„Aš ne Maxima ir man ne dzin“, - tokią frazę tik be dalelyčių „ne“ kažkada į pasaulį paleido Pistonai. O paskui ji skambiai nuskambėjo ir tarsi virto realybe per tragediją Latvijoje. A. Užkalnis rašė, kad nereikia dėl visko kaltinti „Maximos“, kad vyks teismai ir kaltieji turės prisiimti atsakomybę ir tikrai neliks nenubausti.
Jeigu turėčiau tokią galimybę, atvirai ir be gailesčio nusijuokčiau jam į veidą dėl jo naivumo. Bet, manydamas, kad žmonių reakcija nebepirkti „Maximoj“ pasibaigs greičiau, nei pasirodys sniegas, jis buvo visiškai teisus. Pilietinis žmonių pasiryžimas nebepirkti mūsų „Mamoj“ pasibaigė sulig pirmąja akcija kalėdiniams maišeliams.
„Varguolių“ aš tikrai nesmerkiu, nes pati esu viena jų. Ir ne tik varguolė, bet dar ir beprotė, anot E. Masiulio, nes mano alga tikrai mažesnė nei 5000 litų. Taigi, būdama tokia, paskutinę 2013 metų dieną pirkau alkoholį, štai čia ir prasideda istorija, kodėl nebegersiu ir kodėl nebepirksiu „Maximoje“...
Turbūt beveik visi žinote užrašą – „Vartodami alkoholį rizikuojate savo ir visuomenės gerove“. Jo prasmę patyriau savo kūnu ir krauju. O istorija prasidėjo štai kaip.
Paskutinė 2013 metų diena. Vilnius, „Maxima“, Olandų g., Antakalnis. Nusiperku „Absolut“ degtinės. Kadangi parduotuvė mažutė, butelį paduoda pati pardavėja, prieš tai labai atidžiai mane nužvelgusi. Degtinei „Absolut“ turėjo būti 20 proc. nuolaida. Už 350 ml. talpos butelį sumoku 28 litus. Kaina man pasirodo įtartinai aukšta, todėl pasiimu čekį. Bet nėra laiko ginčytis ir ieškoti teisybės.
Tie, kas norės moralizuoti, kad merginoms nedera gerti degtinės, tegu svajonėse grįžta į Žemaitės laikus, o aš laiminga gyvendama čia, dabar galinti ne tik balsuoti, dėvėti kelnes, bet ir gerti tą, ką noriu (...). Vis dėlto po šios istorijos jos nebenorėsiu dar ilgai, o gal ir niekada. Tęsiu įvykių seką.
Sėdim pas draugę ir darom tą, ką daro 90 proc. lietuvių paskutinę metų dieną – geriam. Kiekviena turim savąjį svaigalą. Ji – „Vanna Talin“, aš – „Absolut“. Tas pavadinimas irgi kažkoks fatališkas, nes mano požiūris į alkoholį pasikeitė ABSOLIUČIAI. Bet grįžkime prie istorijos.
Pirmiausia, pasirodo keista, kad butelis yra be dozatoriaus. O paskui pajuntu šlykštų skonį. Taip, tiesa, degtinė – ne šokoladinis pieno kokteilis, tą žinau, bet skonis tikrai ne degtinės, veikiau – spirito. Išgėrus vieną stikliuką, daugiau nebesinorėjo. Tačiau kad nebūtų mano kompanionei liūdna – įkalu dar vieną. Ir po dviejų jaučiu, kad jau esu girta.
Kaip įvykiai rutuliojosi toliau, pamenu sunkiai. Gal buvo ir dar vienas stikliukas. Bet iš viso išgerta tikrai mažiau nei 200 gramų, nes iš ryto butely dar buvo likę ~ 150 g. Juoksitės, kad mažai pakeliu? Į sveikatą. Tik suklysite, nuvertinę mano gėrimo, bet nepasigėrimo galimybes. Tačiau tai dar ne blogiausia istorijos dalis. Viskas tik prasidėjo.
NIEKADA gyvenime nesu vėmusi nuo alkoholio. Tąkart buvo pirmas kartas. Iš ryto – antras. Su kraujais. Taupiau valstybės pinigus, medikų laiką ir nekviečiau greitosios pagalbos automobilio. Kviečiu taksi. Nuo Antakalnio iki Lazdynų sumoku 42 litus. Nevarguoliška suma, bet ką padarysi, užtat čekį gavau.
Priimamajame bankinė sistema – išsimuši popieriuką ir lauki. Lauki. Ir dar lauki. Dvi valandas. Prieš mane buvo bomžiukas, kuris miegojo saldžiai, kol pažadino jį. Nuvedė pas toksikologą, tas su juo kabinete rusiškai pasiginčijo 15 min. ir išvarė lauk.
Pagaliau mane priima. Nespėjau numirti, vadinasi, gyvensiu. Daktaras su lengva pašaipėle klausia, ar duosiu „Maximą“ į teismą. Atsakau – ne. Tada paklausia, kodėl durnam daiktui leidžiu pinigus? Nesuprantu klausimo. Tada perklausia, ar esu mačiusi nors vieną girtą protingą žmogų? Jis teisus. Iš tikro nesu. O aš noriu būti protinga. Visąlaik. Štai kodėl nebegersiu.
Grįžtu pas draugę vėl su tos pačios įmonės savivaldybės taksi – sumoku 45 litus. Šįkart vairuotojas čekiuko neduoda. Tiek tos, neprašau. Sakė, prieš tai Anglijoje dirbo, tai gal geriau tegul Lietuvoj gyvena ir dirba.
16.00 val. Pirmas kąsnis į burną. Pradeda atsirasti apetitas. Ir galva mažiau skeldėja, jaučiu kaip mažom vaiko pėdutėm grįžta jėgos. Grįžtu į Panevėžį ir čia prasideda ilga kelionė per Maksimos kopas.
Sausio 2 diena. Skambinu visais įmanomais kontaktiniais „Maximos“ telefonais, kol galiausiai susisiekiu su klientų aptarnavimo specialiste Jolanta. Ji susirašo visus mano duomenis ir patikina, kad susieks su Antakalnio „Maximos“ direktore. Kitą dieną man skambina pati „Maximos“ direktorė ir saldžiai rusišku akcentėliu siūlo grąžinti pinigus už nekokybišką degtinę. Palaukit, degtinė man kainavo 28 litus, taksi išlaidos – 87 litus, kelionė iš Panevėžio į Vilnių pas jus ir vėl atgal man kainuos 68 litus. Tada ji dar labiau paplonino balselį, kad grąžins man ir už kelionę pinigėlius, kad tik atvykčiau su ja susitarti. „Gerai, kada galėčiau pas jus atvažiuoti“, - pasiteirauju aš. Mano darbo laikas: pirmadienis – penktadienis , 8.00 – 17.00 val. Galiu nebent šeštadienį. Na, matot, tada pradeda suokti ji, aš irgi savaitgaliais nedirbu, bet dėl jūsų netgi ateičiau į darbą. Taip ir sutariam. BET po kelių minučių ji vėl skambina, kad čia, pasirodo, draudiminis įvykis, nieko ji man nekompensuos, ir dabar su manimi turės susisiekti draudimas. Praeina savaitė. Tyla. Tada skambinu į nemokamą klientų kokybės liniją. Vėl iš naujo kažkelintą kartą pasakoju savo istoriją. Po dviejų dienų vėl man perskambina klientų specialistė ir užtikrina, kad su manimi per dvi savaites susisieks draudimo kompanija. Jau praėjo viena savaitė (sakitytojos tekstas atsiųstas sausio 21 d. - DELFI). Praėjus antrajai skambinsiu vėl. Ir neklauskit manęs, kam skambina varpai, nes kol kas jie skambina tikrai ne man.
MORALAS: nevartokite alkoholio. Jei vartojate, nepirkite jo iš „Maximos“. Jei perkate iš „Maximos“, pirkite ne vieno X „Maximoje“. Jei perkate vieno X „Maximoje“ ir butelį jums paduoda pati pardavėja, pradarykite jį prie kasos ir paragaukite. Jei skonis įtartinas, draugiškai pasiūlykite jį išgerti pardavėjai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI susisiekus su „Maxima“ Komunikacijos vadove Renata Saulyte, ji nurodė, kad situacija parduotuvės atstovams žinoma ir, jos žiniomis, su kliente jau buvo susisiekta.
„Klientė pastabas dėl vienoje iš mūsų parduotuvių įsigytos nekokybiškos degtinės išsakė ir mūsų kokybės ekspertams. Klientę informavome, kad su ja susisieks draudimo bendrovės atstovai. Mūsų žiniomis jau susisiekė. Siekiant išsiaiškinti, ar išties produktas buvo nekokybiškas ir padarė žalą klientės sveikatai, pradėtas tyrimas“, - nurodė R. Saulytė.
Ji nurodė, kad parduotuvės atstovai kreipėsi į degtinės tiekėją ir paprašė produkto kokybės sertifikatų bei kitų išsamiam tyrimui reikalingų dokumentų. „Jei išties paaiškės, kad produktas buvo nekokybiškas, padarytą žalą klientei kompensuos draudimo bendrovė. Mums tuo tarpu belieka apgailestauti, kad įtarimus dėl kokybės klientei sukėlė būtent mūsų parduotuvėje įsigyta degtinė. Siekiame prekiauti tik kokybiškais produktais, kokybės reikalaujame ir iš produkcijos tiekėjų“, - sakė „Maxima“ Komunikacijos vadovė.