Mes gyvenome viename mieste, mama jau nevaikščiojo ir buvo prirakinta prie lovos, aš kiekvieną dieną lankydavau ir slaugiau. Vieną dieną grįžus po darbo į savo namus man pasidarė labai bloga, aš vos nuėjau iki lovos, atsiguliau ir „atsijungiau“, po kiek laiko atsigavau ir nesupratau, kas man atsitiko ar tiesiog užmigau, ar praradau sąmonę.
Vakare, kaip visada nuėjau pas mamą, ji manęs paklausė: „ko taip greitai išėjai, pasilenkei prie lovos, nusišypsojai ir išėjai?“ Aš atsakiau, kad nebuvau atėjusi, bet ji tvirtino, kad mane tikrai matė. Tada viską supratau, sutikslinome laiką, mano „atsijungimas“ ir „atėjimas“ sutapo.
Papasakojau šią istoriją draugams, vieni šypsojosi ir nepatikėjo tuo, kiti priėmė tai gana rimtai. Aš irgi tokiais dalykais netikėjau, bet po to įvykio supratau, kad tikrai egzistuoja tai, ko mes negalime suprasti, ko negalime pamatyti.
Gal ir mano istorija sudomins ką nors.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Tiki antgamtiniais dalykais, ar ne, šiurpios istorijos apie namuose prasidedančius keistus reiškinius - nesuprantamus bildesius, vietas keičiančius daiktus ar neįprastus vaizdinius – priverčia susigūžti kone kiekvieną. DELFI jau rašė apie tai, kaip spiritizmo seansą namie atlikusios merginos teigia, jog jų namuose nesibaigia baisiausi dalykai.
Teiraujamės Jūsų – ar esate atsidūrę panašioje situacijoje, ar girdėję panašių šiurpių istorijų? O galbūt manėte, jog susidūrėte su antgamtiniais reiškiniais, o vėliau išsiaiškinote, jog šių priežastis – itin paprasta, tarkim, statybinis brokas?
Laukiame Jūsų istorijų ir pasakojimų el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Istorija“ iki sausio 20 d. Įdomiausios istorijos autoriui padovanosime M. Solonin knygą „Katastrofos chronologija“