aA
Neseniai grįžau iš saulėtosios Maljorkos. Artimieji man užduodavo vieną ir tą patį klausimą – kas paliko didžiausią įspūdį? Neminint nuostabaus grožio salos, viešbučio su gausybe baseinų ir preciziškai sutvarkytos aplinkos, didžiausią įspūdį man paliko atostogavę vokiečiai su savo gausiomis šeimomis.
© Shutterstock nuotr.

Pirmas dalykas, kuris nustebino – kai nuėjus su dukra į vaikų baseiną, aš puoliau instinktyviai saugoti savo vaiką, kad kiti vaikai nepastumtų (kaip įprasta Lietuvoje). Taigi, kaip ir pripratusi, tarsi liūtė sekiau žvilgsniu „mažuosius agresorius“ ir jų „neišmanėlius tėvus“. Bet...

Teko nusivilti (gerąja šio žodžio prasme) – visi vaikučiai ramiai laukė savo eilės prie vandens čiuožyklų, nė vienas nesistumdė, vyresni vaikučiai pamatę mažesnį, elgdavosi atsargiau, tėvai žaidė kartu su vaikais, nepalikdami jų vienų. Mano mintyse sąvokos „mažieji agresoriai“ ir „neišmanėliai tėvai“ pasikeitė į „išauklėti mažieji“ ir „protingi tėvai“.

Kad suprastumėte mane teisingai, pabrėžiu, kad vokiečiai yra tokie patys kaip ir mes, tik jų vaikų auklėjimo metodai kitokie nei mūsų. Ir vaikučiai – tokie patys kaip ir mūsų lietuviukai. Jiems tik paaiškintos taisyklės, kurių jiems lengva laikytis, kadangi jos nesikeičia ir nepriklauso nuo tėvų blogos ar geros nuotaikos. Vokiečių atžalos taip pat rodo kaprizus kaip ir visi kiti pasaulio vaikai, t. y. bando tėvų kantrybės ribas (išskyrus, turbūt tas šalis, kuriose patys vaikai kovoja už būvį ir neturi ką valgyti). Bet tėvai elgiasi kaip išprusę suaugę ir rodo pavyzdį ne rėkdami, ne mušdami, o tiesiog pasikalbėdami. Kaip aš mėgstu juokauti, „užkalba savo vaikus“.

Dar vienas nustebinęs dalykas: vokiečiai tėčiai savo vaikams labai dėmesingi ir skiriantys labai daug laiko, kartais daugiau negu pačios mamos. Pirmą kartą teko išvysti, kad nuėjus tėčiams mažyliai verkia. Tai dar vienas didelis skirtumas, lyginant su mūsų šeimomis. Mūsų „mamulės“ galvoja: kam tas ryšys su tėčiu, tegu geriau tik neša pinigus į namus ir kuo mažiau kišasi į auklėjimą, nes jeigu skyrybos, turėsiu didelį svertą ir savo mažąjį sąjungininką. O jei tokia šeima gyvena kartu visą gyvenimą, vaikas nuolat būna mūšio lauke ne savo noru. Grįžtant prie vokiečių temos, žavėjausi jų vienybe šeimose auklėjant vaikus, negalvojant, kuris užsidirbs daugiau „taškų“.

Nesinori peikti mūsų lietuvių šeimų, juk ir pati esu lietuvė, todėl grįžus labai norėjau pamatyti mūsų protingus tėvus bei jų išauklėtus vaikus. Tačiau... Jų tiek mažai, kad neklaužadų būryje jų nesimato, nes protingiems tėvams tenka susitikti privačiuose rateliuose su kitais protingais tėvais ir jų išauklėtais vaikais. Todėl ir vėl „įjungsiu“ sarkazmą: labai norėčiau, kad šis santykis pasikeistų, kad „neišmanėliai tėvai“ ir jų „neklaužados vaikai“ nelįstų į viešumą tol, kol neišmoks gražiai elgtis.

Vėl grįžtant prie mano įstabių atostogų... Pasimėgavus saule ir vokiško auklėjimo tobulumu jau reikėjo grįžti namo. Ir ką jūs manot, jau Palmos oro uoste susidūriau su lietuviško auklėjimo ypatumais. Oro uoste buvo „mamulė“ su dviem gražiais sūneliais. Maži bambliukai: vienas gal kokių 6-7 metų, kitas – 4-5 metų. Berniukai stumdėsi, dūko, mušėsi tarpusavyje (prisiminus vokiečių atžalas per 11 atostogų dienų, nemačiau, kad vokietukai muštųsi). Taigi, jie drumstė visų keliautojų ramybę, o „mamulė“ nekreipė dėmesio.

Tada mažesnis berniukas pribėgo prie manęs ir iš visų savo vaikiškų jėgų trenkė su delniukais man per kojas. Aš jo klausiu: „Ką tu darai? Taip elgtis negalima.“ Pasirodo, vaikutis mane su kai kuo sumaišė, šie smūgiai buvo skirti ne man, o jo mamai. Na, šį kartą jai pasisekė. Ir, aišku, šio mini incidento „mamulė“ irgi nematė. Tada tas pats berniukas pradėjo baksnoti pirštais mano dukros batų padus, nes maniškė klupėjo ant suoliuko ir susidomėjusi žiūrėjo pro langą į lėktuvus. „

„Atsibudo“ pagaliau berniuko „mamulė“ ir sako: „Nebaksnok mergaitės. Jei nori susipažinti, paklausk mergytės vardo.“ Berniukas toliau baksnoja. Tada ji patraukė savo vaiką nuo maniškės, nes kitaip jis būtų taip ir toliau erzinęs mano vaiką. Tada man „mamulė“ pasiteisina: „Nemoka jis bendrauti, dar mažas.“ Aš jai atsakiau, kad amžius auklėjimui – ne rodiklis... Na, bet jau nebuvo laiko gvildenti auklėjimo ypatumų, nes laipino visus į lėktuvą.

Kol laipino, tas pats berniukas lakstė oro uoste su kojinėmis ir vėl visi girdim, kaip „mamulė“ šaukia: „Gal jau reikia apsimauti batus?“ O vaikas išgirdęs tokį klausimą, kuriame skamba pasirinkimas, aišku, kad atsakė „Ne“. Tada „mamulė“ dar labiau atsiskleidė kaip asmenybė ir sako savo vaikui: „Jei nesimausi batų, gausi diržo...“ Ir tada susidėliojo visas šios šeimos paveikslas.

Supratau, kodėl berniukas neklauso, kodėl mušasi, nes jų šeimoje tai yra normalu. Mama muša mane, o aš ją. Mušamės su broliu. Namuose tarpusavyje nesikalbame. O kam? Kalbėtis juk nereikia, tam mūsų šeima neturi laiko. O kai užaugs, galės atsineštomis iš savo šeimos traumomis (psichologinėmis ir fizinėmis) traumuoti kitus. Todėl, kai tėvai guodžiasi visiems, na ir į ką gi atsigimė mūsų neklaužada, tegul bent kartą pasižiūri į veidrodį ir ne tik tai, dar tegu ir viduje pasikapsto. Gal tada supras, kad jų vaikai yra jų kopijos.

Ir tik nuo pačių tėvų priklauso, kokie užaugs jų vaikai. Juk visi mūsų vaikai yra nuostabūs, todėl nustokite pykti ant jų, nustokite pykti ant savęs ir pradėkite elgtis su savo vaikais kaip su žmonėmis iš didžiosios raidės. Kad užaugę vaikai ne padėkotų kaip daugelis to tikisi, o auklėdami jau savo vaikus, prisiminę vaikystę pasakytų: „Kai ožiuodavausi ir vesdavau tėvus iš kantrybės, jie jos niekada neprarasdavo, o apkabindavo ir pasikalbėdavo“, „Niekada nebuvau mušamas“, „Visada rado laiko man, kai tik man jo reikėjo“. Ir nei vienas vaikas neatsimins kokių įmonių žaislus, ar kokių „brandų“ drabužius pirkot.

Jie prisimins tik šilumą, buvusią namuose, ar jos nebuvimą. Aišku, ne apie radiatorius kalbu. Ir, mielieji, pabaigai: protingi tėvai yra tie, kurie net ir darydami auklėjimo klaidas, nebijo savo klaidų pripažinti ir jas taisyti. Nebijo naudotis protingais patarimais. Ir visada prieš bausdami prisimena, kad irgi kažkada buvo vaikais. Linkiu visoms lietuvių šeimoms nors kartais nebijoti pabūti vokiečiais savo šeimose.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Kur reiktų nubrėžti ribą, kiek vaikų elgesys gali būti toleruojamas, o kada reikia reaguoti į tėvų abejingumą ir nepriežiūrą? Gal ir Jums teko susidurti su nevaldomais mažamečiais vaikais, kviečiame pasidalinti savo istorijomis.

Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vaikas“.

Savo mintimis taip pat galite pasidalinti žemiau:


Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Trys dienos Škotijoje: ką verta pamatyti per tokį trumpą laiką? (9)

Su vaikystės draugu nusprendėme pakeliauti po Škotiją ir pamatyti jos gamtą. Iš pradžių...

Gimusi mokytojauti: pasveikino garbingo jubiliejaus sulaukusią mokytoją (1)

Giedrą rudens vidurdienį į Jūratės kavinės pavėsinę Valkininkuose (kaip ir prieš virtinę...

Niūri rudens diena buvo nuspalvinta ryškiomis spalvomis, šiltais apkabinimais ir salsos ritmais (3)

Šeštadienį, lapkričio 9 dieną, minint tarptautinę dieną prieš rasizmą, Katedros aikštėje...

Suniokotos kapinės pašiurpino lankytojus: nesitikėjo tokių kaltininkų (20)

Prienų raj., tarp Jiezno ir Stakliškių, įkurtos Sudvariškių kapinės po kranklių atakos...

Kaune parodytas išskirtinis dėmesys gausioms šeimoms – surengtos nemokamos kartingo varžybos (1)

Šių metų spalio 31 dieną vidaus patalpų kartodromai „ Kartlandas “ bendradarbiaudami su...

Top naujienos

Diana Nausėdienė: kodėl mes išskiriame moteris – pakalbėkime, ką patiria vyrai (2)

Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė sakė, kad svarbiausia užduotis jai dabar yra...

Lietuviai nori visai kitokio automobilių mokesčio: ministras sako, kad tokį svarstė

Apmokestinti pirmą kartą šalyje registruojamus automobilius – toks įstatymo projektas pastaruoju...

Švelnūs orai truks nebeilgai (5)

Slenka ko gero paskutinės švelnios vėlyvo rudens dienos. Antroje savaitės pusėje tikimasi, kad...

Buvęs prokuroras sudėliojo svarbiausius akcentus Kauno žudynių byloje: Venckienė ir Venckus buvo pasirūpinę alibi (623)

Prieš dešimtmetį Lietuvą sukrėtusią Kauno žudynių bylą sekė Drąsiaus Kedžio ir Andriaus...

Šnipų mainų paslaptys: kodėl su lietuviais iškeistas norvegas domino JAV ir Rusijos žvalgybas (90)

„Kalėdos Maskvoje“, – tokia nuotrauka iš Raudonosios aikštės 2017 gruodžio 5-ąją...

Didesnės kainos gali sustabdyti cigarečių pakaitalų populiarėjimą DELFI specialiai iš Londono (24)

Vyriausybei siekiant padidinti akcizų tarifą kaitinamojo tabako produktams, specialistai sako, kad...

Vaikino pasiūlymas pasibaigus pasimatymui tapo nepavykusio vakaro vinimi: merginos, būkite protingos (68)

Vaikinas mane užkalbino mano tuometinėje darbovietėje-drabužių parduotuvėje. Maniau pakalbėsim...

ES rytinis sparnas pasiduoda sąstingiui

Europos Sąjungos rytinės narės pasiduoda lėtėjančiai pasaulio ekonomikai.

Kai medžiotojas nušovė du vilkus – vilkė atėjo atsisveikinti su žuvusiais jaunikliais (455)

Dvidešimt metų medžiojantis Kazimieras Urmanavičius prasitarė, jog tądien, kai ruošėsi...

Skelbiama, kad „Žalgiris“ pasiruošęs išsiskirti su Perezu, jam jau numatyta pamaina (12)

Kauno „Žalgiris“ netrukus gali atsisveikinti su meksikiečiu Alexu Perezu, skelbia 24sek...