Pirmosios pagalbos pamokėlė: ką daryti anafilaksinio šoko metu?

Šiuo laikotarpiu pasitaiko labai daug alergijos atvejų, todėl mes negalime žinoti, kad ji neištiks mūsų ar artimo žogaus. Jautresniems žmonėms anafilaksija gali pasireikšti iš karto, tačiau taip pat gali pasireikšti tik po kelių valandų nuo alergenų patekimo į organizmą. Anafilaksiją gali sukelti patys įvairiausi dalykai: vabzdžių nuodai, žiedadulkės, lateksas, maisto produktai bei medikamentai ir t.t. Ką daryti alerginio priepuolio metu?

Anafilaksija – tai gyvybei grėsminga, ūmiai besivystanti alerginė reakcija, kuri paprastai pažeidžia keturias organų sistemas: odą, kvėpavimo, virškinimo ir kardiovaskulinę.

Tai ūminė alerginė reakcija, kurios metu įvyksta putliųjų ląstelių ir bazofilų degranuliacija, stimuliuota alergeno-antikūno (imunoglobulino E) komplekso, sensibilizuotame organizme. Pacientas, kuriam įvyko anafilaksinė reakcija, praeityje turėjo kontaktuoti su reakciją sukėlusia medžiaga. Anafilaksija gali įvykti bet kuriame amžiuje. Anafilaksinės reakcijos maistui yra dažnesnės vaikams, o vabzdžių įgėlimui ir vaistams – suaugusiesiems.

Sunkiausia anafilaksijos forma, kuriai būdinga hipotenzija (sistolinis arterinis kraujospūdis < 90 mmHg arba jis sumažėja 40 mmHg ir daugiau), pasireiškianti organų disfunkcija ir hipoperfuzija, yra anafilaksinis šokas.

Anafilaksijos priežastys gali būti labai įvairios. Medikamantai, vabzdžių įkandimai, maistas, vakcinos, fizinis krūvis ir titi veiksnai.

Gyvybei pavojingos anafilaksinės būklės ir pradiniai jų požymiai

Gerklų edema - patinsta veidas, kaklas, sunku kvėpuoti, atsiranda šiurkštus, panašus į gaidžio giedojimą, kvėpavimas.

Bronchų spazmas - dusulys, sunku iškvėpti, švokščiantis kvėpavimas.

Plaučių edema - dusulys, padažnėjęs kvėpavimas (plaučiuose renkasi vanduo).

Anafilaksinis šokas - silpnumas, blyškumas, kolapsas, sumažėjęs arterinis kraujospūdis.

Kaip apsisaugoti

Tiems, kuriems bent kartą gyvenime buvo anafilaksinis šokas, reikėtų visuomet šalia savęs nešiotis specialius vaistus. Siekiant išvengti sunkios alerginės reakcijos dažniausiai naudojamas adrenalinas, gaminamas ampulėse. Tačiau tokius preparatus gali skirti tik gydytojas.

Adrenalino poveikis trumpalaikis, todėl taip pat reikėtų turėti antialerginių preparatų. Tačiau bet kokiu atveju po anafilaksinio šoko reikėtų kreiptis į gydytoją.

Pirmoji pagalba:

1) Kviesti greitaja medicininę pagalbą, nurodant, kas atsitiko, tikslų adresą, esant galimybei pasitikti GMP ar paiškinti, kaip nuvykti prie nukentėjusiojo. Telefonai: 112 - visų operatorių, „Teo“ - 03, „Bitė“ bei „Tele 2“ - 033, „Omitel“ - 103;

2) Nutraukti kontaktą su alergenu;

3) Paguldyti pacientą, atstatyti kvėpavimo takų praeinamumą;

4) Nukentėjusiajam duoti adrenalino: 0,1 % tirpalo 0,3-0,5 ml į raumenis ar poodį suaugusiesiems, vaikams – 0,1% 0,01 ml/kg į raumenis arba poodį. Jei nėra dusulio požymių, duoti antialerginių vaistų kaip tavegilis;

5) Jei nukentėjusįjį pykina, paverskite ant šono, kad vėmimo atveju jis nepaspringtų;

6) Jei žmogus nustoja kvėpuoti, tikrinti kvėpavimą širdies veiklą. Nesant pradėkite širdies masažą: 30 paspaudimų 2 įputimai. Informuoti GMP.