Dovana Lietuvos 100-mečio proga

J. Martinkėnienė pasakojo, kad mintis nunerti įspūdingo dydžio staltiesę jai kilo vaikštinėjant su anūku.

„Tai buvo 2016 m. po Vasario 16-osios šventimo. Man patiko žurnale pamatyta servetėlė ir aš pasakiau, kad nunersiu tokią staltiesę“, – prisiminė moteris. Beveik dešimtmetis jos anūkas tokia mintimi nusistebėjo ir pradėjo klausinėti, kada močiutė įvykdys pasižadėjimą – tada moteris ir pasakė, kad idėją įgyvendins per dvejus metus, iki Lietuvos šimtmečio, kuris bus minimas 2018 m. vasario 16 d.

Didžiulę staltiesę J. Martinkėnienė pradėjo nerti po mėnesio ir darbą baigė greičiau, nei tikėjosi, – per metus ir du mėnesius. Kūrinį jį pagamino jungdama nėrinius tarpusavyje.

„Nerti nesiskubinau, viskas įvyko savaime – kartais nėriau ir 4 val., kartais ir daugiau, o kartais ir savaitę nėrinio nepaimdavau – priklausomai nuo aplinkybių. Galvojau, kad per 2 metus tikrai padarysiu, bet, kaip matot, padariau žymiai anksčiau“, – džiaugėsi pašnekovė.

Ji pasakojo, kad būtent 3 m ilgio ir 2,5 m pločio staltiesę sukūrė, galvodama apie tai, kokio dydžio yra jos dukros namų stalas. Būtent pas ją šeima susirenka per šventes, o Lietuvos 100-ečio proga staltiesė jai ir turėjo būti padovanota.

„Kai jau buvo 3 m, galvoju, jau gana, man atsibodo tas pats vienodas darbas“, – prisiminė moteris.

Susisiekusi su rekordų agentūra „Factum“, J. Martinkėnienė sužinojo, kad jos nunerta staltiesė gali tapti rekordine Lietuvoje. Šiuo metu ji svarsto apie rekordo registravimą. Tą DELFI patvirtino ir pati agentūra – kol kas didžiausios nertos staltiesės rekordas Lietuvoje nėra užregistruotas

Nerti mėgo ir seniau

Nerti J. Martinkėnienė išmoko dar vaikystėje, tačiau labiau tuo užsiimti pradėjo išėjusi į pensiją – dirbant literatūros mokytoja tam nebuvo laiko.

Didžiulė staltiesė – ne pirmas jos nėrinys. Moteris pasakojo, kad ji taip pat yra nunėrusi ir 2,2/ 2,1 m. užklotą ant lovos, kostiumėlių, suknelę. Kaip pasakojo pašnekovė, tikriausiai nerti didelius kūrinius ją paskatino dar mokykloje girdėti mokinių nusiskundimai – ji savo darbu nori parodyti, kiek daug žmogus gali padaryti ir vadovaujasi jos namuose buvusiu populiariu pasakymu „Akys baisininkės, rankos darbininkės“.

„Aš nenoriu savęs apriboti: kai imuosi nerti didelį daiktą, neturiu tikslo jo greitai pabaigti. Neriu tik tada, kai turiu laiko, kai atsipalaiduoju, žiūrėdama televizorių ar klausydama muzikos, – pasakojo pašnekovė. – Jaučiu, kad man gera nerti, nes kai skaitai, reikia labai susikaupti, o čia gali daugiau medituoti, mąstyti.“

Rankdarbius mėgstanti moteris turi ir daugiau kūrybiškų pomėgių – tapyti ant šilko, marginti margučius, anksčiau yra nemažai siuvinėjusi, gaminusi kilimėlius.

Norite pasidalyti savo kūriniais? Rašykite apie jūs ir siųskite nuotraukas mums el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Kūrinys“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (15)