Mirė prieš 27-erius metus

Vardo nenorėjusi viešinti moteris pasakojo, kad šiuo metu gyvena Kaune ir aplankyti prieš 27 – erius metus Alytuje palaidotos sesers kapą lankydavo 2-3 kartus per metus. Likusį laiką kapą prižiūrėjo velionės vyras.

„Sesuo prieš 27-erius metus mirė nuo vėžio. Jai dar gyvai esant, dvejais metais anksčiau, mirė jos naujagimis sūnelis. Jis buvo pirmasis palaidotas kapavietėje, į kurią vėliau atgulė ir sesuo. Velionės rankomis ir buvo sutvarkytas iš pradžių sūneliui skirtas kapas. Ji buvo jam nupirkusi paminklą, kuriame po sesers mirties vyras iškalė jos vardą ir pavardę. “, – skaudžią šeimos istoriją atskleidė ji.

Pasak jos, su našliu likusiu vyru bendravo, kiek galėjo, dažniausiai susitikdavo lapkričio 1 – ąją.

„Jis gyveno vienas, nors ir kartais parsivesdavo kokią nors draugę. Pats užaugino be mamos likusį kitą sūnų. Taip jiedu ir gyveno. Manau, visai neblogai, per tuos metus pasistatė namą“, – DELFI sakė ji.

Pasikeitė elgesys

Toliau moteris tęsia, kad dėl suprastėjusios sveikatos ir atliktos sudėtingos operacijos, tegalėjo lankyti sesers ir sūnėno kapą tik jau vieną arba du kartus per metus. Pastaruosius dvejus metus, kai sutikdavo velionės vyrą kapinėse lapkričio 1 – ąją, pastebėjo, kad jis pradėjo vengti jos šeimos, nebe taip noriai bendraudavo.

„Greičiausiai dėl to, kad artėjo ta įstatymo riba, kai turėjo praeiti 25 – eri metai ir ką nori, tą darai su kapais“, – garsiai svarstė ji.

Moters teigimu, apie planus, kad kapas bus perleistas svetimiems žmonėms ji nebuvo informuota ir tuomet tikrai dar nesitikėjo, kad viskas taip pasisuks.

Sprendimas šokiravo

Birželio 26 d. moterį sukrėtė iš jos vyro gauta žinia, kad sesers kapavietėje palaidotas svetimas žmogus, o apie ten buvusį velionės kapą nėra jokios užuominos, todėl prireikė laiko atsigauti.

„Patyrėme šoką, kai antradienį (birželio 26 d. – DELFI) mano vyras vežė į Birštono sanatoriją paatostogauti dukrą ir grįždamas užsuko prie sesers kapavietės, o ten žiūri ant antkapio jau veidas pasikeitęs. Paskambino ir sako, žinok, „pardavė“ tavo seserį ir su kaulais, ir su jos vaiku svetimiems žmonėms“, – teigė ji.

Tada moteris apskambino visoms giminėms ir kreipėsi į atitinkamas institucijas, kad dokumentus „pakeltų“. Jai tebuvo atsakyta, jog laidojantis asmuo buvo sesers sutuoktinis, todėl praėjus 25 – eriems metams galėjo priimti tokį sprendimą nepasitaręs ir atsisakyti kapavietės.

Būtų perlaidojusi

Moteriai buvo labai skaudu, kad jos, kaip likusios gyvos vienintelės sesers, niekas nesusiprato įspėti.

„Jo vienintelis motyvas buvo, kad atsibodo, kad per sunku ir nebepajėgia prižiūrėti tų kapų. Taip, aš suprantu. Tuo atveju galėjo mane perspėti ir pasakyti apie savo sprendimą. Aš turiu kitą kapavietę Kaune, kur būčiau ir perkėlusi sesers palaikus, atlikusi ekshumaciją“, – nuogąstavo ji.

Velionės sesuo taip pat gavo telefono numerį žmogaus, kuris ir sutvarkė visus dokumentus. Jai buvo pasakyta, kad tai padaryta dar gegužės mėnesį.

„Sakė reikėjo daug dokumentų užpildyti ir mano sesers sūnus sutiko atsisakyti visų pretenzijų į motinos kapą, o vyras – tvarkyti kapą. Dabar absoliučiai ten kiti žmonės, nespėjome net kaulelių persivežti. Mano vyras dar naiviai paklausė, ar ekshumavo kaulus ir sudegino, tačiau paaiškėjo, kad atiduota su viskuo. Ten jau palaidotas kitas žmogus ir mums ten važinėti net nebėra prasmės“, – liūdnai konstatavo moteris.

Šeimos reikalas

DELFI skambino ir į Alytaus kapines, kur palaidota sesuo, ir susisiekė telefonu su dokumentus tvarkiusiu vyru, tačiau visi atsisakė komentuoti. Jų teigimu, tai konfidenciali informacija ir patys šeimos nariai turi tarpusavyje aiškintis. Taip pat jie viską atliko pagal įstatymą.

Motyvuodamas duomenų apsauga, dokumentus tvarkęs vyras atsisakė atskleisti kapą įsigijusio vyro tapatybę ar duoti jo kontaktinius duomenis. Paprašius, ar jis negalėtų pasiteirauti, jog vyras sutiktų pats pasidalinti numeriu, jis nenoriai pažadėjo tai padaryti. Vėliau perskambinus teigė, kad visgi jam atsakyta, jog tai asmeninis šeimos sprendimas ir nenori jo viešai aptarinėti.

Tokios taisyklės

Alytaus savivaldybės atstovė Vilija Ramanauskienė teigė, kad vadovaujantis Laidojimo ir kapinių lankymo taisyklėmis, už kapavietės priežiūrą yra atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas.

„Kapavietėje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimui. Kiti giminaičiai, jeigu jie neįrašyti prižiūrinčiais asmenimis, negali be kapavietę prižiūrinčio asmens sutikimo laidoti ar pertvarkyti kapavietę. Šiuo atveju, jeigu yra rašytinis kapą prižiūrinčio asmens sutikimas, nei savivaldybė, nei kapines prižiūrinti įmonė negali daryti įtakos jo sprendimui“, – informavo ji.

Žmonių palaikų laidojimo įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata, kad laidojantis asmuo gali būti arba paties velionio valia paskirtas asmuo, arba testamento vykdytojas, o kitais atvejais – mirusiojo sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jei jų nėra, – kiti artimieji giminaičiai. Kapo ramybės laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 25-eri metai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (95)