Nuo pat 18 metų labai norėjau mokytis vairuoti, išsilaikyti teises ir nusipirkti savo automobilį. Deja, tą svajonę teko puoselėti kelis metus, kol galiausiai visos aplinkybės buvo palankios pradėti lankyti vairuotojų kursus. Teorija sekėsi puikiai, greitai supratau medžiagą, sprendžiant testus retai padarydavau vieną kitą klaidelę. Atrodytų, niekas negalėjo sugadinti šio šaunaus starto savarankiško vairavimo link.

Tiesą sakant, pirmą kartą už vairo atsisėdau su tėvais prieš eidama į pirmąją vairavimo pamoką. Žinoma, nieko nemokėjau, buvo truputį neramu, nes nežinojau, kaip man seksis. Apsidžiaugiau gavusi vairavimo instruktorę moterį – juk merginos turėtų geriau viena kitą suprasti, o dar tas išlikęs stereotipiškas požiūris į moterį vairuotoją. Tačiau šį kartą mano samprotavimai nepasitvirtino. Moteris nevengė parėkauti, nusukinėdavo pamokos laiką, net nesistengė su manimi užmegzti kontakto. Kiekvieną kartą lipant į jos automobilį jausdavausi nejaukiai, netgi bijodavau sėsti už automobilio vairo. Ne dėl to, kad bijočiau išvažiuoti į gatvę. Tiesiog nemėgstu, kai mane nuvertina ir nesielgia kaip su lygiaverčiu žmogumi. Po kelių tokių pamokų buvo priimtas sprendimas keisti instruktorių.

Antrasis instruktorius buvo daug profesionalesnis. Jau po pirmos pamokos pamačiau skirtumą, jaučiausi patobulėjusi. Žmogus daug nekalbėjo, per daug nesikabinėjo, stengėsi dirbti savo darbą. Priekaištų jam neturėjau, buvau labiau linkusi kaltinti save, kad nesiseka taip gerai kaip norėtųsi. Išlaikiusi mokyklinį praktikos įgūdžių egzaminą dar nesijaučiau galinti keliauti į „Regitrą“. Stengiausi kuo daugiau važinėtis su tėvais po miestą ar užmiestį, gana neblogai pramokau vairavimo meno, tačiau vis dar nesijaučiau užtikrintai. Vis dėlto tėvai labai skatino laikyti egzaminą „Regitroje“, taigi, nusprendžiau pabandyti. Štai ten ir sužinojau savo klaidas, į kurias mano minėtas instruktorius neatkreipė mano dėmesio.

Ką gi, prasidėjo mokslo metai, iškeliavau iš gimtojo miesto į sostinę studijuoti. Neskubėjau ieškoti naujo instruktoriaus – po neišlaikyto egzamino „Regitroje“ nebuvo nuotaikos. Galiausiai užėjau į arčiausiai mano gyvenamosios vietos esančią vairavimo mokyklą pasiklausti papildomos praktinės pamokos kainos. Štai tuomet ir prasidėjo linksmoji mano istorijos dalis. Administratorė iš karto surinko vairavimo instruktoriaus numerį ir padavė man telefoną, kad susitarčiau dėl pamokos. Iš pirmų žodžių nujaučiau, kad šį kartą viskas bus gerai. Susitarėme dėl laiko, grįžusi iš karto užsiregistravau egzaminui „Regitroje“ po maždaug mėnesio ir laukiau pirmojo važiavimo su naujuoju savo instruktoriumi.

Pirmojo pravažiavimo metu išsiaiškinau visus turėtus neaiškumus, gavau patarimų, prisiminiau šiek tiek primirštus įgūdžius. Automobilis turėjo savų niuansų, tačiau tai mokytis netrukdė. O štai instruktorius pasirodė neįtikėtinai šaunus. Jis stebuklingai moka bendrauti su žmogumi, užmegzti kontaktą, dėl to pravažiavimų metu nesijauti susikaustęs, atsipalaiduoji, gali pasijuokti iš klaidų, o ne drebėti, kad padarei ką nors ne taip. Beveik visos mano vairavimo pamokos Vilniuje buvo tamsiuoju paros metu, kadangi galėjau mokytis tik vakarais po paskaitų. Mes nuolat kalbėdavomės apie vairavimą, automobilius, diskutuodavome kitomis temomis, vyravo geranoriška atmosfera. Pamokų metu tyliai grodavo radijas, tad, man asmeniškai, buvo dar smagiau ir jaukiau vairuoti. Išmokau vairuoti su tam tikrais trikdžiais, kuriuos dabar kas dieną patiriu sėdėdama už automobilio vairo, o ne „steriliomis“ sąlygomis, kokios buvo prieš tai turėtų instruktorių pamokų metu. Šis instruktorius akivaizdžiai myli savo darbą, stengiasi pasiekti kuo geresnius rezultatus, yra šiek tiek darboholikas, bet tokie žmonės dažnai kyla aukštai toje srityje, kuria užsiima. Šioje srityje neprofesionalumo jokiu būdu negalėčiau jam prikišti.

Taip pat labai džiaugiuosi, kad šiais laikais yra žmonių, kurių „darbas“ nesibaigia paėmus atlygį. Su instruktoriumi bendraudavome ir ne pamokų metu, visad galėjau kreiptis, jei iškildavo kokių nors klausimų, jam buvo įdomu, kaip man sekėsi laikyti egzaminus „Regitroje“, o ištikus nesėkmei pasistengdavo palaikyti ir paskatinti judėti toliau. Net ir gavusi teises bei įsigijusi automobilį tebepalaikau ryšį su šiuo žmogumi ir žinau, kad prireikus specialisto nuomonės vairavimo srityje galiu nedvejodama prašyti pagalbos.

Dabar, kai kas nors užsimena apie planus mokytis vairuoti, nedvejodama rekomenduoju būtent šį instruktorių. Nes jis nuostabus ir kaip specialistas, ir kaip žmogus. Linkiu jam, kad neišsektų entuziazmas ir dar ne vienas mokinys galėtų džiaugtis jo pedagogikos sugebėjimais.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Pasidalink! Traukitės iš gatvių – mokausi vairuoti!

„Kaskart, kai vairuodama padarydavau klaidą, vairavimo instruktorius skaičiuodavo lavonus – vienas, du, trys... Neva tiek žmonių žūtų, jei vairuočiau viena“, – DELFI apie neprofesionalaus ir nuolat „su kvapeliu“ pasirodydavusio mokytojo pamokas pasakojo skaitytoja.

Kitas prisiminė, kaip laikius vairavimo egzaminą, instruktorius su vairuotojo nesikalbėjo, o jam pasibaigus be žodžių išlipo iš automobilio. „Pradėjau jam šaukti – kur einate? Jis užstaugė, kad į darbą. O aš turiu važiuoti į kasą. Nustebau, kam. Paaiškino, kad už teises susimokėti“, – komišką situaciją atpasakojo skaitytojas Kęstutis.

O kiek dar istorijų apie keiksmus, prasivardžiavimus ar net mušimus per rankas yra tekę girdėti... O gal atvirkščiai? Pasidalinkite ir papasakokite savo istorijų apie vairavimo instruktorius ar kuriozus siekiant gauti vairavimo teises.

Patarkite būsimiems „žaliems“ vairuotojams, kaip išsirinkti instruktorių, ką galima toleruoti, o ką ne, galų gale, kaip nusiraminti ir gerai vairuoti?

Geriausias istorijas publikuosime. Vienam žmogui padovanosime trijų mėnesių žurnalo (pasirinktinai – „Panelė“, „Tavo vaikas“, „Cosmopolitan:, „Moteris“, „Mano namai“ arba „GEO“) prenumeratą. Laimėtojas bus paskelbtas lapkričio 18 d.

Nugalėtoją galite išrinkti jūs, balsuodami ir prie temos žinučių spausdami raudoną arba žalią mygtuką.

Laiškus galite siųsti el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Teisės“ arba naudodamiesi nuorodomis žemiau:


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (47)