Vėsus antradienio vakaras, jaudulys dėl per sunkaus lagamino ir susirūpinimo kupina šypsena veide bei paskutiniai apmąstymai jau automobilyje. Ar nieko nepamiršau? O gal kažko įsidėti nereikėjo? Dešimties minučių kelias link oro uosto prabėga kaip akimirka ir štai naujas nuotykis – keturios dienos Londono aplinkoje – prasideda.
© Autoriaus nuotr.

Nesuvokimo jausmas

Sėdėdama lėktuve ir linksmai pliurpdama su drauge ir jos sužadėtiniu, nesuvokiu, kur atsidursiu po dviejų valandų. Lengvai pasiekiame nusileidimo taką, rankoje lagaminas ir pirmi žingsniai šlapia žeme. Jokios minties apie tai, kur aš dabar ir kas manęs laukia. Skubame, vėlu. Lipame į traukinį. Dokumentų patikra, kava, autobuso bilietai, taksi ir štai, mes jau prie namų durų.

Metu daiktus į kampą, sveikinuosi su kate, išeinu į balkoną. Temzė rami, lyja, keltai jau seniai ilsisi, metas ir man. Keistas namų jausmas, lyg čia jau mano vieta. Ryte pramerkusi akis suvokiu, kad čia jau nebe Lietuva. Man, pirmą kartą išvykusiai, klausimų tiek daug, jog euforija maišosi su nerimu ir bėgimu. Pusryčiai. Ir štai – diena prasideda.

Skubota kasdienybėje

Lipame į traukinį, išlipame jau centre. Kokiame centre? Kur Jūs visi skubate? Sustokite, palaukite, matėte kaip čia gražu? Ei, nelėkite. Moteriškė su kostiumėliu ir sportiniais bateliais?! Tikrai? Oi, jau laikas į metro, nespėsime visko pamatyti. Na, gerai, bandau susilieti su skubėjimu. Jis vargina. Rodos, ar vidurdienis, ar vakaras žmonių vis tiek daug. Visi spurda, sėdime metro, draugė ramiai kalba, o aš vos spėju gerti veiksmą. Štai verslininkas – viena ranka valgo, kita – laikosi, kad nenukristų.

Juodaodė moteris kalba telefonu ir rausiasi rankinėje. Neradusi, ko ieškojo, jau šoka pro duris. Einame koridoriumi iš metro į miestą. Kylame eskalatoriumi. Visi turime stovėti dešinėje, nes kaire puse lekia žmonės, kurie skuba labiau už mus. Na, ir gerai. Tiek jau to. Bet… Bet jūs, visi bėgantieji, praleidote koncertą. Tikrą! Juk tas vyras stotyje pasakiškai grojo saksofonu. Lietuvoje visi tam ruošiasi, kaupiasi, o jis atsistojo ir ėmė groti. Čia beveik akimirkos stebuklas, o jūs pro jį, kaip pro net nesantį, toliau bėgate savo kojytėmis. Nieko nesuprantu. Visi lekia, praskriedami pro dieną skaidrinančias smulkmenas. Lėkte lekia. Tada raminu save, juk tik aš čia atostogauju, o jiems – eilinis trečiadienis, kupinas darbų ir rutinos.

Spalvos aplinkui

Negana to, kad visi lekia, jie dar ir lekia skirtingai. Juodaodžiai, musulmonai, azijiečiai, europiečiai. Skirtingos aprangos. Švelnesni ir grubesni kūno judesiai. Šypsenos vos pro ūsą ir balintų dantų demonstravimas kiekviename žingsnyje. Čia aš. Ta, kuri visada su šypsena, nes visko tiek daug ir viskas sava, gražu ir stebinančiai keista. Viduje, einant parkais, kyla mintis, kad norėčiau čia rytais bėgioti ir nešti draugiškoms voverėms žemės riešutų. Tada keliaujant link namų dar užsukčiau šviežių apelsinų sulčių, va, toje kavinukėje šalia senojo medžio, kuris čia, matyt, ilgiau nei daugelis žmonių aplinkui savo būstuose. Parkai lieka šone ir toliau kuriu vaizdus, asociacijas. Bažnyčia – senų plytų, apsupta neaukšta tvora ir krūmais, man primena Žvėryno rajoną. Netgi Londone randu dalelę Vilniaus. Kaip artima.

Pirmasis apsilankymas Londone – šuolis į multikultūrinį baseiną
© Autoriaus nuotr.

Netikėtas supratimas

Dabar suprantu savo draugę, matau jos švytinčias akis ir paklausus, kodėl Lietuva jai tapo tokia svetima, išgirstu atsakymą, kad tik čia ji pasijuto suprasta ir priimta. Lietuvoje jai buvo per daug pesimizmo ir priverstinio bėgimo į niekur. Aš ją suprantu. Matydama čia visų kultūrų atstovus net nesuabejoju, kad jie visi turi tikslą, dėl kurio lekia…

Kad spėtų į darbą, kuris juos traukia į tempą, kad per pietų pertrauką galėtų pabėgioti parke arba kad su seniai matytu kolega išgertų švelnios balintos kavos su dviem šaukšteliais cukraus.

Čia visi žino, dėl ko kas rytą keliasi. Na, ar bent jau man atrodo, kad žino. Pasigendu to savo gimtajame Vilniuje. Čia vairuodami visi pyksta, nes žmonės lekia per perėją, kai jau mirksi žalia šviesa. Anglijoje daugelis skuodžia degant raudonam šviesoforo signalui, o vairuotojai jau seniai su tuo susidraugavę. Mes Lietuvoje, praleidę greitosios pagalbos automobilį, siekiame aplenkti kuo daugiau mašinų, kad tik būtume priekyje. Londono gatvėse žmonės tokioje pačioje situacijoje tik apsidairo, ar jau saugu važiuoti.

Mintys grįžus

Grįžusi savyje radau dar vieną neatrastą sielos kampelį – sujudinau, rodos, labai tvirtus įsitikinimus. Išsimiegojusi po skrydžio jau pirmąją dieną skubėjau automobiliu į Trakus. Norėjau pabūti prie vandens ir paklausti savęs, kur man metas eiti. Dėl ko aš keliuosi kiekvieną rytą? Ir ar tikrai man verta save visuomet raginti? Gal leisti sau dar paieškoti? Tas baseinas, kuriame plaukiojau keturias dienas, jo šviesos naktį ir mintis kedenantis vėjas sudrebino vidų.

Ėmiau dar daugiau ženklų įžvelgti kasdienybėje, stebėti savo emocijas ir nepraeiti pro tai, kas kai kuriems – tik smulkmenos. Dabar mažiau bijau bėgti link savo užrašų, kai aplanko geniali mintis ir daugiau leidžiu sau svajoti, mėgautis vaizdu, kurį matau kas rytą važiuodama į darbą. Paradoksalu, bet būtent Londone – begalinėje kultūrų ir tempo jūroje – išmokau sustoti tam, kad suvokčiau, dėl ko skubu, ko ieškau ir ką noriu rasti.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Apleistoje sodyboje rastas tarpukario laikraštis sujaudino iki ašarų (31)

DELFI skaitytoją Rokiškio r. rastas tarpukario laikraštis ir ten perskaitytas skelbimas Amerikos...

Skaitytojos namuose – keistas darinys: koks čia „ufonautų“ erdvėlaivis? (96)

Į DELFI redakciją kreipėsi moteris, balkone, o vėliau ir kambaryje pastebėjusi keistą darinį,...

„Žalgirio“ sirgalius jaučiasi apgautas – veltui išleido pinigus (41)

Visi krepšinio sirgaliai ypatingai laukia šio penktadienio. Žmonės planuoja rungtynes žiūrėti...

Skaitytojui kilo klausimas: EV serijos numeriai – bet kam ar tik privilegijuotiems? (29)

Interneto platybėse pastebėjau, kad „ Toyota Prius “ automobiliui buvo išduoti EV serijos...

Kurčiasis Mindaugas griauna mitus apie neįgalius darbuotojus: pirkėjai myli, vadovai pateikia kaip pavyzdį naujokams (19)

Pardavėju dirbantį 38 metų Mindaugą Stankų pirkėjai taip myli, kad specialiai renkasi būtent...

Top naujienos

„Žalgirį“ geresniu už CSKA pavadinęs Jasikevičius: šitie vyrai – daugiau nei fantastiški (85)

Kauno „Žalgiris“ išgyveno Maskvos CSKA šturmą ir pirmą kartą Eurolygos istorijoje iškovojo...

Planas sustabdyti Kremlių Baltijos šalyse: kuo gali praversti „Uber“ pavyzdys (395)

Staigaus Rusijos puolimo metu JAV ir sąjungininkų pajėgos Baltijos šalyse būtų greitai...

Ar „MG Baltic“ gali sustabdyti Seimo NSGK išvadų skelbimą? (3)

LRT TELEVIZIJOS laidoje „ Savaitė “ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ( NSGK )...

Ketvirtame kėlinyje žaisti nustojęs „Žalgiris“ išgyveno: patiesė CSKA ir finišavo trečias (1144)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai sekmadienio vakarą Belgrado „Štark“ arenoje įspūdingu...

Gydytoja papasakojo apie dažną ligą, kuri neretai ignoruojama: įspėja, kuo gali baigtis (2)

Pasaulyje kas ketvirtas žmogus skundžiasi širdies ritmo sutrikimais. Arterinės hipertenzijos...

Gyvai / Didysis Eurolygos finalas: „Real“ – „Fenerbahče“ (2)

Sekmadienio vakarą Belgrado „Štark“ arenoje vykstančiame didžiajame Eurolygos finale...

Baltos vestuvių ceremonijos varnos: parodė, kaip nereikėtų rengtis į karališką puotą (6)

Kvietimai į karališkas vestuves buvo išsiųsti dar kovo mėnesį, tačiau kai kurie svečiai vis...

Ulanovas: jeigu būtume šitaip pralaimėję, tai nebūtų žodžių specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (2)

Šį sezoną ne kartą dviženklius deficitus naikinęs Kauno „Žalgiris“ sekmadienį parodė, kad...

Vieno mikrorajono gauja šiurpino visą Europą (10)

„Danijos naujienų portale Ekstrabladet 2013 metų birželio 28 d. paskelbtas straipsnis...

Kalbininkas Smetona: tarmės yra mėšlas (146)

„Tarmės yra mėšlas“, – tokiu terminu jo klausančias auditorijas mėgsta šiurpinti...