Kaip rašo Šarūnė, su įsiutusiu paukščiu ji susidūrė Pietario g. Varnas ją užpuolė merginai paprasčiausiai einant šaligatviu.

„Jis 6 kartus taikė į galvą išskėtęs nagus ir baisiai krankdamas. Sugebėjau apsiginti tik bėgdama ir nuvaikydama jį maža kuprine. Vieną kartą pavyko kažkiek paukštį numušti“, – rašė DELFI skaitytoja.

Ji prašė perspėti žmones, kad šie būtų labai atsargūs minėtoje vietoje ir domėjosi, kas galėtų sugauti agresyvų paukštį. „Jei tai būtų vaikas, būtų labai blogai pasibaigę...“ – baiminosi mergina.

DELFI kreipėsi į ornitologų draugiją, kurios projektų koordinatorius Gediminas Petkus paaiškino, kad į nemalonią situaciją praeivė tikriausiai pakliuvo dėl to, kad varnas gynė savo jauniklius.
„Ko gero varnos taip gina savo jauniklius. Tai ne retas atvejis. Dažnai varnų jaunikliai iššoka iš lizdų dar visiškai nemokėdami skraidyti. Praeinantį žmogų, šunį ar katę varnos laiko grėsme, todėl bando nuvyti nuo jauno paukščio. Tokiu atveju reikėtų apeiti varnos jauniklį ir pilkosios varnos nepuls žmogaus“, – nurodė G. Petkus.

Įdomu, kad apie varnos užpuolimą toje pačioje Pietario g. 2016 m. DELFI jau rašė. Tąkart DELFI skaitytoja Daiva jaudinosi dėl žmonių ir lauke vedžiojamų šunų sveikatos.

„Prie daugiabučio namo, esančio Pietario g. 6, Vilniuje, varnos puola žmones bei naminius gyvūnus. Man asmeniškai praeitą pirmadienį, gegužės 16 d., varna iš už nugaros užšoko ant galvos, įdrėskė nagais ir nuskrido. Gegužės 20 d. mačiau, kaip beveik toje pačioje vietoje varna puolė nedidelį šuniuką, kurį pagyvenusi moteris vedėsi su pavadėliu. Šiandien, gegužės 26 d., varna užpuolė mano pažįstamą ir taip kirto snapu į galvą, kad moteriai veidu pradėjo tekėti kraujas“, – laiške redakcijai rašė moteris.

DELFI Pilietis taip pat yra sulaukęs skundų ir dėl to, kad varnos trukdo gyventojams keldamos triukšmą, budėdamos prie konteinerių, išvartydamos šiukšles ar teršdamos ant automobilių.

Reikia kreiptis į savivaldybę

Kaip DELFI nurodė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas, jų institucija yra ta, į kurią leidimų dėl varnalizdžių išardymo gali kreiptis žmonės ar Vilniaus savivaldybė.

S. Mikėno teigimu, kiekvienais metais Vilniaus mieste, kreipusis savivaldybei, išduodamas ne vienas leidimas ardyti varnų ar kovų lizdus tam tikrose vietose. Vis dėlto, tokiu metu, kai paukščių jaunikliai atsivedami, to daryti negalima.

„Jau nuo liepos 1 d. galima ir medžioti varnas medžioklės plotuose, nėra ir jokių problemų su lizdų išardymu“, – telefonu sakė S. Mikėnas. Nuo liepos iki kovo mėnesio lizdus galima ardyti, o kitu metu galima imtis priemonių atbaidyti varnas, pavyzdžiui, garsu ar balionais. „Kaip tai efektyviai veikia, negaliu komentuoti“, – nurodė pašnekovas.

Tokiu atveju, jei gyventojams varnos trukdo, S. Mikėnas patarė kreiptis į savivaldybę, kuri gali gauti leidimą iš Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos varnalizdžiui išardyti.

Savivaldybei apie problemą galima pranešti keliais būdais – tel. 1644, ar, pavyzdžiui, naudojantis programėle „Tvarkau Vilnių“. Kaip nurodė savivaldybės atstovai, už vieno lizdo išardymą miestą prižiūrinčioms bendrovėms mokama 64-96 eurai. Iki kovo mėnesio buvo gautas leidimas 44 medžiuose išardyti 103 lizdus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (74)