Delfi sulaukė skaitytojo laiško, kurio autorius atvirai išsakė nepasitikėjimą „Sodra“, II pensijų pakopa bei visa finansine sistema. Kadangi panašūs klausimai kyla daugeliui nepasitikinčių, specialistai pakomentavo opiausias pensijų kaupėjų baimes.
Labai keistas įspūdis
„Mano pinigus, pasirodo, atiduos kažkokiam privačiam fondui be mano žinios ir noro. Jūs tik įsivaizduokite, kad kažkur Vokietijoje ar kitose civilizuotuose šalyse valstybinė įstaiga be jūsų žinios kažką spręstų. To tikrai niekur nėra. Kas svarbiausia, visi tyli. Niekam tai neįdomu.
Jūs tikrai manot, kad tie fondai jums išmokės pinigus? Kad nesikeis įstatymai ir tie pinigai neprapuls? Toks variantas irgi įmanomas, bet apie riziką niekas nekalba. Manau, labai keista dalyvauti tokiose fonduose, ypač jeigu tokia veikla užsiima bankai.
Jūs tik pažiūrėkite, niekur to nėra. Niekur! Europoje jokie bankai neima iš savo klientų sąskaitos aptarnavimo mokesčio, o mūsų šaly jeigu sąskaitoje nėra pinigų, tai dar deda minusinį balansą dėl aptarnavimo, žmonės tampa skolingi „lygioje vietoje“. Ir tokie bankai mums žada pensijas mokėti? Rimtai?
Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijoje bankai teikia daug nemokamų paslaugų. Pvz., duoda nemokamą pultelį prisijungimui prie elektroninės bankininkystės. Pavedimai kainuoja kur kas pigiau negu Lietuvoje. O čia...
Tik pinigus ima už visas paslaugas. Ir juokinga ir baisu, dar žada gerą pensija – neva, mokės, taip ir tikiu tom pasakom“, – laiške rašė skaitytojas.
Bet ar tikrai tokia kaupimo sistema – tik Lietuvoje? Ir kaip pasitraukti iš kaupimo, jo nenorint? Svarbiausia – kas, fondą valdančios įmonės bankroto atveju, nutiktų su pensijų fondais?
Lietuvoje – tikrai ne kitaip
„Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis paaiškino, kad toli gražu nėra taip, jog užsienyje niekas neįtraukia gyventojų į kaupimą.
„Pensijų kaupimo sistemos, kai gyventojai patys dalį savo darbo užmokesčio su valstybės ar darbdavio paskata perveda į pensijų fondus ir vėliau senatvėje gauna išmokas iš asmeniškai sukauptų lėšų, veikia daugelyje Vakarų Europos šalių (taip pat ir Skandinavijos šalyse) ir daug kur jos yra privalomos – tai yra, gyventojai įtraukiami į kaupimą automatiškai ir negali iš tokios sistemos pasitraukti.
Būtent pensijų kaupimo sistemos, funkcionuojančios šalia įprastos socialinio draudimo pensijų sistemos užtikrina, kad gyventojų pajamos senatvėje, kurias sudaro ir socialinio draudimo pensijų išmokos („Sodros“ atitikmuo) ir išmokos iš pensijų fonduose sukauptų lėšų (pensijų kaupimas) yra didesnės ir padeda spręsti socialines bei demografines problemas, su kuriomis Europos šalys, ne išimtis ir Lietuva, susiduria“, – išdėstė S. Jarmalis.
Priešingai – mitą apie neva priverstinį kaupimą paneigia faktas, kad Lietuvoje gyventojai pensijų kaupimo sutartis sudaro savanoriškai ir savarankiškai. Daugelis gyventojų tokias sutartis patys yra sudarę nuo 2004 metų, kai pensijų kaupimo sistema pradėjo veikti.
„Sodros“ atstovas priminė, kad pernai gyventojams buvo suteikta galimybė sustabdyti ar pasitraukti iš pensijų kaupimo ir tokia galimybe pasinaudojo tik nedidelė dalis – 200 tūkst. iš 1,3 mln. kaupimo dalyvių.
„Džiaugiamės, kad gyventojai išgirdo ir pastebėjo „Sodros“ informaciją apie pensijų kaupimą. Siekiame gyventojus apie tai informuoti kuo anksčiau, kad jie turėtų pakankamai laiko įvertinti ir priimti sprendimą.
Kiekvienais metais į pensijų kaupimą įtraukiami nauji pensijų kaupimo dalyviai, taip skatinant juos aktyviai priimti sprendimą dėl pensijų kaupimo. Naujai į kaupimą įtraukiami dalyviai turi pusės metų terminą pasirinkti vieną iš kelių sprendimų – patys bet kada kreiptis į pasirinktą kaupimo bendrovę, įvertinę pensijų fondų rezultatus, kurie skelbiami viešai čia: www.lb.lt/lt/pf-veiklos-rodikliai.
Taip pat gali prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojams www.sodra.lt/gyventojui iki birželio 30 dienos pateikti prašymą atsisakyti dalyvauti kaupime. Nedaryti nieko irgi yra sprendimas, kuris reiškia, kad nuo liepos mėnesio gyventojas taptų pensijų kaupimo dalyviu „Sodros“ parinktoje kaupimo bendrovėje“, – įspėjo S. Jarmalis.
Saugumo dėlei išskaidoma rizika
Kitus mitus paneigė „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
„Kas atsitiktų su antros pakopos pensijų fonde kaupiamu turtu bankroto atveju? II pakopos pensijų fondai veikia kitu principu nei taupymas indėliuose. Taupymas pensijų fonduose veikia tokiu principu, kad, atidarius pensijų fondų sąskaitą, į ją pervedamos įmokos, kurias fondo valdytojai investuoja vadovaudamiesi pasirinkta fondo strategija.
Siekiant uždirbti ilgalaikę grąžą, priklausomai nuo fondo strategijos, lėšos gali būti investuojamos į akcijas, obligacijas, indėlius, alternatyvias investicijas, kitus vertybinius popierius.
Tiek akcijų, tiek obligacijų, tiek kitų vertybinių popierių kaina priklausomai nuo rinkos situacijos kinta, todėl svarbu, kad investicijų krepšelį sudarytų pagal amžių tinkamos investicinių popierių grupės. Kuo jaunesnis yra fondo dalyvis, tuo labiau portfelyje gali dominuoti investicijos į akcijas, kuo vyresnis – konservatyvios investicijos, obligacijos, kurių vertė laikui bėgant kinta mažiau.
Nuo 2019 metų antroje pakopoje šalies gyventojai kaupia gyvenimo ciklo fonduose. Taupymas gyvenimo ciklo fonduose išsiskiria tuo, kad investavimo strategiją pagal dalyvių amžių keičia patys fondai, tokiu būdu užtikrinant, kad kaupiantieji prisiima tinkamą rizikos ir laukiamo uždarbio santykį.
Taip pat svarbu žinoti, kad investavimas yra neatsiejamas nuo rinkų svyravimų, kai pakilimus keičia nuosmūkiai, visgi patirtis rodo, kad rinkų kritimas paprastai yra laikinas, o nuo jo poveikio padeda apsidrausti periodinis, pavyzdžiui, kasmėnesinis, investavimas, kas lemia, kad rinkų kritimo atveju fondo vienetai perkami pigiau, o vėliau, rinkoms atsigavus, jų vertė išauga.
Kalbant apie galimybę, kad pensijų fondo vertė sumažės dėl tam tikrų jo pasirinktų investicijų, pvz., vienos iš bendrovių, į kurios akcijas buvo investuota, netikėto vertės sumažėjimo, nuo jos apsidraudžiama išskaidant investicijas į įvairias bendroves ir fondus – tokių investicinių pozicijų gali būti ir keliasdešimt, o, jei investuojama į fondus – ir dar daugiau, taip dar labiau išskaidant riziką.
Taigi, apsisaugoti nuo investicijų vertės sumažėjimo per visą taupymo laikotarpį galima pasirinkus pagal amžių tinkamą pensijų fondą. Be to, jaunesniems fondų dalyviams investicijų vertės svyravimai yra naudingi, nes rinkų kritimo atveju leidžia periodiškai investuojant įsigyti pigesnių investicinių vienetų, o vyresni turėtų vengti ženkliai svyruojančių investicijų rūšių, t. y., rekomenduojama, kad pensijų fondų turtą sudarytų konservatyvios investicijos.
Pensijų fondų turtas nėra draudžiamas pagal LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą. Tačiau nuo pensijų kaupimo bendrovės bankroto galimybės pensijų fondų dalyviai yra apsaugoti.
Indėliai Lietuvos bankuose ir kredito unijose yra draudžiami VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą. Jame nėra numatyto draudimo lėšoms, laikomoms pensijų fondų sąskaitose.
Kalbant apie pensijų fondus valdančios bendrovės bankroto galimybę, svarbu žinoti, kad pensijų fondų dalyvių turtą nuo šios situacijos saugo teisės aktai. Pensijų fondų veikimą šalyje prižiūri Lietuvos bankas, o teisės aktai nustato, kad gyventojų pensijų fonduose kaupiamos lėšos jokiu atveju nepatenka į pensijų kaupimo bendrovės sąskaitą ir yra laikomos specialiame banke – depozitoriume, kuris yra svarbi kaupimo sistemos saugumo grandis.
Tokiu būdu dalyvių kaupiamos lėšos yra fiziškai atskirtos nuo pensijų fondų valdymo bendrovės turto, kurios kaupimo dalyvių turtu tiesiogiai nedisponuoja. Šių bendrovių investicijų valdytojai priima sprendimus, kur geriausia „įdarbinti“ lėšas. Lietuvos bankas nuolat prižiūri ir banko depozitoriumo, saugančio fondų turtą, veiklą. Kadangi kaupimo bendrovė dalyvių lėšų tiesiogiai neturi, net ir jos bankroto atveju šios lėšos liktų saugios bei būtų perduotos valdyti kitai pensijų kaupimo bendrovei“, – paaiškino dr. D. Kolmatsui.
Gali atsisakyti arba pasirinkti
Galiausiai – kas nutinka, iki termino nepasirinkus išeiti iš kaupimo? Ir kam – bankams ar tik pensijų kaupimu užsiimančioms bendrovėms – priskiriamas asmuo?
„Kalbant apie šiais metais naujai į kaupimą antros pakopos pensijų fonduose įtraukiamus gyventojus, jie turi keletą pasirinkimų.
Pirmiausia, kiekvienam iš jų atsitiktine tvarka yra priskirta viena iš penkių antros pakopos pensijų fondus valdančių bendrovių (kuri konkrečiai, galima sužinoti prisijungus prie asmeninės paskyros „Sodroje“). Jei gyventojas nieko nedarys, nuo metų vidurio jis pradės kaupti jam priskirtos bendrovės pensijų fonde. Kiekvienai bendrovei metų pradžioje priskiriamas vienodas pensijų dalyvių skaičius.
Antra, jis gali šio kaupimo ir atsisakyti, – tam iki nustatytos datos metų viduryje jis turi pateikti atitinkamą prašymą „Sodrai“.
Taip pat jis gali pasirinkti ir kitą, jam labiau priimtiną pensijų kaupimo bendrovę. Kokios bendrovės šiuo metu valdo antros pakopos pensijų fondus galima sužinoti Lietuvos banko interneto puslapyje. Jei gyventojas pasirašys sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, taupymas prasidės trečią mėnesį po sutarties pasirašymo, nelaukiant metų vidurio.
Taip pat pensijų kaupimo bendrovę galima pakeisti ir jau kaupiant antroje pakopoje – pakanka į ją kreiptis tiesiogiai pateikiant prašymą arba, esant galimybei, pasikeisti ją naudojantis pasirinktos bendrovės interneto savitarna“, – sakė dr. D. Kolmatsui.