Istorija, įrodančia, kad gerų žmonių vis dar yra. Istorija apie profesionalumą, atsidavimą savo darbui, empatiją, ir svarbiausia – žmogiškumą.
Prieš keletą metų mūsų šeima išgirdo skaudžią diagnozę – inkstų nepakankamumas. Iki tos dienos žinojome tik tiek, jog ši liga labai sunki, o vienintelė viltis – donoras.
Taip ir laukėme. Metus. Dvejus... Kol pagaliau, po ketverių metų, sulaukėme pirmojo skambučio, kuriuo mus informavo, kad yra inksto donoras. Deja, inksto persodinimas neįvyko.
Operacija neįvyko sulaukus ir dar kelių skambučių. Tačiau ne veltui sakoma, kad trečias kartas nemeluoja, o ketvirtas – garantuoja. Gruodžio 28 d. mūsų teta jau gulėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose ir buvo ruošiama inksto persodinimo operacijai.
Už tai ir norime tarti didelį ačiū! Ačiū Santaros klinikų gydytojams: operaciją atlikusiam gydytojui Ramūnui Tylai, nefrologijos skyriaus vedėjai Eglei Ašakienei, palatos gydytojui Artūrui Vinikovui ir dializių skyriaus vedėjui Laurynui Rimševičiui. Taip pat dideli ačiū tariame slaugytojoms ir jų padėjėjoms.
Ačiū už jūsų profesionalumą atliekant inksto persodinimo operaciją. Ačiū už tai, kad suprasdami, kaip jaudinamės prieš tokią operaciją, detaliai paaiškinote, kas laukia prieš, per ir po operacijos. Ačiū visam personalui už rūpestį, šypsenas ir dėmesį pooperaciniu laikotarpiu.
Tai – labai didelė, deja, vis dar labai reta vertybė. Ačiū už jūsų atsidavimą nieko nereikalaujant mainais ir už tai, kad įrodėte, jog ne viskas gyvenime matuojama pinigais.
Juk gydo ne tik vaistai, o ir nuoširdus paprastumas, šypsenos, kantrybė ir rūpestis. Visa tai jūsų dėka ir gavome. Ir su kaupu. Ačiū už padovanotą gyvenimą. Tokiems kaip jūs danguje yra saugoma speciali vieta.