aA
Prieš 4 metus išgyvenau savo mylimo šuns, su kuriuo, galima sakyti, užaugau, netektį. Pusę metų aktyviai kovodami su puokšte klastingų ligų – galiausiai kovą pralaimėjome, o netektis atvėrė gilią žaizdą širdyje. Po keleto mėnesių man prasidėjo šunų manija. Nieko nenorėjau daugiau matyti ir girdėti – man reikėjo šuns.
© Greta Kniežaitė – Novikovienė

Negelbėjo nei lankymasis prieglaudoje, kurioje savanoriavau, nei laikini globotiniai, atsidūrę namuose. Man reikėjo mano šuns. Taip vieną dieną naršydama internete, pastebėjau gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ vos prieš keletą minučių įkeltą naują šuniuko nuotrauką. Kažkodėl taip stipriai suspaudė širdį ir slysdama bėgau per butą pas mamą, stovėjau prieš ją su nuotrauka telefone ir tiesiog pasakiau – aš pasiruošusi. Sulaukusi pritarimo, iš karto skambinau direktorei, kuri be galo nudžiugo, kad aš pagaliau nusprendžiau priglausti šuniuką.

Nieko nenorėjau daugiau matyti ir girdėti – man reikėjo šuns
© Greta Kniežaitė – Novikovienė

Keletą kartų važiavau aplankyti mažylės prieglaudoje. Ji buvo labai nedrąsi, slėpėsi už direktorės kojų, tačiau vos pauosčiusi mano ištiestą ranką – persimainė, tapo mieliausia, šilčiausia ir linksmiausia drauge pasaulyje. Kalytė gavo Majos vardą. Ji buvo gimusi Dituvoje, apleistame šiltnamyje, geri žmonės rado šuniukus ir surado visiems naujus namus. Keista, tačiau būtent Maja buvo atiduota nepilnametei mergaitei. Ji parsinešė kalytę namo, tačiau tėvai neleido jos pasilikti, liepė mergaitei pačiai nunešti šuniuką į prieglaudą. Maja būdavo visada su manimi. Važiuodavome autobusais, vaikščiodavome po miestą, vykome į festivalius, lankėme dresūros pamokas, tačiau ji taip ir neišdrąsėjo. Neilgai trukus, mūsų nedrąsių pasivaikščiojimų komanda pagausėjo. Majos ir mudviejų klajonių dėka pradėjau bendrauti su Viliumi.

Kai jau atrodė, jog visi 3 laimingai gyvename kartu ir nieko netrūksta, sužinojau, jog ieškomi savanoriai „Linksmųjų pėdučių“ kaniterapijos programoje, apie kurią visada svajojau, kada girdėdavau tuometinės prieglaudos direktorės, kaniterapijos specialistės, pasakojimus apie užsiėmimus. Nusprendžiau bandyti ruošti šiai veiklai Mają, nors specialistai nieko gero nežadėjo.

Po gausybės ašarų ir nesėkmingų bandymų supratau, kad Majai tokia veikla visai nepatinka, ji yra mano draugė ir jai kiti žmonės nereikalingi. Tačiau nenorėjau paleisti savo svajonės. Gavau pasiūlymą susitikti su prieglaudoje esančiu šuniuku Einšteinu – tikru gėrio įsikūnijimu. Einšteinas (dabar Faustas) į prieglaudą pateko, kada jį prieglaudos įsteigėjos sesuo pastebėjo autostrados važiuojamoje dalyje ir tiesiog negalėjo nesustoti ir nepaimti pakeleivio. Vos nuvykau susipažinti – šuniukas puolė man į glėbį, lyg pažinotų visą savo gyvenimą. Supratau, kad tai mano sielos draugas, tad po keleto dienų, parsivežėme pasišiaušėlį namo.

Maja labai išsigando, pyko tiek ant manęs, tiek ant naujoko. Persekiojo kiekviename žingsnyje, neleido artintis nei prie žaislų, nei prie maisto, nei prie šeimininkų. Faustas kantriai klausė Majos moralų ir nė kiek nesipriešino.

Daugmaž po mėnesio piktų pamokslų nebeliko, namuose įsivyravo taika ir ramybė. Prasidėjo bendri žaidimai ir dūkimai. O vos po pusmečio uolių mokslų Faustas be sunkumų išlaikė šuns – terapeuto egzaminą, gavo pažymėjimą, leidžiantį dirbti su žmonėmis. Jau 1,5 metų sėkmingai esame ne tik sielos draugai, bet ir kolegos. Su „Linksmųjų pėdučių“ komanda važinėjame savaitgaliais į Gargždų globos namus, kur dalyvaujame užsiėmimuose su senelių grupe.

Kai jau mosavau rankomis ir kojomis, jog gyvūnų namuose užtenka, Vilius pradėjo kalbėti apie katiną. Radome kompromisą – laikinai priglausti mažiukus kačiukus, kai prieglaudoje nebus laisvų vietų. Kurį laiką taip ir darėme: į namus atvažiuodavo ir išvažiuodavo maži murkliukai.

Nieko nenorėjau daugiau matyti ir girdėti – man reikėjo šuns
© Greta Kniežaitė – Novikovienė

Tačiau, kai vieną dieną iš prieglaudos parsivežėme naują laikiną globotinį susigulėjusiu kailiuku, traiškanotomis akytėmis, pilną parazitų ir vos pastovintį ant kojų, bet vis tiek murkiantį ir besiglaudžiantį prie šunų bei mūsų, sudrebėjo širdys. Prieglaudos veterinarė neteikė katinukui per daug vilčių, tačiau mes kartu su nuostabių auklių komanda (Maja ir Faustu) įveikėme ligas, parazitus. Tačiau tada naujų namų Dieseliui (tokį vardą davėme katinukui) ieškoti jau nebenorėjome. Taip visos gausios šeimynos nutarimu priglaudėme penktą šeimos narį, kurį abu šunys su malonumu augina kaip savo rūšies atstovą.

Įvertink šį straipsnį
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Aliexpress“ parduodama prekė sukėlė klausimų: manau, kad tai nelegalu (84)

Visi puikiai žinome, kad atsiskaitymas padirbtais pinigais yra baudžiamas, tačiau DELFI skaitytojas...

„Darom 2019“ akcijos startuoliai – Vilniaus Tuskulėnų gimnazija (3)

Nacionalinei tvarkymosi akcijai skaičiuojant paskutiniąsias dienas iki starto, prie jau tradicija...

Pasidalintos artėjančių Velykų džiaugsmo akimirkos

Utenos kultūros centro bendruomenė nusprendė artėjančių Velykų ir pavasario džiaugsmo...

Švėkšnoje vėl papuoštas įspūdingas Velykų medis: be rekordo – niekaip (3)

Velykos Švėkšnoje nebeįsivaizduojamos be rekordinio margučiais nukabinėto medžio. Treti metai...

Pilviškių miestelio gyventojus džiugina ypatingai papuoštas Velykų medis (12)

DELFI sulaukė skaitytojų laiško apie pilviškietę Oną Kazakevičienę, kuri ypatingai laukia...

Top naujienos

Antanas Saulaitis – apie lietuvius, šventes ir nuodėmes: pasižiūri į žmones ir negali žinoti, ar čia laidotuvės, ar Velykos (38)

„Vienoje šeimoje buvo keturios mergytės, jos kiekvieną dieną sutaupė po vieną saldainį per...

Darbas su nepilnamečiais vieno pavojingiausių Vilniaus mikrorajono gatvėse: nedraudžiame muštis, gerti ar rūkyti (21)

Naujininkai, vienas prieštaringiausiai vertinamų sostinės mikrorajonų, pamažu atgimsta....

Orai: pirmąją Velykų dieną gamtą gaivins lietus (7)

Po ilgokai užsitęsusio sausringo laikotarpio, pirmąją Velykų dieną pagaliau žemę drėkins lietus.

Rinkimų kampanija Ukrainoje pranoko visus Kremliaus lūkesčius (537)

Artėjant prezidento rinkimams , kampanijos pačios tapo informacinio karo dalyvėmis, ir tai labai...

Doveika skurdo statistikoje norėtų išskirti dar vieną skaičių: kiek yra tinginių? (484)

Vasarį Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje 75 proc. žmonių teigia esą laimingi,...

Sėkmingiausias rungtynes San Antonijuje sužaidęs Motiejūnas ir „Spurs“ neatsilaikė prieš „Nuggets“ (1)

Vienoje labiausiai intriguojančių šių metų NBA atkrintamųjų varžybų pirmojo etapo serijų...

80-metis radiologas seniai svajoja apie pensiją, bet išeiti dar negali: turi patarimą, kaip ilgiau gyventi (77)

„Mes, radiologai, juokaujame, kad mūsų tokia profesija, jog reikia turėti geras akis ir vieną...

Siaubingo Paryžiaus katedros gaisro tyrime – pirmosios išvados (249)

Prancūzijos tyrėjai nustatė tikslią vietą, kur kilo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą praėjusį...

Maža kaimo krautuvėlė prie didelio kelio: su pirkinių sąrašais čia sugrįžta net iš kitų miestų (14)

Talačkonių parduotuvė , priklausanti tiems patiems šeimininkams, kaip ir Ustukių malūnas ,...

Mokslininkai: protėvių poravimasis su kitomis žmonių rūšimis keitė mūsų genus (43)

Neseniai Naujojoje Gvinėjoje atrasta nauja žmonių giminė, kurios atstovai poravosi su...