Jį išmetė dar tada, kai jis buvo jaunas, stiprus ir gražus. Žmonės, sekantys Pūkio gyvenimą, netgi įtaria kas tai padarė (nors įrodymų nėra), bet gali būti, kad Pūkis visą šį laiką gyvena visai šalia jį išdavusių šeimininkų. Galbūt langas, į kurį jis ilgesingai žvelgia, ir liūdnas katinėlis, kuris kaip du vandens lašai panašus į Pūkį, įsitaisęs už to lango, yra jo tikras brolis, kuriam teko laimė pažinti gatvę tik žiūrint į suvargusį Pūkį, bet niekada nepabuvoti jo kailyje.
Pūkis buvo išmestas jau kastruotas. Jis visada buvo ramus, paprastas, pasitikintis tiek savimi, tiek žmogumi. Čia jį visada šėrė ir šeria iki šiol, tačiau, kai Pūkis sunegaluoja, lieka vienas. O senuko sveikata jau ne geležinė. Pūkį žinančios moterys pastebėjo, kad jam iš burnos pradėjo tekėti seilės, Pūkiui pasidarė sunku valgyti, jis pasijuto blogai ir tai buvo akivaizdu.
„Naminukai“ Pūkį nuvežė į veterinarijos kliniką. Čia paaiškėjo, kad jam būtina valyti, rauti ir tvarkyti dantis bei gydyti įsisenėjusį uždegimą (duoti antibiotikų kursą).
Labai prašome, padėkime šiam veteranui kartu, šitiek metų gatvėje katinėliai tikrai retai išgyvena, todėl jo amžius ir ištvermė tikrai verti pagarbos. Tegu jis ir benamis, bet tegul nebus beglobis, kurio skausmo niekas nepastebėtų.
Jei galite prisidėti prie Pūkio gydymo, prašome paaukoti į „Naminukų“ sąskaitą mokėjimo paskirtyje nurodant „Pūki, pasveik”. Ir pats svarbiausias prašymas, o gal tiesiog bandymas paprašyti (visgi artėjant Kalėdoms tikiesi nors vieno stebuklo).
Galbūt kas nors turite didelę širdį ir šio nuostabaus katino gyvenimo saulėlydyje galite jam padovanoti orią senatvę namuose? Kaip būtų simboliška, gera ir gražu po šitiek metų rymojimo šalia namo, patekti į vieno iš jų vidų. Vėl. Ir prisiminti jaunystę, kai kažkada turėjo namus ir juose sutikti galbūt pirmąją ir paskutinę savo gyvenimo meilę ir išgelbėtoją-šeimininką.
Jeigu ši naivi iliuzija gali virsti tiesa ir jei Pūkis kažkur yra laukiamas, skambinkite 8 605 46795 (Vilnius).