Todėl tarp EBPO rekomendacijų Lietuvai išsiskiria raginimas didinti mokytojo profesijos patrauklumą, gerinti ugdymo kokybę, labiau individualizuoti ugdymą, kad mokytojas turėtų laiko pokalbiams su mokiniais ir jų tėvais, taip pat glaudesniam bendradarbiavimui su kolegomis. Rekomendacijose pabrėžiamas mokytojo vaidmuo, profesijos prestižo reikšmė. Svarbu sukurti sąlygas patraukliai aukštos kokybės mokytojo profesijai, pritraukti daugiau jaunų talentingų žmonių tapti mokytojais. Beje, daugelis EBPO rekomendacijų dera su dabar Lietuvoje pradėtais švietimo sistemos pokyčiais: stiprinamas mokytojų rengimas, baigiama įgyvendinti nauja mokytojų darbo užmokesčio tvarka, pradėta aukštojo mokslo tinklo pertvarka.
Tad ko nemato kritikai, keiksnojantys keičiamą mokytojo darbo apmokėjimo tvarką? To, kad mokytojo etato įvedimas – tik viena iš bendrojo ugdymo mokyklos pertvarkos komplekso dalių. Pagrindinis bendrojo ugdymo pertvarkos tikslas – sąlygų ugdymo kokybei augti gerinimas: tai ir mokytojo darbo apimčių įvertinimas bei finansavimas, ir ugdymo turinio peržiūra, kaupiamojo balo sistemos atsiradimas, visos dienos mokyklų idėjos įgyvendinimas, mokytojų rengimo ir jų kompetencijų tobulinimo pertvarka ir kt. Ketinama 50 proc. mažinti pasiekimų skirtumus tarp didmiesčių ir regionų mokyklų, teikiant pagalbą prastesnius rezultatus rodančioms mokykloms. Tikimasi, kad aukštąsias mokyklas pasieks geriau pasiruošę jaunuoliai. Numatoma, kad bendrajame ugdyme iki 2020 metų bus atnaujintas ugdymo turinys ir metodai, kurie nebeatitinka šiandienos iššūkių. Keisis ir mokinių vertinimo sistema – bus įvestas kaupiamasis mokymosi rezultatų vertinimas, kuris sumažins brandos egzaminų reikšmę.
Tačiau kritikai apie reformos visumą arba bent apie daugybinius mokytojo darbo aspektus net nekalba, nes daug paprasčiau sakyti - „stabdykite viską, duokite porciją pinigų, kelkite mokytojams algas“, nei galvoti, kaip apginti mokytojų teises ir pagerinti jų darbo sąlygas visuose kituose bendrojo ugdymo komplekso pertvarkos etapuose (pvz., kokiais tempais bus toliau keliamas mokytojo atlyginimas? kuo mokytojams „gresia“ visų mokytojavimui reikalingų šiuolaikinių kompetencijų įgijimas? kokias sąlygas darbui turės mokytojas keičiant ugdymo turinį, egzaminų tvarką? kaip toliau bus užtikrinamos mokytojo darbo sąlygos: technologijomis, darbo priemonėmis, darbo laiko lankstumu, darbo vietos pasiekiamumu ir t.t.?)
Visi sprendimai dėl švietimo sektoriaus pertvarkų nukreipti į ateitį, nes vertinti kiekvienos reformos poveikį mokiniui, jo ugdymo rezultatui reikia ilgalaikio požiūrio, o švietimo politika reikalauja laiko plėtotei, išbandymui ir įgyvendinimui. Greito rezultato per mėnesį nepamatysime, ir nei intensyvus švietimo ekspertų važinėjimas po savivaldybes, nei kiekvienoje savivaldybėje surengtas mokytojų mitingas nepadės. Panašios švietimo sistemos reformos jau pasiekė daugelį kitų šalių, ir, siekdami tobulinti savo mokyklų sistemas, vieni EBPO nariai reformuojasi jau kelis dešimtmečius ir daro tai nuolat (viena iš gerėjančių Vokietijos rezultatų dedamųjų – visos dienos mokykla, suteikianti mokiniams daugiau laiko mokytis), kiti kaip tik dabar imasi pertvarkos.
Ne visos reformos yra sklandžios ir, be abejo, nėra kelio tinkančio visiems.Pavyzdžiui, kažin ar mums tiktų kaimynų latvių patirtis. Latvijos vyriausybė šiemet patvirtino Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą sprendimo projektą dėl papildomo finansavimo savivaldybėms – nuo rugsėjo 1 d. mokėti didesnius atlyginimus bendrojo ugdymo mokytojams. Daugiau kaip 1,4 mln. eurų bus paskirstyti tarp 88 (iš 109) savivaldybių. Kodėl ne visoms? Latvijos Švietimo ir mokslo ministerija nėra teisiškai įgaliota koordinuoti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką, tad reformomis užsiima pačios savivaldybės. Ir tos, kurios atliko mokyklų tinklo reorganizavimo veiksmus 2016 - 2018 metais bei „aktyviai dirba formuojant šiuolaikiškus ir realistiškus mokyklų tinklus“, gaus papildomą finansavimą. Mokytojams (išskyrus tuos, kurie dirba ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir specialiojo ugdymo įstaigose), dirbantiems savivaldybių mokyklose, kurios atitinka nustatytą mokinių ir mokytojų santykį (vidutiniškai po 11, 86 mokinio vienam mokytojui 2017/2018 mokslo metais) bus mokamas didesnis atlyginimas. Per pastaruosius 3 metus latviams tokiu būdu pavyko užtikrinti geresnį finansavimo sistemos valdymą.
Manau, kad visų švietimo reformų pagrindas turi būti PAČIŲ MOKYTOJŲ kritinis mąstymas ir noras suprasti kiekvieno žingsnio švietimo sektoriuje tikslą. Jei žmogus mąsto kritiškai (būtent to tikimasi iš mokytojo, – jis moko kitus!), jis geba rinkti, analizuoti, sintetinti ir vertinti informaciją, o ypač – identifikuoti dezinformaciją, manipuliavimą, neigiamas išankstines nuostatas, vienpusiškumą. Tad pirmiausia būtina keistis mums patiems – mokytojams, nes išmintingi ilgalaikiai sprendimai bei įsipareigojimas tapti išsilavinusia ir teisinga tauta yra mūsų rankose – MES MOKOME. Taip pat ir savo pavyzdžiu.