aA
„Kokia valstybės švietimo sistema šiandien, tokia ekonomika bus rytoj, – tai labai susiję dalykai“, misijos Lietuvoje metu pasakė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovas Andreasas Schleicheris.
tatjana 2018
tatjana 2018

Todėl tarp EBPO rekomendacijų Lietuvai išsiskiria raginimas didinti mokytojo profesijos patrauklumą, gerinti ugdymo kokybę, labiau individualizuoti ugdymą, kad mokytojas turėtų laiko pokalbiams su mokiniais ir jų tėvais, taip pat glaudesniam bendradarbiavimui su kolegomis. Rekomendacijose pabrėžiamas mokytojo vaidmuo, profesijos prestižo reikšmė. Svarbu sukurti sąlygas patraukliai aukštos kokybės mokytojo profesijai, pritraukti daugiau jaunų talentingų žmonių tapti mokytojais. Beje, daugelis EBPO rekomendacijų dera su dabar Lietuvoje pradėtais švietimo sistemos pokyčiais: stiprinamas mokytojų rengimas, baigiama įgyvendinti nauja mokytojų darbo užmokesčio tvarka, pradėta aukštojo mokslo tinklo pertvarka.

Tad ko nemato kritikai, keiksnojantys keičiamą mokytojo darbo apmokėjimo tvarką? To, kad mokytojo etato įvedimas – tik viena iš bendrojo ugdymo mokyklos pertvarkos komplekso dalių. Pagrindinis bendrojo ugdymo pertvarkos tikslas – sąlygų ugdymo kokybei augti gerinimas: tai ir mokytojo darbo apimčių įvertinimas bei finansavimas, ir ugdymo turinio peržiūra, kaupiamojo balo sistemos atsiradimas, visos dienos mokyklų idėjos įgyvendinimas, mokytojų rengimo ir jų kompetencijų tobulinimo pertvarka ir kt. Ketinama 50 proc. mažinti pasiekimų skirtumus tarp didmiesčių ir regionų mokyklų, teikiant pagalbą prastesnius rezultatus rodančioms mokykloms. Tikimasi, kad aukštąsias mokyklas pasieks geriau pasiruošę jaunuoliai. Numatoma, kad bendrajame ugdyme iki 2020 metų bus atnaujintas ugdymo turinys ir metodai, kurie nebeatitinka šiandienos iššūkių. Keisis ir mokinių vertinimo sistema – bus įvestas kaupiamasis mokymosi rezultatų vertinimas, kuris sumažins brandos egzaminų reikšmę.

Tačiau kritikai apie reformos visumą arba bent apie daugybinius mokytojo darbo aspektus net nekalba, nes daug paprasčiau sakyti - „stabdykite viską, duokite porciją pinigų, kelkite mokytojams algas“, nei galvoti, kaip apginti mokytojų teises ir pagerinti jų darbo sąlygas visuose kituose bendrojo ugdymo komplekso pertvarkos etapuose (pvz., kokiais tempais bus toliau keliamas mokytojo atlyginimas? kuo mokytojams „gresia“ visų mokytojavimui reikalingų šiuolaikinių kompetencijų įgijimas? kokias sąlygas darbui turės mokytojas keičiant ugdymo turinį, egzaminų tvarką? kaip toliau bus užtikrinamos mokytojo darbo sąlygos: technologijomis, darbo priemonėmis, darbo laiko lankstumu, darbo vietos pasiekiamumu ir t.t.?)

Visi sprendimai dėl švietimo sektoriaus pertvarkų nukreipti į ateitį, nes vertinti kiekvienos reformos poveikį mokiniui, jo ugdymo rezultatui reikia ilgalaikio požiūrio, o švietimo politika reikalauja laiko plėtotei, išbandymui ir įgyvendinimui. Greito rezultato per mėnesį nepamatysime, ir nei intensyvus švietimo ekspertų važinėjimas po savivaldybes, nei kiekvienoje savivaldybėje surengtas mokytojų mitingas nepadės. Panašios švietimo sistemos reformos jau pasiekė daugelį kitų šalių, ir, siekdami tobulinti savo mokyklų sistemas, vieni EBPO nariai reformuojasi jau kelis dešimtmečius ir daro tai nuolat (viena iš gerėjančių Vokietijos rezultatų dedamųjų – visos dienos mokykla, suteikianti mokiniams daugiau laiko mokytis), kiti kaip tik dabar imasi pertvarkos.

Ne visos reformos yra sklandžios ir, be abejo, nėra kelio tinkančio visiems.Pavyzdžiui, kažin ar mums tiktų kaimynų latvių patirtis. Latvijos vyriausybė šiemet patvirtino Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą sprendimo projektą dėl papildomo finansavimo savivaldybėms – nuo rugsėjo 1 d. mokėti didesnius atlyginimus bendrojo ugdymo mokytojams. Daugiau kaip 1,4 mln. eurų bus paskirstyti tarp 88 (iš 109) savivaldybių. Kodėl ne visoms? Latvijos Švietimo ir mokslo ministerija nėra teisiškai įgaliota koordinuoti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką, tad reformomis užsiima pačios savivaldybės. Ir tos, kurios atliko mokyklų tinklo reorganizavimo veiksmus 2016 - 2018 metais bei „aktyviai dirba formuojant šiuolaikiškus ir realistiškus mokyklų tinklus“, gaus papildomą finansavimą. Mokytojams (išskyrus tuos, kurie dirba ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir specialiojo ugdymo įstaigose), dirbantiems savivaldybių mokyklose, kurios atitinka nustatytą mokinių ir mokytojų santykį (vidutiniškai po 11, 86 mokinio vienam mokytojui 2017/2018 mokslo metais) bus mokamas didesnis atlyginimas. Per pastaruosius 3 metus latviams tokiu būdu pavyko užtikrinti geresnį finansavimo sistemos valdymą.

Manau, kad visų švietimo reformų pagrindas turi būti PAČIŲ MOKYTOJŲ kritinis mąstymas ir noras suprasti kiekvieno žingsnio švietimo sektoriuje tikslą. Jei žmogus mąsto kritiškai (būtent to tikimasi iš mokytojo, – jis moko kitus!), jis geba rinkti, analizuoti, sintetinti ir vertinti informaciją, o ypač – identifikuoti dezinformaciją, manipuliavimą, neigiamas išankstines nuostatas, vienpusiškumą. Tad pirmiausia būtina keistis mums patiems – mokytojams, nes išmintingi ilgalaikiai sprendimai bei įsipareigojimas tapti išsilavinusia ir teisinga tauta yra mūsų rankose – MES MOKOME. Taip pat ir savo pavyzdžiu.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Pasakė ypatingą techniką, dėl kurios pasikeis jūsų diena – darbus atliksite laiku (2)

Darbo pridavimo terminas – poryt, reiktų nedelsiant kibti į veiklą, bet vietoje to įsijungi...

Didžiausia klaida, kurią tėvai padarė kalbėdami su mumis apie pinigus: ko nekartoti (6)

10 metų vaikas jau gali kartu skaičiuoti komunalinius mokesčius? Dar ir kaip, tik reikia teisingai...

Į teorijos egzaminą registravęsis vaikinas susidūrė su netikėtais sunkumais: visi labai užsiėmę, pasirodo (55)

„Regitra“ jau leidžia laikyti egzaminus, tačiau norėdami gauti egzaminams būtinas sveikatos...

Specialistė įvardijo 5 būdus papildomai užsidirbti – vienas jų itin paprastas (43)

Papildomos pajamos be jokio naujo darbo – tai įmanoma, ir dar kaip. Ne vienas žmogus karantino...

Top naujienos

Skvernelis skelbia apie naujus karantino atlaisvinimus nuo birželio (9)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis antradienio rytą feisbuke pranešė apie naujausius...

Šios šalies pavyzdys pasaulyje aptarinėjamas kone plačiausiai: švedų strategija turėjo rimtų argumentų pasirinkimą lemia 3 faktoriai (309)

Pagal Oksfordo universiteto sukurtą Vyriausybių priemonių griežtumo indeksą, leidžiantį...

„Aukso amžius“ baigėsi: per karantiną šimtus darbuotojų įdarbinusios įmonės dalies jų atsisako (93)

Nors kovo 16-ąją šalyje įvestas karantinas dėl staigiai išaugusios paklausos drastiškai augino...

Kinijos virusologė: naujasis koronavirusas – tik ledkalnio viršūnė (94)

Kinijos virusologė, geriausiai žinoma savo moksliniais darbais, susijusiais su šikšnosparnių...

Šapoka apie GPM mažinimą: negalime švaistytis valstybės lėšomis (8)

Antradienį Vyriausybės spaudos konferencijoje finansų ministras Vilius Šapoka dar kartą įvertino...

Gyvai / Delfi rytas. Lietuvoje daugėja skyrybų: koks bus karantino poveikis (2)

Nors dar nėra karantino statistikos, pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje daugėja skyrybų. Koks bus...

Tragiškas įvykis Tauragėje: mirė užspringęs kūdikis

Šeštadienio naktį Tauragėje mirė užspringęs kūdikis .

Karbauskis: prezidentą gerbiu, bet tiesa jam nebus maloni (115)

Renovuoto namo Trakuose istorijoje kaltinimų sulaukė ne tik jo savininkas susisiekimo ministras...

Nerijus Mačiulis. Neiššvaistykime geros krizės (1)

Šią krizę Lietuva, kaip ir kitos Baltijos ir Šiaurės šalys , pasitinka daug stipresnė,...

|Maža didelių žinių kaina