Ankstesnėje reportažo ciklo dalyje pradėjome pasakoti apie tai, kaip daromi video reportažai. Žinome, kuo skiriasi stambus, vidutinis ir bendras planas, bei pagrindines jų montavimo taisykles. Kasdienė operatoriaus užduotis – fiksuoti įvykius, nesvarbu, ar jie kraupūs, ar nuotaikingi.

„Tikras žurnalistas turėtų būti objektyvus, - sako Žurnalistikos instituto direktorius ir dėstytojas Žygintas Pečiulis. - Įsivaizduokim, kad žurnalistas kaskart nuvažiuoja filmuoti avarijos ir apsiverkia. Žurnalistei nubėga tušas, žurnalistas trina raudoną nosį ir per ašaras negali papasakoti, kas vyksta (...). Tai yra darbas - darbas informuoti, ir jeigu aš pasiryžtu daryti tokį darbą, tai aš tai ir darau(...)“.

Užduotis profesionalui – užfiksuoti įvykį taip, kad žiūrovas pajustų jo nuotaiką, dalyvių emocijas. Perteikti akimirkos džiaugsmą ir siaubą padeda gebėjimas pastebėti ir užfiksuoti detales. Anot Žyginto Pečiulio, dažna pradedančiųjų klaida – filmavimas iš itin didelio atstumo.

„Tarkim, kokios klaidos daromos filmuojant gaisrus? Iš tikrųjų viskas daroma labai iš toli ir neparodomos detalės. Tai yra stambūs planai, išdegusi lango ertmė, kokia nors apdegusi durų rankena. Kitas dalykas – ten yra žmonės, ten yra gaisrininkai, kurie gesina tą gaisrą ir galima parodyti juos iš arčiau - kaip gaisrininkai vynioja savo įrenginius, jų emocijos (...). Tik tokiu būdu sukursi atmosferą“, - pasakojo jis.

Užfiksuota emocija visuomet padarys įspūdį ir įsimins žiūrovui, tačiau tam tikrose situacijose svarbu pasirūpinti savo saugumu ir nepamiršti žurnalistų etikos normų.

„Būna ir liūdnų, ir žiaurių vaizdų. Laikantis žurnalistinės etikos taisyklių yra nepatariama filmuoti ir ypač rodyti ypatingai kraupių vaizdų, tokių, kurie gali sukelti nemalonias asociacijas. Šiuo atveju yra naudojami truputį kitokie principai, tarkim, filmuojamas ne pats kraupus vaizdas, bet tokie išvestiniai dalykai. Tai kartais vadinama „batuko“ principu – tai yra toliau besimėtanti rankinė, batukas, lėlė. Be abejo, tai irgi labai stiprūs emociniai kadrai, bet vis tiek jie etiškesni negu sudarkytų kūnų, kraujo rodymas“, - kalbėjo Ž. Pečiulis.

Norintiems išbandyti operatoriaus darbą pašnekovas primena vengti dažnos pradedančiųjų klaidos.

„Labai mėgstama žaisti vienu tokiu mygtuku, kurį jūs vadinate „zoom'u“, kiti – transfokatoriumi. Spaudžia – privažiuoja, paspaudžia – grįžta atgal. O jeigu paklaustum jo, kodėl tu taip darei, tai jis negalėtų šito pasakyti. Vis dėlto, geras operatorius, išskyrus tuos atvejus, kai yra filmuojamas koks nors netikėtas įvykis, kai iš tikrųjų nėra laiko pasistatyti kamerą ant stovo, viską filmuoti gražiais vaizdais, gali nepaisyti jokių taisyklių. Tu eini kuo arčiau, bėgi prie įvykio vietos, stengiesi neišjungti kameros (...). Bet jeigu tas įvykis yra planuotas, jūs norite papasakoti istoriją, vis dėlto visada yra geriausia filmuoti be kameros judesių, be privažiavimų ir atsitraukimų, geriau filmuoti bendrais, vidutiniais, stambiais planais ir paskui juos montuoti“, - mano Ž. Pečiulis.

Pasak televizijos eksperto ne mažiau už vaizdą svarbus autentiškas garsas. Jis padeda perteikti akimirkos atmosferą, net jei tai – tik kavos virimas.

„Didelė žurnalistų ir profesionalų klaida kartais būna ta, kad jie, turėdami garsą ir vaizdus, nori viską papasakoti. Užuot filmavę kažkokią šventę ir leidę pasiklausyti, kaip kažkas dainuoja, kaip kalvis kala geležį, kaip burbuliuoja puodas verdant, koks garsas, kai skaptuojama klumpė (...) kartais žurnalistas mėgsta viską pasakyti. Užuot leidžiant girdėti kriuksinčius paršiukus, žurnalistas sako - „kriuksėjo paršiukai“, ir per šitai tu negirdi tų paršiukų; „labai gražiai dainavo choristės“, bet užuot davus paklausyti chorisčių, žurnalistas viską papasakoja. Turėkite omenyje – ar tai yra televizija, ar internetas, jeigu yra galimybė papasakoti vaizdu ar garsu, tai galima laikytis tokio principo. Leiskime pasakoti vaizdui, leiskite pasakoti garsui“, - pataria Ž. Pečiulis.

Filmavimo taisyklės:

1) Prieiti arčiau;
2) Fiksuoti detales, nuotaikas, emocijas;
3) Palikti ramybėje „zoom“ mygtuką;
4) Fiksuoti autentiškus garsus;
5) Rūpintis savo saugumu;
6) Laikytis žurnalisto etikos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją