Jau penkti metai du tapytojai iš Vilniaus, tėvas ir sūnus, antroje vasaros pusėje vyksta į visiems gerai žinomą Lietuvos kurortą - Kuršių Neringą (dažniausiai apsistoja Nidoje). Tačiau šiems pajūrio svečiams Neringos pakrantės asocijuojasi ne tiek su vasaros pramogomis, maudynėmis ar rūkyta žuvimi, jiems tai kasmetinis iššūkis, kūrybinė stovykla, vieta kurioje jie susitinka su savais meniniais horizontais.
Antrus metus keliauninkus, tapytojus, priima Nidos menininkų kolonija, čia VDA profesorius Juozas Algirdas Pilipavičius ir VDA aspirantas Daumantas Tomas Pilipavičius dvejomis skirtingomis tapybos technikomis (aliejinės ir temperinės tapybos) fiksavo Kuršių Nerijos landšaftą ir šiemet.
Autentiškus Baltijos jūros, Kuršių marių bei charakteringus Nidos pušynų peizažus tapantys dailininkai neturi iš anksto nužymėtų programų, griežtai apibrėžtų koncepcijų ar oficialios programos. Tapytojų darbą čia reglamentuoja galbūt tiktai kas sudaro ne taip jau lengvai apibrėžiamą pusiasalio charakterį, tikrąją čionykštės gamtos dvasią ir aurą.
Kiekviena diena praleista gamtoje su drobėmis, dažais bei etiudine, nueitas ne vienas dešimtis kilometrų, tiek per lietų, tiek saulei tvieskiant, atneša po naują meno kūrinį - peizažą. Daumantas visuomet pabrėžia, „grįžę iš plenero sąmoningai netaisome, „netiksliname“ savo darbų studijoje, norime, kad jie liktų būtent tokie kokius juos padiktavo ypatinga Neringos, Nidos gamta, gyva jos atmosfera. Topografiškai tikslų paveikslą galima pagaminti ir čia Vilniuje, o štai emociškai, nuotaikos prasme tik tenai, vietoje, dirbant iš natūros. Ir matomai tai yra taip patrauklu kūrybinio pašaukimo žmogui, jog lengvai atsisakau visų pasaulietinių pramogų paplūdimiuose ar baruose ir vietoje to kimbu į ne tokį jau lengvą tapytojo darbą po atviru dangumi“.
Dailininkai dažnai susilaukia besiidomaujančių kurortų svečių dėmesio. „Daugumai įdomu, ką veikia tas žmogus kopose su skėčiu, šalia drobės, su teptuku rankoje. Tai malonu, kai tavo darbas, kūryba randa atgarsį žmonių sieloje. Visgi kartais tai primena savotišką pramogą stebėtojams, lyg būtum gatvės muzikantas, tik čia nėra kepurės į kurią metamos monetos, jei atlikimas patinka“, - juokauja Juozas Algirdas Pilipavičius.
Dailininkai pažymi, jog Nidoje kuriamas menas aktualus tiek vietiniams lietuviams, tiek užsienio svečiams. Pasitaiko vokiečių, anglų turistų, iš karto siūlančių įsigyti norimą paveikslą, klausiančių įvairių kūrybinių klausimų. Taip užmezgami kartais ir dalykiniai kontaktai, tačiau ne tas veda dailininkus į Nidą, o kas, galime pabandyti nuspėti pažvelgę į jų darbus, kurie užgimė po atviru dangumi kuo įvairiausiose Neringos vietose, galbūt ten, kur Jūs visai neseniai vaikštinėjote, mėgavotės atostogomis ir grožėjotės nepakartojama mūsų Lietuvos gamta.
Reziumuojant galima apibendrinti, jog grožį, glūdintį gamtoje ir tikrovėje, mes galime pažinti kuo įvairiausiuose, netikėtuose pavidaluose, ir jeigu tai sužinome iš paveikslo, tai tas pažintas grožis priklauso meno kategorijai, o tiksliau dailininkui, kuris gali atpažinti, atrasti stebuklą gamtoje ir pateikti jį žiūrovui. Tai ir yra visa Nidos peizažų tapytojų kūrybos esmė, jų darbo tikslas.