Važiuodamas pas tėvus stabtelėjau apsipirkti. Buvau jau pasiruošęs šaltkrepšį su bent keliais šaldymo elementais, nes planavau pirkti ledų, o važiuoti dar turėjau ne vieną kilometrą saulės įkaitintame automobilyje.
Prisikroviau į parduotuvės vežimą įvairiausių prekių ir, svarbiausia, į šaltkrepšį įsidėjau 20 porcijų vienos rūšies, 6 porcijas kitos rūšies ir 4 – dar kitos rūšies ledų porcijas.
Kadangi nė vienoje kasoje nebuvo kasininko, mano nelaimei, teko važiuoti į savitarnos kasą. Su visomis prekėmis savitarnos kasoje susitvarkiau, bet didžiausi iššūkiai prasidėjo mėginant į sistemą įvesti mano norimus nusipirkti ledus, kuo mažiau juos sušildant.
Nuskenavus vieną porciją sutrikau ir paklausiau „Iki“ darbuotojo, kaip man nurodyti, kad tokių ledų aš perku 20 porcijų. Atsakymas: tokios galimybės nėra, reikia nuskenuoti kiekvieną ledų porciją atskirai.
Kasininkas labai „paslaugus“, išverčia visą mano šaltkrepšio turinį, kartu su šaldymo elementais, į vežimą, ir dar kartą paaiškiną, kad kiekvieną porciją reikės nuskenuoti.
Gerai, gal čia kiekvienas pirkėjas yra potencialus vagis ir todėl reikia pamosikuoti kiekviena preke, net jei vienodų yra 20. Tada prašau darbuotojo pagalbos – kažką padaryti, kad nuskenavęs kiekvieną ledų porciją galėčiau ją įdėti tiesiai į šaltkrepšį.
Bet man ir vėl paaiškino, kad tokios galimybės nėra – turiu kiekvieną ledų porciją nuskenavęs padėti ją ant nuskenuotų prekių vietos ir tik po to, kaip suprantu, dar sumokėjus ir jau tapus oficialiu visų tų tirpstančių ledų savininku, galėsiu susikrauti juos į šaltkrepšį.
Pradėjau garsiai piktintis, bet darbuotojas buvo pakankamai mandagus ir problemiškam pirkėjui kelis kartus paaiškino, kad tokia yra savitarnos kasų sistema. Bekalbėdamas atidarė normalią kasą.
Nebūčiau pirkęs ledų kitose parduotuvėse, galvočiau, kad taip ir turi būti. Bet bent dviejų prekybos tinklų parduotuvėse prisikraunu keliasdešimt porcijų ledų į tą patį šaltkrepšį, išimu tik po vieną porciją kiekvienos rūšies ledų, pasakau, kiek tos rūšies ledų yra krepšyje, ir pardavėja patiki.
Gal vieną kartą iš dešimties teko išversti visą šaltkrepšį, kad pardavėja suskaičiuotų visus ledus ir įsitikintų mano matematiniais sugebėjimais.
Bet net tuo atveju turėjau galimybę susikrauti suskaičiuotus ledus iš karto.
Suprantu, kad visa tai (30 aptirpusių ledų porcijų) yra menkniekis. Bet kitą kartą šią parduotuvę aplenksiu. Nusipirksiu ledų toje parduotuvėje, kurioje nereikės tirpdyti prekių pagal keistą tvarką.
O jei ta sistema skirta apsisaugoti nuo potencialių vagių, tai gal ir parašykim ant parduotuvės įėjimo, kad ši parduotuvė skirta potencialiems ledų vagims – norintys ledus pirkti, o ne vogti, eikite į kitas parduotuves.
***
Prekybos tinklo „Iki“ informacinių technologijų departamento direktorius Olgierd Mikolaj Mikša atsiprašė dėl techninių galimybių nebuvimo.
„Atsiprašome pirkėjo už patirtus nepatogumus. Mūsų savitarnos kasose kol kas nėra techninės galimybės vienu metu nuskenuoti daugiau nei vieną tos pačios rūšies prekę, tad perkant didesnį tos pačios prekės kiekį, kiekvieną jų reikia nuskenuoti atskirai. Visus perkamus produktus savitarnos kasose yra būtina padėti ant tam skirtos zonos, kad sistema juos užfiksuotų, o juos galima dėti į savo atsineštą krepšį“, – sakė jis.
