„Buitinės technikos parduotuvė „Avitela“ kartu su „Snoro lizingu“ apgaudinėja žmones, skatina juos skolintis pateikdami netikslią, ir sakyčiau, netgi klaidinančią informaciją apie paslaugas. Esu tokia pasipiktinusi dėl to, kad pati šioje parduotuvėje buvau apgauta, ir dėl to norėčiau, kad daugiau žmonių nepakliūtų į šias pinkles“, - savo pasakojimą pradeda skaitytoja.
Moteris norėjo išsimokėtinai nusipirkti spausdintuvą. Spalio pabaigoje „Avitelos“ internetiniame puslapyje ji rado reklamą, kurioje nurodoma, kad pasinaudojus paslauga „pirk išsimokėtinai“ mėnesinė įmoka už nužiūrėtą spausdintuvą yra 38 Lt, o visa prekės kaina - 459 Lt. Reklama nurodė, jog prekę galima įsigyti su 0 proc. palūkanų, pradinė įmoka - nuo 0 proc., taip pat lankstinuke dideliu šriftu buvo nurodyta, jog mėnesinė įmoka yra 38 Lt. Pasak jos, iš reklamos susidarė įspūdis, kad jokių papildomų mokesčių mokėti nereikia.
„Kadangi nurodyta kaina ir terminas man tiko, tomis pačiomis sąlygomis išsirinkau dar vieną prekę - virdulį, ir abi prekes nusipirkau išsimokėtinai su „Pirk išsimokėtinai“ paslauga, kurią teikia „Snoro lizingas“. Pagal akcijos sąlygas sudarytoje pirkimo išsimokėtinai sutartyje nurodyta, kad paskolos suma yra 554 Lt (t.y. 95 Lt už virdulį ir 459 Lt už spausdintuvą). Vadinasi, mėnesinė įmoka už virdulį yra 7,92 Lt, o už spausdintuvą 38,25 Lt, viso – 46,17 Lt. Tačiau, kai pamačiau iš sutarties dokumentų, pirmoji įmoka buvo dviguba, t.y. 96,03 Lt. Iš pradžių nesupratau, kodėl pirmoji įmoka dvigubai didesnė? Tačiau paanalizavusi sutartį supratau, kad prie pirmosios mėnesinės įmokos buvo pridėtas sutarties mokestis. O reklamoje nebuvo nieko kalbama apie egzistuojantį sutarties mokestį“, - pasakoja moteris.
Ji, pasidomėjusi įstatymais, pasijautė apgauta. Pasak jos, reklamoje nurodyta mėnesinė įmoka buvo apskaičiuota be jokių mokesčių, tiesiog padalinus prekės kainą iš 12 mėnesių bei suapvalinus į mažesniąją pusę, t.y. nerodant centų po kablelio. Ji taip pat pastebėjo, kad reklamoje nebuvo nurodyta, kaip apskaičiuota mėnesinė įmoka, kas į ją įeina, kokie papildomi mokesčiai bus taikomi.
„Išvada paprasta - „Avitela“ ir „Snoro lizingas“ nuo savo klientų slepia svarbią informaciją, kuri gali padaryti įtaką jų sprendimui pirkti išsimokėtinai ar ne. Taip daryti neleidžia ne tik įstatymai, bet ir paprasčiausia pagarba klientams. Vadinasi tiek „Avitelai“, tiek „Snoro lizingui“ klientai nerūpi, jiems rūpi tik kuo daugiau parduoti prekių ir sudaryti pirkimo išsimokėtinai sutarčių. Ir to siekdami jie naudoja gudrius triukus, kurių didžioji dauguma žmonių nesupranta, nes nesigilina į pirkimo išsimokėtinai sąlygas, neskaito sutarčių. Jie tiesiog patiki reklama, kurią pamato prekybos centre ir taip pakimba ant gudriai paspęsto kabliuko“, - savo nuomonę dėsto moteris.
„Avitela“: reklaminiame leidinyje pateikta išsami informacija
Tuo metu „Avitelos prekybos“ vadybininkė Roma Stonkuvienė teigia, kad minėtame reklaminiame leidinyje pateikta informacija yra pateikiama išsamiai ir nėra klaidinanti.
„Minėtame reklaminiame leidinyje, kiekvieno puslapio apatinėje dalyje yra pateiktos „Snoro lizingo“ teikiamų sąlygų informacija, kuri yra susieta kaip nuoroda prie visų leidinio pateikiamų prekių mėnesinių įmokų“, - sako ji.
Pasak R. Stonkuvienės, su pirmąja įmoka, kuri mokama po mėnesio, sumokamas ir vienkartinis sutarties mokestis, kuris sudaro 9 proc. nuo prekės kainos.
„Likusios 11 įmokų yra mokamos po 46,16 Lt, kaip ir pateikta reklaminiame leidinyje. Pagal pateiktą informaciją UAB „Avitelos prekyba“ reklaminiame leidinyje pateikta informacija nėra klaidinanti ir pateikta išsamiai, t.y. nepažeidžia jokių įstatymų. Šiuo atveju DELFI skaitytoja galbūt klaidingai suprato ar interpretavo pateiktą informaciją apie siūlomų prekių išsimokėtinai sąlygas“, - paaiškino R. Stonkuvienė.
Bendrovės „Snoro lizingas“ generalinis direktorius Aurelijus Šveikauskas taip pat teigia, kad minėtoje reklamoje buvo nurodytos visos sąlygos, kurių reikalauja įstatymai.
„Mums labai svarbu palaikyti glaudžius santykius su klientais, todėl dar prieš jiems pasirašant sutartis supažindiname su sutarties sąlygomis, patariame kokios sąlygos geriausiai atitinka jų poreikius. Tokiais atvejais, kuomet kyla įtarimai, kad pateikiama informacija apie finansavimo sąlygas neatitinka įstatymų, esame pasirengę bendradarbiauti su atsakingomis valstybinėmis institucijomis. Verta paminėti, kad orientuojamės į ilgalaikius santykius su savo klientais, todėl taikome ne tik nuolaidas už lojalumą, bet ir 0 proc. palūkanas. Siekiant išvengti tokių klientams nemalonių situacijų, raginame juos atidžiai susipažinti su finansavimo sąlygomis“, - komentavo A. Šveikauskas.
VVTAT dėl reklamos kilo klausimų
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovas spaudai Vitas Ūsas DELFI sakė, kad šiuo atveju reklaminiuose lankstinukuose kiekviename puslapyje yra pateikta įstatymo reikalaujama informacija.
„Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas griežtai reglamentuoja tolesnius informacijos teikimo vartotojui etapus, t.y. kokia informacija vartotojui turi būti pateikiama tiesiogiai. Tai visų pirma informacija iki sutarties sudarymo bei informacija, kuri privalo būti sutartyje, sutarties forma. Tai yra, vartotojas, prieš pasirašydamas sutartį, turi galimybę du kartus susipažinti su įstatymo nustatyta privaloma informacija“, - paaiškino V. Ūsas.
Pasak jo, įstatymas užtikrina vartotojų teisių apsaugą, jeigu nepateikiama įstatymo reikalaujama informacija. Taigi, jeigu vartotoja savo sutartyje neras visos informacijos, ji galės prekę įsigyti už parduotuvėje nurodytą kainą, nepatirdama jokių papildomų išlaidų.
„Tarnybai įvertinus pateiktos reklamos turinį, kilo klausimų dėl pakankami aiškaus informacijos atskleidimo, ypač internetiniame puslapyje. Todėl Tarnyba atliks papildomą tyrimą“, - sakė V. Ūsas.
Į ką klientams vertėtų atkreipti dėmesį sudarinėjant kredito sutartis:
Kiekvienam vartotojui, įsigyjančiam prekes vartojimo kredito būdu, ypač svarbus rodiklis, kuris neleidžia manipuliuoti sąvokomis ir kuris skaičiuojamas visoje Europos Sąjungoje vienodai pagal patvirtintą formulę ir taisykles, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma. Vartotojui bendros vartojimo kredito kainos metinė norma yra reikšminga tuo, kad ji padeda palyginti konkurencingus kredito pasiūlymus.
Pavyzdžiui, vartojimo kreditas X suteikiamas už 0 proc. palūkanų normą (vartotojos pavyzdys), o vartojimo kreditas Y už 10 proc. palūkanų normą. Vien palyginus šiuos dydžius, gali atrodyti, kad naudingiau priimti pirmąjį pasiūlymą kaip pigesnį. Tačiau gali būti, kad vartojimo kreditui Y taikomi daug mažesni mokesčiai (sutarties sudarymo, administravimo, dokumentų spausdinimo, ir t.t. (žinoma virš 30 įvairiausių mokesčių pavadinimų)), negu kreditui X, todėl sudėjus visas išlaidas (tiek palūkanas, tiek sutarties sudarymo mokestį, tiek visus kitus mokesčius), pasirodo, kad naudingesnis pasiūlymas yra visgi Y. X kredito bendros vartojimo kredito kainos metinė norma (pagal vartotojos pavyzdį) yra 18,98 proc, o Y kredito - 10 proc.
Taigi bendros vartojimo kredito kainos metinė norma yra bendra vartojimo kredito kaina, išreikšta metiniu procentų dydžiu. Norma - tai sintetinis rodiklis, apimantis kredito dydį, jo suteikimo kaštus bei kredito suteikimo periodą.
Naujasis Vartojimo kredito įstatymas, kuris įsigaliojo balandžio 1 d., aiškiau apibrėžia, kokios išlaidos sudaro bendrą vartojimo kredito kainą: nurodant bendrą vartojimo kredito kainą, į ją turi būti įtraukiamos visos išlaidos – ne tik palūkanos už suteiktą kreditą, bet ir komisiniai mokesčiai, sutarties administravimo mokesčiai, su mokėjimų operacijomis susijusios išlaidos, ir kt.
Dėkojame DELFI skaitytojai už informaciją!
