aA
„Koronaviruso epidemija privertė susimąstyti: į ką būtina investuoti gautas investicijas: statybas: kelius, pastatus, aikštes ar į kultūrą ir, ypač, švietimą. Tragiški valstybinės brandos egzaminai, ypač matematikos ir informacinių technologijų sako, kad būtina investicija į tautos ateitį. Bet ar tautos ateitis politikams yra prioritetas šiandien?", – klausia istorikas, buvęs pedagogas Juozas Brazauskas.
Pedagogas: matematikos egzamino košmaras atvėrė skaudų klausimą
© Fotolia

Pažiūrėkime, kas dedasi miestuose ir miesteliuose. Visur griaunama, rausiama, nors galima būtų pakentėti ir verčiau imtis švietimo ir kultūros pertvarkos.

Kalbėsiu apie švietimą, kuri gerai išmanau, nes buvau pakviestas kurti tautinės mokyklos ugdymo turinį. Vėliau nuo šios koncepcijos atšokta, kaip nuo karštos bulvės, o tautinės mokyklos kūrėjai tapo nepageidaujami. Mokykla tapo kosmopolitine. Matome ir tokios mokyklos ugdymo rezultatus.

Košmaras yra tai, kai net trečdalis mokinių neišlaiko matematikos brandos egzamino. Tai atsitiko, kai mokiniams buvo leista pasirinkti šį egzaminą, gerai nepasiruošus. Mat viliojo valstybės finansuotos aukštosios mokyklos studijos. Bet ar valstybei reikalingi tokio žemo lygio būsimieji studentai? Turėtų būti tam tikras pasiekimų lygis, leidžianti laikyti brandos egzaminus.

Keliu klausimą: ar apskritai reikia valstybei tiek daug aukštojo mokslo siekiančių studentų? Šveicarijoje tik trečdalis ar net mažesnis skaičius mokinių, baigusių vidurines mokyklas, renkasi aukštąsias mokyklas. Ten profesinis pasirengimas yra prestižo ir gero pragyvenimo pagrindas. Ten mokyklos yra gražiausi ir gerai įrengti pastatai lavintis. Matyt mums dar toli iki Šveicarijos...

Lietuvoje mokyklų ugdymo turinys yra beviltiškai pasenęs. Vertinimas pirmiausia kompetencijų, o ne žinių atvedė į aklavietę. Žinios turi būti kompetencijų ugdymo pagrindas. O mokiniams suteikiamos žinios turi būti gerai apgalvotos, kokios reikalingos dabartinei visuomenei ir jos jaunajai kartai. Tai, kad mokiniai geriau moka užsienio kalbas, o ne gimtąją kalbą, turi kelti didžiulį nerimą švietimo teoretikams ir praktikams.

Prieš penkerius metus uždariau mokyklos duris. Greitai manimi paseks didžioji dauguma vyresnio amžiaus mokytojų. Jau dabar vyresniojo amžiaus mokytojai laikomi rizikos faktoriaus žmonėmis. Mokykla neturės ateities, jeigu joje nedirbs geri, vaikus mylintys ir gerai pasirengę mokytojai. Ne atlyginimų pakėlimas nuspręs mokyklos ateitį.

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(57 žmonės įvertino)
4.4737

Po Palangoje pamatyto vaizdo ištiko šokas: kai kurie žmonės vis dar gyvena 20 metų praeityje (238)

Lietuvoje yra madinga keikti mūsų pajūrį. Prie to sėkmingai kiekvienais metais prisideda ir...

Pamatė, kiek per valandą uždirba valytoja, ir įsiuto: aukštojo mokslo diplomui jau turiu vietą (244)

Šį straipsnį rašau ne dėl to, kad mano mėgstama komanda pralaimėjo Europos futbolo...

Niekam nepriklausantis viešasis tualetas prie Trakų kelia klausimų: ar tikrai tokį vaizdą reikia rodyti turistams? (41)

Vėl suaktyvėjo turizmas ir Lietuvą gausiai lanko turistai. Vienas iš daugiausiai svečių dėmesio...

Po lietuvių kalbos egzamino abiturientei apmaudu dėl šabloniško vertinimo: neturime teisės demonstruoti savitumo (75)

Ką viešiname, o ką pasiliekame sau? Tai – pirmoji Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio...

Bandė parduoti telefoną ir pateko į sukčių rankas: pasakė, kas gali išduoti apgavikus (13)

Tikimybė, kad tapsite sukčių auka yra kur kas didesnė nei atrodo – gudragalvių menkysų...

Top naujienos

Dėlioja galimą Rusijos įsiveržimo scenarijų: įžengti būtų lengva, ištrūkti – ne (38)

Nepaisant daugiau nei 100 tūkst. Rusijos karių, šių metų balandžio mėn. atsiųstų prie...

Medienos kainų šuolis vos neuždarė 30 metų veikusios įmonės: šie metai mums smogė į paširdžius (3)

UAB „Tyla“ , taip vadinasi Biržų rajone įsikūrusi medienos gamybos įmonė. Jos direktorius...

Vaidas Mikaitis | D+

Rasistiniais išpuoliais garsėjančioje šalyje lietuviams prireikė apsaugos: čia pirma gausi peilį į šoną ir tik tada bus aiškinamasi, ką turi (3)

Rašau, būdavo tekstus apie keliones kaimyninėse šalyse, džiaugiuosi, kad žmonės skaito ir iš...

Jogintė Užusienytė | D+

Šešiasdešimtmetę apstulbino per pirmąjį pasimatymą nuskambėjęs pasiūlymas: ar aš senamadiška?

Pirmasis pasimatymas iš dalies gali priminti pokalbį dėl darbo. Jis yra neatsiejama besimezgančių...

Žaidynių karštį prisijaukinęs buriuotojas pasigenda vėjo – gal padės taifūno bučinys specialiai Delfi iš Tokijo (24)

Nuostabiu kraštovaizdžiu garsėjančioje Enošimos saloje sekmadienį savo pasirodymą Tokijo...

Žinomai menininkei – nemalonumai dėl agresyvaus vilkogaudžio (94)

Baro „Keulė Rūke“ bendraturčio Dominyko Českausko buvusi sutuoktinė Rūta Jankauskaitė ,...

Klaipėdos rajone verslą kuriantys Agnė ir Raimondas: daugelis konditerių desertus kepa, o mes priešingai (18)

Klaipėdos priemiestyje, Slengiuose, kur intensyviai auga gyvenvietė, noriai būstą įsigyja...

Vos 24 minučių skrydis virto tikru košmaru: galvas kraipo net ekspertai (74)

Bėdos prasidėjo praėjus kelioms minutėms po to, kai krovininis lėktuvas „ Boeing 737 “,...

Dėlioja kelis galimus rudens scenarijus: naują karantiną atlaikytų ne visi (16)

Pasigirstant perspėjimų apie ketvirtą koronaviruso pandemijos bangą ir galimą naują karantiną,...

Modesta Meškė | D+

Profesorius Eugenijus Skerstonas išaiškino vyrams, kaip reikėtų vilkėti šortus: sužinoję šias taisykles niekada nesuklysite (3)

Šiltuoju metų laiku pasirinkus vilkėti šortus ne vienam vyrui kyla dilema – kokio silueto ir...