aA
Nerimstant diskusijoms, ar teisingai elgiasi kai kurios savivaldybės, skirdamos po 100 eurų tėvams, leidžiantiems vaikus į privačius darželius, verta būtų šią dilemą panagrinėti plačiau.
© Shutterstock nuotr.

Paklausus tėvų, į kurį darželį norėtų vesti savo vaikus, dauguma tėvų atsako, kad jiems nėra skirtumo, ar jis valdiškas, ar privatus, svarbu, kad vaikams būtų gerai ir kad mokėti reikėtų kuo mažiau arba iš viso nemokėti. Tokie argumentai aiškūs, logiški ir įtikinantys, tačiau klausimas – o kas yra nemokama? Ar tai reiškia, kad darželio pastato išlaikymą (šildymas, elektra, vanduo, kt.), auklėtojų atlyginimus, vaikų ir tų pačių darbuotojų maitinimą bei ikimokykliniam ugdymui reikalingų priemonių nupirkimą užtikrina nežinomi geradariai, filantropai ar Saudo Arabijos šeichai? Ne, deja už visą tą ikimokyklinio ugdymo sistemą moka ne tik tie patys vaikų tėvai, bet ir visi Lietuvos gyventojai, mokantys mokesčius. Net ir tie, kurie tų mažamečių vaikų net neturi.

Lietuvoje šiuo metu pagal Švietimo ir mokslo ministerijos turimus duomenis veikia 733 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, iš kurių 3 yra valstybinės (biudžetinės įstaigos, valdomos ministerijos), 604 savivaldybių (biudžetinės įstaigos, valdomos savivaldybės administracijos) ir 126 nevalstybinės arba kitaip – privačios (asociacijos, viešosios įstaigos, uždarosios akcinės bendrovės ir pan.).

Šie skaičiai rodo, kad Lietuvoje palaipsniui žmonės prisiima asmeninę atsakomybę už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą ir kuria privačius darželius dėl kelių priežasčių – arba dėl pernelyg didelio darželių stygiaus (ypatingai Vilniaus miesto atveju), arba dėl to, kad tėvų netenkina senais standartais paremto „valdiško“ darželio veikla, ugdymo turinys, ten dirbantis personalas, kurio tėvai negali pakeisti, bei kitos priežastys.

Darželio veikla ir ugdymo turinys. Valdymas.

Daugumoje dar nuo sovietmečio veikiančių darželių, kurie yra savivaldybių biudžetinės įstaigos, ugdymo turinys ir mikroklimato atmosfera mažai kuo skiriasi nuo to, kaip jie veikė dar iki Lietuvos nepriklausomybės laikų, o ir ten dirbantys žmonės šiandien gali suskaičiuoti, kad tame darželyje išleido jau 10 ar 20 vaikų laidą, t.y. dirba daugiau kaip 40 metų. Iš vienos pusės čia nieko bloga – kartais geras pedagogas, kad ir dirbantis su mažais vaikučiais, savo išmintimi ir patirtimi yra daug vertingesnis už jauną ir nepatyrusį, ką tik mokslus baigusį potencialų auklėtoją. Reikia sutikti, visose blogose ar gerose situacijose būna išimčių. Bet matant ir džiaugiantis tik tais geraisiais „išimtiniais atvejais“ nebematoma kritinė masė, t.y. didžioji dalis tos ikimokyklinio ugdymo sistemos problemų.

Motyvuoti tėvai ar profesionalūs ikimokyklinio ugdymo specialistai, nelaukdami kada valstybiniame darželių sektoriuje situacija pasikeis, patys įkuria organizacijas, kuriuose vaikai ugdomi ir užimami pagal Valdorfo, Montessori, Suzuki ar kitas vaikų ugdymo metodikas. Tokiuose darželiuose specialistai yra motyvuoti, gebantys užtikrinti tinkamą mikroklimatą vaikams ir nuoširdžiai atsidavę savo darbui. Jei šiam teiginiui atsiranda bent kokia abejonė, viską sutvarko paprasta rinkos logika – vaikai informuoja tėvus, kad jiems darželyje kažkas nepatinka, tėvai veda vaikus į kitą darželį, o pastarasis dėl darbo trūkumų paprasčiausiai užsidaro, arba kartu su tėvais išsprendžia kylančias problemas ir toliau sėkmingai dirba.

Paprasta logika sako, kad jei pagrindiniai darželio naudos gavėjai yra vaikai, o papildomi naudos gavėjai yra tėvai, tai ir darželio valdymas turi būti organizuojamas taip, kad jame sprendimus priimtų patys naudos gavėjai. Šiuo atveju jei mažamečiai vaikai dar neturi sprendimų priėmimo teisės, tai tuos sprendimus priima arba patys tėvai, arba perduoda tą teisę patikėtiniams – susirinkime išrinktai tarybai/valdybai, o pastaroji suformuoja administraciją ir įdarbina tik tuos darbuotojus, kurie yra reikalingi ir kompetentingi savo funkcijoms užtikrinti.

Toks darželių veiklos modelis jau plinta tarp privačių darželių, tačiau jų tėra tik 126 iš 733. Kyla klausimas, o ką daryti su likusiais 607 „valdiškais“ darželiais, kurie valdomi savivaldybių administracijos ir kuriuose tėvų sprendimai iš esmės arba visiškai nieko nereiškia, arba tie sprendimai apsiriboja šventės datos nustatymu ar eilinės rinkliavos už spintelių nupirkimo dydžio nustatymu.

Lietuva, ypatingai šalies savivaldybės, turi imtis ryžtingų veiksmų ikimokyklinio ugdymo valdymo pertvarkai, sudarant sąlygas patiems gyventojams steigti ikimokykliniu ugdymu užsiimančias organizacijas, arba pačioms savivaldybėms reorganizuoti biudžetinius darželius į nevyriausybines organizacijas ir tiesiogiai įsileisti tėvus į tos organizacijos valdymą. Tokiu atveju įvairių darželių skaičius galėtų ir dar labiau išaugti, o „valdiškų“ darželių galėtų likti tik tiek, kiek jie būtų specializuoti, arba tokios paslaugos savivaldybėje negalėtų suteikti jokia kita veikianti organizacija.

Darželio išlaikymas. Skaičiai

Pagal LR Vyriausybės patvirtintą tvarką, ugdymo procesui organizuoti, šiuo atveju ir ikimokykliniam (finansuojama dalis ugdymo programos – ne mažiau kaip 4 valandos per dieną) ugdymui skiriamas krepšelio dydis vienam vaikui yra ne mažiau kaip 980 eurai metams (kaimiškose vietovėse ar specialius poreikius turinčių vaikų ugdymui ši suma yra didesnė).

Šias lėšas už kiekvieną vaiką gauna tiek „valdiškas“ darželis, tiek ir privatus, tik pastarasis negauna dar maždaug tokio paties dydžio dotacijos ir iš savivaldybės biudžeto. Abiejų tipų darželiai (valstybiniai ir privatūs) dar papildomai turi ir rinkliavų sistemą, kuri kiekviename darželyje yra skirtinga.

Štai nuo šios akimirkos kiekvienas tėvas turi įvertinti, kiek iš tiesų kainuoja vesti vaiką į darželį ir suprasti, kad nemokamų darželių nebūna – už jų veiklą sumoka arba patys tėvai, arba visi likę mokesčių mokėtojai.

Paskaičiavus vieno nedidelio miesto (gyventojų skaičius – 24 tūkstančiai) dviejų darželių pajamas, gaunami tokie skaičiai:

Privatus darželis: pajamos per metus apie 40 tūkst. eurų (iš jų 25 proc. iš savivaldybės; 75 proc. mokinio krepšelis, tėvų įnašai bei gauta parama ir pačių uždirbtos pajamos). Darbuotojų skaičius – 4. Vaikų skaičius – nuo 20 iki 30 (vieno vaiko „kaina“ apie 130 eurų/mėn). Dirba ir vasaros metu. Patalpas darželio veiklai nuomoja rinkos sąlygomis;

Savivaldybės darželis: pajamos per metus apie 77 tūkst. eurų (iš jų 55 proc. iš savivaldybės; 45 proc. mokinio krepšelis, tėvų įnašai bei gauta parama ir pačių uždirbtos pajamos). Darbuotojų skaičius – 11. Vaikų skaičius – 30 (vieno vaiko „kaina“ apie 215 eurų/mėn). Vasaros metu nedirba. Patalpas darželio veiklai skiria savivaldybė pagal panaudos sutartį.

Skaičiai rodo, kad panašaus dydžio darželių (po 30 vaikų) išlaikymui sugeneruojamos pajamos skiriasi beveik du kartus, tačiau klientų skaičius panašus. Kodėl taip yra – valstybiniame darželyje yra beveik 3 kartus daugiau darbuotojų, tarp kurių be auklėtojų yra direktorius, keli jo pavaduotojai, kitas personalas ir sargai. Nors apsaugoti patalpas galima įrengti signalizaciją ir papildomai apdrausti turtą – tai metams kainuotų ne daugiau kaip 300 eurų.

Kitose savivaldybėse – tiek didmiesčių, tiek ir mažų savivaldybių, pavyzdžiai panašūs: savivaldybei pavaldžiuose biudžetinių įstaigų darželiuose, kuriuose yra iki 9 grupių (daugiausia 180 vaikų) metinės pajamos svyruoja tarp 400 – 600 tūkstančių eurų (vieno vaiko „kaina“ apie 280 eurų/mėn). Didžioji šių lėšų dalis nukeliauja ne tik tiesioginiams auklėtojų atlyginimams, bet skiriamos tokios pareigybės kaip direktorius ir 2-3 jo pavaduotojai (nors direktorius ir pavaduotojai galėtų tiesiogiai dirbti su vaikais ir tokių pareigybių atskirai nereikėtų laikyti kaip etatinių pareigybių), ūkvedžiai, darželio sekretoriai, tarnybinių patalpų valytojai, sandėlininkai, elektrikai, statinių priežiūros ir remonto darbininkai, kiemsargiai ir sargai. Tiesa, kuo šios dvi paskutinės pareigybės skiriasi, galėtų atsakyti tik pačių darželių vadovybės.

Kaip išspręsti Panevėžio darželio „Kregždutė“ susidariusią krizę

Kaip ir įprasta „valdiškuose“ darželiuose, skandalingai pagarsėjęs ir iš krizinės situacijos niekaip neišlipantis darželis „Kregždutė“ Panevėžyje taip pat turi itin didelį kolektyvą, kurį sudaro administracija (5 darbuotojai); pedagoginis personalas (16 auklėtojų) ir ūkio personalas – 20 auklėtojų padėjėjų ir kitų darbininkų, tarp kurių yra tokių keistų pareigybių kaip kasininkas (kam reikalingas darželyje kasininkas, kai ūkinė – komercinė veikla darželyje grynais pinigais nevykdoma), sandėlininkas, skalbėjas, remonto darbininkas, santechnikas, 3 sargai, kiemsargis ir pan.

Metinės biudžeto pajamos apie 340 tūkstančiai eurų (270 tūkstančiai atlyginimams). Iš jų 90 tūkstančiai eurų mokinio krepšelio lėšos, likusi suma (230 tūkstančių eurų) savivaldybės biudžeto lėšos. Darželis papildomo finansavimo iš kitų šaltinių (parama, kitos lėšos) gauna 2200 eurų. Specialiosios lėšos (tėvų įnašai už vaikus) sudaro apie 25 tūkstančius eurų.

Reiktų įvertinti tai, kad direktorė darželiui vadovauja dar nuo 1987 metų, šiemet jį lanko 135 vaikai, o net 75 tėvai rašė skundus savivaldybei ir Švietimo bei mokslo ministerijai su prašymu atleisti direktorę dėl neigiamo mikroklimato ir blogos įtakos darymo tiek vaikams, tiek ir su jais užsiimantiems pedagogams. Beje, skundus rašo ne tik tėvai, bet ir patys pedagogai – iš 41 darželio darbuotojo, skundus pasirašė net 26. Taigi, situacija yra iš tiesų bloga, o tai patvirtina ir darželyje psichologinį mikroklimatą tyrę nepriklausomi psichologai.

Tačiau ką daryti, kad situacija pasikeistų? Kartais tokiose itin sunkiose situacijose atsakymo genialumas slypi paprastume – ne siekti direktorės atleidimo, o paprasčiausiai tėvams kartu su pedagogais įkurti asociaciją ar viešąją įstaigą, „persivesti“ savo vaikus į naujai įkurtą ikimokyklinio ugdymo įstaigą, už tai gauti finansavimą už moksleivio krepšelį, papildomo finansavimo kreiptis į savivaldybę (taip kaip jį gauna biudžetinės įstaigos), verslo įmones, įvairius nacionalinius fondus ir programas, galiausiai tėvams pervesti 2 procentus savo pačių valdomai organizacijai. Esant savivaldybės geranoriškumui – paprašyti ir patalpų panaudai (kad ir tų pačių), kuriose būtų vykdoma ikimokyklinio ugdymo veikla. Tėvai tampa darželio savininkais, jų vaikai gauna tinkamas paslaugas, sumažėja įtampos ir neigiama bendra atmosfera.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Galbūt norite paprieštarauti, išsakyti savo nuomonę? Jūsų nuomonės laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi žemiau esančia nuoroda:

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vilnietis pasipiktino: ar dėl kelių minučių verta rizikuoti gyvybe? (35)

Vilnietis, važiuodamas sekmadienį Mindaugo g. Vilniuje , buvo šokiruotas, kai vienpusio eismo...

Z KARTA: Ar lietuviai vis dar skaito knygas? Kaip nemokamai apkeliauti ES? (4)

Šį pirmadienį laidoje „Z KARTA” kalbėsimės apie pirmąją, Lietuvoje įžiebtą Kalėdų...

Priglaustas šunelis buvo toks mažytis, kad vardą nebuvo sunku sugalvoti (6)

Larą pamatėme skelbimuose – moteris ieškojo rastam šuniukui namų, pati jau laikė kelis...

XIX amžiaus klasikas, kabinete patyręs Artimuosius Rytus (2)

Ar esate girdėję apie nuotykių rašytoją , kuris taip detaliai, vaizdžiai ir tikroviškai...

Lietuvos kino mėgėjų sąjungai Šiauliuose – 50

Gruodžio 8 d. 14 valandą Šiaulių kino muziejuje (Aušros al. 15, Šiauliai) vyks neeilinis...

Top naujienos

„Sodra“: penki svarbiausi dalykai apie pensijas, kuriuos būtina žinoti balsavimas (205)

Kitąmet daugelio gyventojų, tiek kaupiančių II pakopos pensijų fonduose, tiek nekaupiančių,...

Po Naujųjų „ant popieriaus“ uždirbsime daugiau, bet kalbama apie sąmyšį (193)

Nuo 2019 m. sausio 1-osios įsigalios priimta mokesčių reforma, o tai reiškia, kad keisis ir...

Savo žodį tarė ir Meilutytė: pasaulio čempionate iškovojo sidabro medalį (18)

Kinijoje vykstančiame pasaulio plaukimo čempionate trumpame (25 m) baseine Rūta Meilutytė 50 m...

Slaptą pažymą skaitęs Karbauskis: tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui (49)

Slaptą dokumentą, pažymėtą grifu „slaptai“, skaitęs Seimo Lietuvos valstiečių ir...

Tabu sulaužytas: pirmą kartą valstybinės Rusijos TV eteryje – Putino duktė (133)

Beveik 20 metų Rusijos žiniasklaidoje galiojantis tabu dėl naujienų apie šalies prezidento...

Simonos Milinytės gimtadienis paženklintas tragedija: braukia ašaras ir dega žvakutę už brolį (2)

Nors daugeliui gimtadienis asocijuojasi tik su teigiamomis emocijomis, JAV gyvenančiai dainininkei ir...

Tiesa ir mitai apie Cezario operaciją: įvardijo priežastis, kodėl moterys jos taip nori

Per pastaruosius kelis dešimtmečius Cezario pjūvio operacijų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje...

Ekspertai įvardijo rajonus, kuriuose būstai turės didžiausią vertę (14)

„Pirkdami būstą gyventojai turėtų pagalvoti apie jo vertę ir likvidumą ateityje. Ar prireikus...

Paksą į prezidento postą vedęs Katkevičius: viskas yra taip pat, pamokų neišmokome (739)

2002 metais Lietuvoje vykę prezidento rinkimai nustebino ne vieną analitiką. Nors 2001 m. apklausos...

Naujas tyrimas atskleidžia šiurpią tiesą: Arktyje vyksta didelės permainos (2)

Klimato atšilimas rekordiniu greičiu šildo Arkties regioną ir lemia didelius aplinkos pokyčius...