aA
Prieš 4 metus išgyvenau savo mylimo šuns, su kuriuo, galima sakyti, užaugau, netektį. Pusę metų aktyviai kovodami su puokšte klastingų ligų – galiausiai kovą pralaimėjome, o netektis atvėrė gilią žaizdą širdyje. Po keleto mėnesių man prasidėjo šunų manija. Nieko nenorėjau daugiau matyti ir girdėti – man reikėjo šuns.
Nieko nenorėjau daugiau matyti ir girdėti – man reikėjo šuns
© Greta Kniežaitė – Novikovienė

Negelbėjo nei lankymasis prieglaudoje, kurioje savanoriavau, nei laikini globotiniai, atsidūrę namuose. Man reikėjo mano šuns. Taip vieną dieną naršydama internete, pastebėjau gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ vos prieš keletą minučių įkeltą naują šuniuko nuotrauką. Kažkodėl taip stipriai suspaudė širdį ir slysdama bėgau per butą pas mamą, stovėjau prieš ją su nuotrauka telefone ir tiesiog pasakiau – aš pasiruošusi. Sulaukusi pritarimo, iš karto skambinau direktorei, kuri be galo nudžiugo, kad aš pagaliau nusprendžiau priglausti šuniuką.

Nieko nenorėjau daugiau matyti ir girdėti – man reikėjo šuns
© Greta Kniežaitė – Novikovienė

Keletą kartų važiavau aplankyti mažylės prieglaudoje. Ji buvo labai nedrąsi, slėpėsi už direktorės kojų, tačiau vos pauosčiusi mano ištiestą ranką – persimainė, tapo mieliausia, šilčiausia ir linksmiausia drauge pasaulyje. Kalytė gavo Majos vardą. Ji buvo gimusi Dituvoje, apleistame šiltnamyje, geri žmonės rado šuniukus ir surado visiems naujus namus. Keista, tačiau būtent Maja buvo atiduota nepilnametei mergaitei. Ji parsinešė kalytę namo, tačiau tėvai neleido jos pasilikti, liepė mergaitei pačiai nunešti šuniuką į prieglaudą. Maja būdavo visada su manimi. Važiuodavome autobusais, vaikščiodavome po miestą, vykome į festivalius, lankėme dresūros pamokas, tačiau ji taip ir neišdrąsėjo. Neilgai trukus, mūsų nedrąsių pasivaikščiojimų komanda pagausėjo. Majos ir mudviejų klajonių dėka pradėjau bendrauti su Viliumi.

Kai jau atrodė, jog visi 3 laimingai gyvename kartu ir nieko netrūksta, sužinojau, jog ieškomi savanoriai „Linksmųjų pėdučių“ kaniterapijos programoje, apie kurią visada svajojau, kada girdėdavau tuometinės prieglaudos direktorės, kaniterapijos specialistės, pasakojimus apie užsiėmimus. Nusprendžiau bandyti ruošti šiai veiklai Mają, nors specialistai nieko gero nežadėjo.

Po gausybės ašarų ir nesėkmingų bandymų supratau, kad Majai tokia veikla visai nepatinka, ji yra mano draugė ir jai kiti žmonės nereikalingi. Tačiau nenorėjau paleisti savo svajonės. Gavau pasiūlymą susitikti su prieglaudoje esančiu šuniuku Einšteinu – tikru gėrio įsikūnijimu. Einšteinas (dabar Faustas) į prieglaudą pateko, kada jį prieglaudos įsteigėjos sesuo pastebėjo autostrados važiuojamoje dalyje ir tiesiog negalėjo nesustoti ir nepaimti pakeleivio. Vos nuvykau susipažinti – šuniukas puolė man į glėbį, lyg pažinotų visą savo gyvenimą. Supratau, kad tai mano sielos draugas, tad po keleto dienų, parsivežėme pasišiaušėlį namo.

Maja labai išsigando, pyko tiek ant manęs, tiek ant naujoko. Persekiojo kiekviename žingsnyje, neleido artintis nei prie žaislų, nei prie maisto, nei prie šeimininkų. Faustas kantriai klausė Majos moralų ir nė kiek nesipriešino.

Daugmaž po mėnesio piktų pamokslų nebeliko, namuose įsivyravo taika ir ramybė. Prasidėjo bendri žaidimai ir dūkimai. O vos po pusmečio uolių mokslų Faustas be sunkumų išlaikė šuns – terapeuto egzaminą, gavo pažymėjimą, leidžiantį dirbti su žmonėmis. Jau 1,5 metų sėkmingai esame ne tik sielos draugai, bet ir kolegos. Su „Linksmųjų pėdučių“ komanda važinėjame savaitgaliais į Gargždų globos namus, kur dalyvaujame užsiėmimuose su senelių grupe.

Kai jau mosavau rankomis ir kojomis, jog gyvūnų namuose užtenka, Vilius pradėjo kalbėti apie katiną. Radome kompromisą – laikinai priglausti mažiukus kačiukus, kai prieglaudoje nebus laisvų vietų. Kurį laiką taip ir darėme: į namus atvažiuodavo ir išvažiuodavo maži murkliukai.

Nieko nenorėjau daugiau matyti ir girdėti – man reikėjo šuns
© Greta Kniežaitė – Novikovienė

Tačiau, kai vieną dieną iš prieglaudos parsivežėme naują laikiną globotinį susigulėjusiu kailiuku, traiškanotomis akytėmis, pilną parazitų ir vos pastovintį ant kojų, bet vis tiek murkiantį ir besiglaudžiantį prie šunų bei mūsų, sudrebėjo širdys. Prieglaudos veterinarė neteikė katinukui per daug vilčių, tačiau mes kartu su nuostabių auklių komanda (Maja ir Faustu) įveikėme ligas, parazitus. Tačiau tada naujų namų Dieseliui (tokį vardą davėme katinukui) ieškoti jau nebenorėjome. Taip visos gausios šeimynos nutarimu priglaudėme penktą šeimos narį, kurį abu šunys su malonumu augina kaip savo rūšies atstovą.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Negalvokite, kad nemėgstu turinčių vaikų, bet šios mamytės skundai mane pribloškė (408)

Pastebėjau, kad tokio pobūdžio žinučių pasirodo vis dažniau – tai gyvūnai trukdo, tai...

Pedagogo griežtas atkirtis: matematikos egzamino rezultatai nėra blogi, o problemos slypi visai kitur (253)

Matematikos valstybinio egzamino rezultatus daugelis apibūdina kaip blogus. Antai, trečdalis...

Senjoras: valdžia turbūt įžvelgia mūsų klastą „pasipelnyti" arba nepasitiki poliklinikų gydytojais (15)

„Man 77-eri. Su amžiumi pradėjo silpti klausa, todėl kreipiausi į šeimos gydytoją siuntimo pas...

Mūsų švietimo sistema išsigimė: daugiau nebenoriu būti mokytoja (413)

Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo. Artėja Rugsėjo 1–oji – Mokslo ir žinių diena....

Moteris pratrūko: supratau, kad Užimtumo tarnyba užsiima tik savo pačios užimtumu (192)

Tikrai daug esam girdėję nuomonių apie valstybines įstaigas, apie dirbančius jose valstybės...

Top naujienos

Pirmųjų apklausų rezultatai Minske: Lukašenka švenčia triuškinamą pergalę pildoma (519)

Apie pusę devynių vakaro iš Minsko atskriejo pirmųjų apklausų rezultatai. Kaip ir tikėtasi, jie...

Kodėl japonai tokie ilgaamžiai? Onkologas Tsuji įvardijo pagrindinę geros sveikatos taisyklę

Japonai – viena ilgiausiai gyvenančių tautų pasaulyje. Net ir būdami garbaus amžiaus jie...

Vilniuje balsuoti nespėję baltarusiai prie ambasados surengė protesto akciją atnaujinta 21.01 (55)

Dešimtys baltarusių sekmadienio vakarą surengė demonstraciją prie Baltarusijos ambasados...

Naują versiją dėl COVID-19 plitimo iškėlę mokslininkai: nenorime nieko gąsdinti, bet grėsmė reali (139)

Sausio 24-ąją, Naujųjų metų išvakarėse pagal kinų kalendorių, trys šeimos pietavo prie...

Kokių įvaizdžių galima išvysti Žaliųjų ežerų paplūdimyje karštą vasaros dieną (39)

Sinoptikai nejuokavo – savaitgalis sostinėje buvo išties pragariškai karštas, tad nieko keisto,...

Eimantas Šaulitis

Medicus medico lupus est arba kaip tarpukario gydytojai dėl ligonių pešėsi

„Gydytojas gydytojui – vilkas“. Sparnuotą Romėnų posakį perfrazavo gydytojas Liudas...

Atlikėja Liveta Kazlauskienė susidūrė su klastinga liga: skausmas – sunkiai pakeliamas (7)

Jau ne pirmus metus sveikatos specialistai įspėja gyventojus dėl itin aktyvių erkių. Patariama...

Be veido kaukės „Maximoje“ siautėjusį recidyvistą prirakino prie turėklų, o paskui – įkalino (209)

Net aštuonis kartus teistas Jonavos gyventojas Marius Kočerovas užpuolė parduotuvės „Maxima“...

Tėvai rugsėjo 1–osios laukia su nerimu: tikėkimės, kad nereikės vėl to patirti (8)

Švietimo, mokslo ir sporto ministras ketvirtadienį patikino, kad rugsėjo 1–osios dienos šventė...

Urologas pasakė, kiek lytinių santykių per gyvenimą gali turėti vyras (7)

„Nei daug, nei mažai į savaitę trys kartai. O per ištisus metus – 104 kartus“ – dainuodavo...

|Maža didelių žinių kaina