aA
Vėsus antradienio vakaras, jaudulys dėl per sunkaus lagamino ir susirūpinimo kupina šypsena veide bei paskutiniai apmąstymai jau automobilyje. Ar nieko nepamiršau? O gal kažko įsidėti nereikėjo? Dešimties minučių kelias link oro uosto prabėga kaip akimirka ir štai naujas nuotykis – keturios dienos Londono aplinkoje – prasideda.
© Autoriaus nuotr.

Nesuvokimo jausmas

Sėdėdama lėktuve ir linksmai pliurpdama su drauge ir jos sužadėtiniu, nesuvokiu, kur atsidursiu po dviejų valandų. Lengvai pasiekiame nusileidimo taką, rankoje lagaminas ir pirmi žingsniai šlapia žeme. Jokios minties apie tai, kur aš dabar ir kas manęs laukia. Skubame, vėlu. Lipame į traukinį. Dokumentų patikra, kava, autobuso bilietai, taksi ir štai, mes jau prie namų durų.

Metu daiktus į kampą, sveikinuosi su kate, išeinu į balkoną. Temzė rami, lyja, keltai jau seniai ilsisi, metas ir man. Keistas namų jausmas, lyg čia jau mano vieta. Ryte pramerkusi akis suvokiu, kad čia jau nebe Lietuva. Man, pirmą kartą išvykusiai, klausimų tiek daug, jog euforija maišosi su nerimu ir bėgimu. Pusryčiai. Ir štai – diena prasideda.

Skubota kasdienybėje

Lipame į traukinį, išlipame jau centre. Kokiame centre? Kur Jūs visi skubate? Sustokite, palaukite, matėte kaip čia gražu? Ei, nelėkite. Moteriškė su kostiumėliu ir sportiniais bateliais?! Tikrai? Oi, jau laikas į metro, nespėsime visko pamatyti. Na, gerai, bandau susilieti su skubėjimu. Jis vargina. Rodos, ar vidurdienis, ar vakaras žmonių vis tiek daug. Visi spurda, sėdime metro, draugė ramiai kalba, o aš vos spėju gerti veiksmą. Štai verslininkas – viena ranka valgo, kita – laikosi, kad nenukristų.

Juodaodė moteris kalba telefonu ir rausiasi rankinėje. Neradusi, ko ieškojo, jau šoka pro duris. Einame koridoriumi iš metro į miestą. Kylame eskalatoriumi. Visi turime stovėti dešinėje, nes kaire puse lekia žmonės, kurie skuba labiau už mus. Na, ir gerai. Tiek jau to. Bet… Bet jūs, visi bėgantieji, praleidote koncertą. Tikrą! Juk tas vyras stotyje pasakiškai grojo saksofonu. Lietuvoje visi tam ruošiasi, kaupiasi, o jis atsistojo ir ėmė groti. Čia beveik akimirkos stebuklas, o jūs pro jį, kaip pro net nesantį, toliau bėgate savo kojytėmis. Nieko nesuprantu. Visi lekia, praskriedami pro dieną skaidrinančias smulkmenas. Lėkte lekia. Tada raminu save, juk tik aš čia atostogauju, o jiems – eilinis trečiadienis, kupinas darbų ir rutinos.

Spalvos aplinkui

Negana to, kad visi lekia, jie dar ir lekia skirtingai. Juodaodžiai, musulmonai, azijiečiai, europiečiai. Skirtingos aprangos. Švelnesni ir grubesni kūno judesiai. Šypsenos vos pro ūsą ir balintų dantų demonstravimas kiekviename žingsnyje. Čia aš. Ta, kuri visada su šypsena, nes visko tiek daug ir viskas sava, gražu ir stebinančiai keista. Viduje, einant parkais, kyla mintis, kad norėčiau čia rytais bėgioti ir nešti draugiškoms voverėms žemės riešutų. Tada keliaujant link namų dar užsukčiau šviežių apelsinų sulčių, va, toje kavinukėje šalia senojo medžio, kuris čia, matyt, ilgiau nei daugelis žmonių aplinkui savo būstuose. Parkai lieka šone ir toliau kuriu vaizdus, asociacijas. Bažnyčia – senų plytų, apsupta neaukšta tvora ir krūmais, man primena Žvėryno rajoną. Netgi Londone randu dalelę Vilniaus. Kaip artima.

Pirmasis apsilankymas Londone – šuolis į multikultūrinį baseiną
© Autoriaus nuotr.

Netikėtas supratimas

Dabar suprantu savo draugę, matau jos švytinčias akis ir paklausus, kodėl Lietuva jai tapo tokia svetima, išgirstu atsakymą, kad tik čia ji pasijuto suprasta ir priimta. Lietuvoje jai buvo per daug pesimizmo ir priverstinio bėgimo į niekur. Aš ją suprantu. Matydama čia visų kultūrų atstovus net nesuabejoju, kad jie visi turi tikslą, dėl kurio lekia…

Kad spėtų į darbą, kuris juos traukia į tempą, kad per pietų pertrauką galėtų pabėgioti parke arba kad su seniai matytu kolega išgertų švelnios balintos kavos su dviem šaukšteliais cukraus.

Čia visi žino, dėl ko kas rytą keliasi. Na, ar bent jau man atrodo, kad žino. Pasigendu to savo gimtajame Vilniuje. Čia vairuodami visi pyksta, nes žmonės lekia per perėją, kai jau mirksi žalia šviesa. Anglijoje daugelis skuodžia degant raudonam šviesoforo signalui, o vairuotojai jau seniai su tuo susidraugavę. Mes Lietuvoje, praleidę greitosios pagalbos automobilį, siekiame aplenkti kuo daugiau mašinų, kad tik būtume priekyje. Londono gatvėse žmonės tokioje pačioje situacijoje tik apsidairo, ar jau saugu važiuoti.

Mintys grįžus

Grįžusi savyje radau dar vieną neatrastą sielos kampelį – sujudinau, rodos, labai tvirtus įsitikinimus. Išsimiegojusi po skrydžio jau pirmąją dieną skubėjau automobiliu į Trakus. Norėjau pabūti prie vandens ir paklausti savęs, kur man metas eiti. Dėl ko aš keliuosi kiekvieną rytą? Ir ar tikrai man verta save visuomet raginti? Gal leisti sau dar paieškoti? Tas baseinas, kuriame plaukiojau keturias dienas, jo šviesos naktį ir mintis kedenantis vėjas sudrebino vidų.

Ėmiau dar daugiau ženklų įžvelgti kasdienybėje, stebėti savo emocijas ir nepraeiti pro tai, kas kai kuriems – tik smulkmenos. Dabar mažiau bijau bėgti link savo užrašų, kai aplanko geniali mintis ir daugiau leidžiu sau svajoti, mėgautis vaizdu, kurį matau kas rytą važiuodama į darbą. Paradoksalu, bet būtent Londone – begalinėje kultūrų ir tempo jūroje – išmokau sustoti tam, kad suvokčiau, dėl ko skubu, ko ieškau ir ką noriu rasti.

Įvertink šį straipsnį
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

BMW vairuotojas savo nekantrumu siutino kitus eismo dalyvius (16)

Lietuvoje jau susiformavęs neigiamas stereotipas apie BMW vairuotojus. Labiausiai dėl...

Pasiūlė neįtikėtiną idėją, kaip pamiršti buvusįjį: „sušerti“ surikatoms (17)

Galbūt nesenai patyrėte nelaimingą meilę? „Zoopark“ kviečia neįprastai pamiršti tuos, kurie...

Lietuvį Didžiojoje Britanijoje nustebino užrašas ant čekio (24)

„Brexit“ vis dar vyksta, tačiau Didžiojoje Britanijoje gyvenantys tautiečiai pastebi įvairių...

Top naujienos

Sovietų valdžios įslaptintas incidentas: Uralo kalnuose rasti septyni kūnai, mįslingos detalės šiurpą kelia iki šiol (353)

Rusijos generalinės prokuratūros atstovas Aleksandras Kurenojus vasario 1 d. pranešė, kad tyrėjai...

Gyvenimą religijai paskyręs vienuolis: nuo minčių apie šeimą nepabėgsi

„Ką, aš durnas ar ką?“ – taip į draugų klausimą ar netaps kunigu prieš daugelį metų...

Baiminantis skyrybų, į vilkikus jau sėda šeimos (98)

Tarp tolimųjų reisų vairuotojų sklando oficialiai nepatvirtinta statistika, kad dėl ilgų reisų...

5 metus bandžiau atsiauginti savo pažeistus plaukus ir štai, kas man padėjo (1)

„Bright Side“ rašanti autorė dalinasi, kaip jai pavyko atsiauginti kasas ir atgaivinti savo...

Svajonių darbas ar pragaras: nemokamai keliaujantys žmonės papasakojo, kaip atrodo jų kasdienybė

Sėkmingi keliautojai atskleidė geras ir ne tokias geras savo pavydėtino darbo – nuo keliavimo...

Antrajame „Eurovizijos“ pusfinalyje džiaugėsi tik 4 dalyviai: paaiškėjo visi finalistai rezultatai sutapo su DELFI skaitytojų nuomone (587)

Vasario 16-osios vakarą suskambo antrasis nacionalinės „ Eurovizijos “ pusfinalis. Ši...

Nekilnojamojo turto kainos: problemos Švedijoje galėtų persikelti į Lietuvą (94)

Nekilnojamojo turto rinkos burbului Švedijoje artėjant pabaigos link, „Swedbank“ ekonomistas...

Skurdas pagal norvegus: pinigų stoka besiskundžianti 50-metė norvegė laukia 1700 eurų pensijos (479)

51 m. norvegė Liv Iversen yra seniausio lėlių teatro pietvakarinėje Norvegijos pakrantėje...

Sveiki užkandžiai, kuriais tikrai gali mėgautis net metantys svorį (7)

Net tada, kai svarbu nepriaugti papildomų kilogramų ar net sumažinti kūno apimtis, galima valgyti...

3 Zodiako ženklai, kurie yra pamišę dėl savo vaikų (6)

Žvaigždės veikia visas gyvenimo sferas, taip pat ir elgesį su vaikais. Vienų Zodiako ženklų...