobula šeima gali leisti, kad vaikas gautų „blogai“, vietoj „puiku“? Teisingai, negali. Mano vaikis pasakojo, kad auklėtoja davusi nedidelį testuką, tiesiog kad žinotų, koks mokinių lygis. Mamytė įlėkė į mokyklą it viesulas. Ką reiškia šitie raudoni išbraukymai? Žodžiu, jos vaikas TURI mokytis gerai. Tad prašom čia nebraukyt. O tai, matot, klaida, „kamuolis“. Jis ten mažą kilputę labai parašė, tai ir atrodo, lyg i trumpoji.

Va taip. Net nežinau, ką ir bepridurti. Kaimas? Tik tiek? Mieste tai būtų sureguliuota? Nežinau... Nelabai rišliai parašiau, bet ačiū tiems, kas perskaitė. Turėčiau dar nors vieną laisvą valandą per savaitę, eičiau pas psichologą išsikalbėt. Bet neturiu. Turiu aiškinti berniukui, kad „kamuolys“ rašomas su ilgąja, o ne auklėtojai – kad mano vaikis – nesuprastas genijus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Domina naujienos apie mokyklas? Daugiau jų galite rasti adresu: www.delfi.lt/lmz bei „Facebook“ puslapyje „Lietuvos mokyklų žaidynės“.

Norite papasakoti savo patirtį? Pasidalinkite savo nuomone! Jūsų minčių laukiame žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: