Protingi jiems nereikalingi
„Esu abiturientė, vakar laikiusi matematikos VBE. Mokausi vienoje iš 10 geriausių šalies mokyklų. Visus 12 metų sąžiningai ne tik „atsėdėjau“ mokyklos suole, tačiau ir stengiausi, galvojau apie ateitį, na, žinot, ko švietimo sistemai iš manęs reikės po 5, 3 ar 1 metų. Neneigsiu, buvo ir nepadarytų namų darbų, ir išsisukinėjimų nuo testų (mokiniai juk ne robotai), tačiau už visa tai atidirbau 11-12 klasėse.
Matematika gavo ypatingai daug mano dėmesio - 12 klasės pirmąjį pusmetį teko sunkiai kautis su programos mestais iššūkiais, tačiau ir tai padariau. Verčiausi per galvą ne dėl geresnio pažymio, o dėl išprusimo, dėl problemų suvokimo, kas, maniau, atneš man sėkmę toliau gyvenime. Kaip matote, VBE sudarytojai pasistengė sunaikinti šias viltis. Tuo tarpu, kai labiausiai jaudinausi dėl lietuvių kalbos VBE, nuėjusi į matematikos egzaminą, kuriam buvau geriausiai pasiruošusi, nesitikėjau taip nustebti vos po gerų 40 min. - tiek užtruko pirmos ir antros egzamino dalies sprendimas. Štai kai atėjo laikas spręsti trečiosios dalies uždavinius - na, gerai, ir joje buvo ne itin sudėtingų, įveikiamų užduočių - apstulbau.
Niekuomet negalvojau, kad kažkoks popierėlis gali priversti mane pagalvoti: „tai gal čia aš kvaila?“. Buvau išsprendusi turbūt 6 praėjusių metų matematikos VBE. Atleiskit, bet, regis, protingi jiems nereikalingi. Jiems - VBE sudarytojams ir LR Švietimo ministerijos sąjungininkams. Kuo toliau, tuo gražiau - pridėkit dar ir IV kurso matematikos užduočių į egzaminą. Tuomet tikrai jau visi pavirsim pilka mase - gausim po 45 procentus iš egzamino ir vis tiek stosim į tuos pasenusių pažiūrų universitetus, kurie priima studijuoti vos pasiekus išlaikymo ribą. Sako, nori diferencijuoti, kad ne tiek moksleivių rinktųsi studijas universitetuose. Ogi daro visiškai atvirkščiai - sudaro sąlygas patekti tarp „išrinktųjų“ kiekvienam, sugebančiam atsiversti formulių lapus, esančius prieš egzamino užduotis.
Vakar diena mane paskatino dirbti, stengtis dar labiau. Tikslas? „Perspjauti“ visus, bandančius sukirsti mokinius, užimti jų vietą ir liepti jiems patiems pabandyti išspręsti savo sukurtus uždavinius. O neišsprendus - grąžinti juos į mokyklos suolą. Juk ten turėjom visko išmokti?“, - egzamino užduotimis piktinosi DELFI skaitytoja Emilė.
Mokiniai ne robotai
„Išties gan sunku būti dvyliktoku. Stresas dėl egzaminų, stojimų ir ateities. Tiesa, skųstis galime daug kuo: buvo per sunku, mažai laiko ar panašiai, bet didžiausia problema yra ne čia, o tai, kaip mus vertina.
„Jokio užbraukimo“ arba „jokios veiksmų sekos nurodymo“ nes tai gali būti Jūsų identifikavimo ženklas! Mokytojai visad tai kala į galvas, bet vargu ar mokinys, jaučiantis pareigą išlaikyti egzaminą gerai, nes jo tėvai nėra turtingi ir negali mokėti už jo mokslus, sugebės nepadaryti „žioplų“ klaidų - nubraukti atsakymą (neduok Dieve, jei jis užtušuos jį su tušinuku, nes nenorės, kad vertintojai matytų absurdą kurį jis parašė) ar nurodys kokia seka jis atliko veiksmus, nes gan painiai atsakymų lape nurodė sprendimą. Ir vis dėl to, kodėl skundžiuosi būtent tokiu dalyku, o ne pačiu egzaminu? Atsakymas gan paprastas: nes tai kvaila.
Logiškai galvokit, mokiniai nėra robotai, jie turi jausmus ir stengiasi būti atsakingi. Kiekvienas toks menkas nubraukimas, užmiršimas, kad negalima nurodyt veiksmų sekos, ar tiesiog „įprotis“ užtušuoti atsakymą gali lemti tai, ar jo darbas bus vertinamas. Susidaro toks įspūdis, kad mūsų sistema nori, kad mokinys rašytų neklysdamas. Juk neįmanoma įtilpti į trijų valandų laiką ir spėti viską be klaidų perrašyti, nes stresas ir laiko stoka daro savo.
Trumpiau ir viską apibendrinant: tikiuosi, kad NEC ir vertintojai pasigailės mokinių, kurie tiesiog drebėdami rašė atsakymus į atsakymų lapus ir nubraukė, užtušavo su tušinuku, ar parodė veiksmų seką, nes visi mokiniai taip pat yra žmonės ir jie klysta. Norint, kad nebūtų jokių pribraukymų, egzaminas turėtų būti perrašomas per papildomą laiką, skirtą būtent perrašinėjimui, paėmus užduočių lapus iš mokinių, nes tik taip abiturientas galėtų ramiai surašyti atsakymus ir jų nesupainioti ir neprivelti tapatybę atskleidžiančių detalių - nubraukimo ir panašiai“, - egzamino taisyklėmis piktinosi vienas abiturientas.
Po egzamino kilo klausimas - „ką aš veikiau 12 metų?“
„Daugelio manymu turėjau į egzaminus eiti rami, nes visus 12 metų mano pusmečių įvertinimai švytėjo vien devintukais ir dešimtukais. Baigiau mokyklą su trimis devynetais trimestre, visi likę - dešimtukai. Žiūrint iš tokios pozicijos mano egzaminų įvertinimai turėtų pasiekti aukštesnįjį lygį, tačiau realybė kitokia, nes pamačiusi matematikos egzamino užduotis neturėjau laiko pakankamai jų išanalizuoti, skubėjimas taip pat neparodo visų mano galimybių. Ką jau kalbėti apie planuotą ateitį, odontologijas studijas, kai po egzamino vienintelė mintis galvoje „ką aš veikiau 12 metų?“.
Pirmūnų situacija apgailėtina, apverktina ir smukdanti, bet ką daryti prasčiau besimokantiems mokiniams? Jeigu valstybė nori pakelti mokymosi lygį, tai jie pasirinko neteisingą kelią. Manau, kad mokinio gebėjimus įsisavinti informaciją, ją pritaikyti ir pačio moksleivio uolumą atspindi trimestro pažymiai, kurie sudaryti iš įvairių užduočių, skirtingų temų kontrolinių ir įtempto visų metų darbo, o per tris valandas yra neįmanoma parodyti to, ko mokėmės 12 metų ar bent pastaruosius dvejus, kai prasidėjo rengimasis egzaminams.
Šių metų matematikos egzamine sudėtos užduotys tikrai nebuvo elementariam suvokimui. Parinkti uždaviniai iš vektorių, tikimybių, kurie reikalauja laiko mąstymui, o laiko egzamine, norint kruopščiai atlikti užduotis, tikrai nepakanka. Visos mokytojų dėtos viltys į mus liko bevertės. Anglų egzaminas nuvylė ir sumažino pasitikėjimą savimi, bet po matematikos egzamino su savo gimnazijos baigimo atestatu su pagyrimu, geriausiu atveju galėsiu perlaikyti kitąmet arba džiaugtis, kad baigiau mokyklą, tačiau su savo išsvajota profesija atsisveikinau. Lieka dar viena išeitis - užsienis, nors savo rašiniuose kalbame, kaip svarbu branginti gimtąją žemę, būti patriotiškais piliečiais. Ironiška“, - savo baimėmis dalijosi dvyliktokė Sigita.
