Novruz – pavasario šventė, savo tradicijomis labai artima Lietuvoje švenčiamoms Velykoms, švenčiama per pavasario lygiadienį. Išvertus į lietuvių kalbą Novruz reiškia „naują dieną“, kuri simbolizuoja artėjantį pavasarį. Šiai šventei ruošiamasi visą mėnesį – tvarkomi ir puošiami namai bei gatvės, perkami nauji rūbai šventei, atiduodamos skolos. Norima, kad pavasaris būtų gera pradžia, pamirštant nesėkmes, negandas ir visa, kas negera.
© Shutterstock nuotr.

Novruz šventė labai sena. Ji švenčiama Irane, Afganistane, Turkijoje, Kazachstane ir kitur. Visose šalyse šios šventės tradicijos nežymiai skiriasi. Tačiau Novruz ypač svarbi Azerbaidžane, kurios metu net skiriami laisvadieniai – nedirba valstybinės institucijos, mokyklos. Novruz išskiriama kaip viena mėgstamiausių ir labiausiai laukiamų švenčių metuose. Daugiausia švenčiama musulmonų šalyse, nors tai laikoma ne religine švente.

Naują pradžią pasitinkama keturias savaites prieš, kiekvieną iš jų skiriant skirtingai stichijai – vandeniui, ugniai, žemei ir orui. Kiekvienos savaitės antradienį žmonės dedikuoja ir mini dieną, skirtą vienai iš šių stichijų. Keista, bet oro savaitę pučia stiprūs vėjai, o vandens savaitę dažniausiai lyja. Taigi, pirmąjį antradienį, skirtą vandeniui visa šeima, nuėjusi prie upelio ar šaltinio turi jį peršokti tam, kad išplautų visas nuodėmes. Nesant tokio vandens šaltinio tiesiog laistomasi vandeniu. Teigiama, kad naktis į antradienį prieš Novruz yra stebuklinga – visos upės bei upeliai sustoja ir tas, kas išgers šio ypatingo vandens, galės apsisaugoti nuo ligų.

Tačiau šias Novruz atostogas pasitinkama ne vien linksmybėmis ir džiugia nuotaika – vieną dieną iki Novruz pradžios yra pagerbiami mirę artimieji, lankomi jų kapai. Šiuo atveju skiriama šiek tiek laiko susikaupimui ir ramybei.

Šventė neįsivaizduojama be patiekalo iš kviečių („səməni“), simbolizuojančio švelnumą, gerumą ir nekaltumą, bei laužų. Sulaukus kalendorinio lygiadienio žmonės renkasi į gatves, buriasi aikštėse. Įdomu tai, kad kaip ir lietuviai, jie margina kiaušinius, daužiasi, juos ridena. Dar viena iš tradicijų, ypač patinkanti jaunimui – šuolis virš degančio laužo. Tačiau nepaisant amžiaus ar lyties, kiekvienas tradiciškai turi peršokti laužą simboliškus septynis kartus arba po kartą per septynis skirtingus laužus.

Žinoma, tai taip pat turi savotišką prasmę – ugnis pasiglemžia neigiamą energiją. Šokant per ugnį sakoma, kad visos ligos sudegtų, tikima, kad tai veikia. Istoriškai teigiama, kad pasaulį valdo dvi jėgos – Gėris ir Blogis, Šviesa ir Tamsa, kurie nuolat kovoja tarpusavyje. Šiuo atveju ugnis, simbolizuojanti šviesos pergalę prieš tamsą, yra garbinama nuo senų laikų. Susirinkę šventės dalyviai, pasidabinę tautiniais rūbais, dainuoja tradicines dainas, susikibę už rankų šoka aplink laužą tradicinius šokius, tokius kaip „Šokis su želmenimis“ ir kt., vaišinasi tradiciniais patiekalais.

Įdomus faktas tas, kad šventinis šeimyninis stalas dar vadinamas Haft Sin (septynios S), taigi ant stalo, raudonos staltiesės, privalo būti septyni patiekalai, kurie Azerbaidžano kalba prasideda „S“ raide, be to, kiekvienas iš jų turi savitą prasmę, parinktas ne atsitiktinai. Tačiau skirtingi šaltiniai, skirtingai įvardija simbolikos reikšmę.

Septynios S:

1. sabzeh − lėkštėje sudygę kviečiai, rugiai, lęšiai − atgimimo simbolis
2. samanu − saldus pudingas iš kviečių gemalų − gerovės simbolis
3. senjed − džiovinti siauralapio žilakrūmio vaisiai − meilės simbolis
4. sir − česnakas − sveikatos simbolis
5. seeb − obuoliai – grožio ir geros savijautos simbolis
6. sumac − žagrenio uogos − saulėtekio spalvos simbolis
7. serkeh − actas − amžiaus ir kantrybės simbolis.

Be šio septyneto, priklausomai nuo kiekvienos šeimos tradicijų, šventės metu ant stalo galima rasti saldžiosios baklavos, riešutų, apelsiną vandens dubenyje (Žemės simbolis) taip pat ne maisto – pastatomas veidrodis (laimės simbolis taip pat gali būti tarytum praėjusių metų atspindys), o priešais jį tiek numargintų kiaušinių (derlingumas, vaisingumas), kiek šeimoje narių, taip pat žvakė (skleidžia šviesą ir džiaugsmą, saugo nuo blogos įtakos), hiacintai (pavasario simbolis), monetos, indas su auksine žuvele (naujas gyvenimas) ar poezijos rinkinys. Itin garbingą vietą ant stalo užima Koranas arba Avesta – zoroastristų šventoji knyga.

Dar viena iš pramogų ir tradicijų – belstis į kaimynų duris, paliekant tuščią kepurę į kurią priberiama saldainių, riešutų ir vaisių. Po to reikia tyliai grįžti ir pasiimti dovanas. Kuomet neaišku, kas paliko kepurę, tai yra tam tikras įrodymas, kad dosnumas ir dalinimosi džiaugsmas jaučiamas nepaisant to, kam skiriamos dovanos.

Stebina tai, kad, atrodo, toli esantys ir visiškai skirtingų kultūrų žemės kampeliai negali turėti nieko bendro, tačiau, pasirodo, kiekviena šventė daugiau ar mažiau panaši tiek Lietuvoje, tiek kitoje šalyje, tokioje kaip Azerbaidžanas. Nors bendros šventės tradicijos skiriasi, tačiau idėja sutampa – lietuviškų Velykų ir dar keleto pavasario švenčių elementai atitinka Novruz šventę. Ne veltui ši šventė 2009 metais buvo įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldą sąrašą. Ji yra verta dėmesio ir tradicijos privalo būti tinkamai išsaugotos ateities kartoms, nes būtent tokiu būdu galima teigti, kad šalis turi kuo išsiskirti iš kitų ir didžiuotis kultūrų įvairovėje.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaikščiodamas Utenos parke nufotografavo keistus grybus (11)

DELFI skaitytojas, mėgstantis fotoaparatu fiksuoti žavingas akimirkas, atsiuntė keletą...

Televizoriaus pirkimas virto galvos skausmu: jaučiausi apvogtas (77)

Taigi istorija tokia, kad dabar jaučiuosi apvogtas save laikančios didžiausios elektroninės...

Bičiuliui siųstas šakotis sugrįžo virtęs trupiniais (115)

Vilnietis Artūras susidūrė su kuriozine situacija – dar kovo mėnesį draugui išsiųstas...

Alytuje užfiksavo užsisvajojusį kelių pažeidėją (4)

DELFI skaitytojas Alytuje nusistebėjo išsiblaškiusiu kito vairuotojo poelgiu.

Pamatytas vaizdas sukrėtė skaitytoją: ar tik vaistinės darbuotojai nesityčioja iš neįgaliųjų? (4)

Į DELFI redakciją kreipėsi moteris, kurią papiktino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ( LSMU...

Top naujienos

Siaubo filmas Lietuvos kaime: pareigūnams liko tik spėlioti, ką kanibalas Ignacas jau spėjo suvalgyti (109)

2001 m. Ridley Scotto režisuotame filme „Hanibalas“ budresni žiūrovai nepraleido įdomios...

Tauragės rajone tragedijos sukrėsti kaimynai: nužudęs du žmones puolė šaudyti į mus (1)

Po tragedijos Tauragės rajone, Eidintų kaime, vietos gyventojai vis dar neatsigauna po patirto šoko...

Jazzu sužadėtinis Donatas Ivanauskas apie jųdviejų santykius: kartais kuo sudėtingiau – tuo lengviau (25)

Sunku tylėti, kai širdis šaukte šaukia: „Myliu!“ Meilė, į kurią sudėti gražiausi...

Žmogžudystė Tauragės rajone: šaudė ir į policininkus (54)

Policija tiria šeštadienį Tauragės rajone įvykusios tragedijos, kai vyras nušovė du žmones ir...

Orai: lietaus gaivos dar teks palaukti (10)

Pirmojoje kitos savaitės pusėje sulauksime rekordinių karščių, tačiau jau ketvirtadienį šalį...

„Nike We run Vilnius“ bėgimo metu – olimpietės piršlybos surask save nuotraukų galerijoje (4)

Vilniuje prasidėjo daugybės dalyvių sulaukusios bėgimo varžybos „Nike We run Vilnius“. Jų...

Ultimatumas prekybininkams: pardavinėti vaistus arba alkoholį (40)

Seime skinantis kelią sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos iniciatyvai leisti kai kuriais...

Leipsite iš juoko: iš kojų verčiantys pirkiniai internetu (38)

Nors istorijų apie klaikius pirkinius internetu iš Kinijos yra daug, pasirodo, vis tiek atsiranda...

Kaip renkami karališki vardai: ir čia galioja itin griežtos taisyklės

Karališkosios šeimos vardai yra dalis istorijos – galbūt todėl jų paskelbimo taip įtemptai...

Dažniausiai daromos pedikiūro klaidos: į peiliukus nė nežiūrėkite

Artėjant vasarai, pedikiūro specialistus užplūsta klientai – didžioji dalis moterų susirūpina...