„Neišsižadėk tiurmos, ubago lazdos ir psichiatrinės ligoninės“: moteris papasakojo apie patirtį Vasaros gatvėje

Buvimas psichiatrinėje ligoninėje nėra malonumas. Ką čia slėpti – jokia ligoninė nėra pramogų parkas ar SPA. Tačiau kai kurių pacientų nuomone sąlygos yra griežtos ir kai ką vertėtų keisti. Ligoninės teigimu, tam tikri apribojimai būtini personalo ir pacientų saugumui.

„Delfi“ skaitytoja Jolanta papasakojo apie savo patirtį psichiatrinėje ligoninėje.

„Yra tokia lietuviška patarlė: „Neišsižadėk ligos, tiurmos ir ubago lazdos“. O aš nuo savęs pridėčiau: „ir psichiatrinės ligoninės“. Kaip ir daugelis šį straipsnį skaitančių žmonių, niekuomet nesitikėjau atsidurti tokioje įstaigoje. Tuo labiau griežto režimo skyriuje. Bet taip jau nutiko, kad dėl patirtų neigiamų išgyvenimų ir miego trūkumo sunkiu gyvenimo etapu susirgau depresija.

Kuri, užsidarius savyje ir nesikreipiant pagalbos. vis gilėjo, psichika pakriko taip, kad atsirado savižudiškų minčių, o mintys ir elgesys pasidarė neadekvatūs. Tad užteko pirmojo ir vienintelio vizito pas psichiatrą ir po jo atsidūriau psichiatrinėje ligoninėje Vasaros gatvėje, kur turėjau progos pailsėti ir buvau gydoma nuo depresijos.

Praėjo jau pusmetis nuo gulėjimo I ūmios psichiatrijos moterų skyriuje. O prisiminimai apie jį vis dar neišdilo ir turbūt liks atmintyje visam gyvenimui. Nuotraukų ar vaizdo įrašų neturiu, nes tame skyriuje tai daryti draudžiama. Be to, gydymosi metu ne tai rūpėjo.

Atsižvelgiant į tai, ką teko ten patirti, natūraliai iškyla klausimas: ar tokios vietos tikrai yra tinkamos sunkia depresija sergantiems? Ypač savižudiškų polinkių turintiems pacientams. Jautriai, droviai, intravertiškai ir viešumos nemėgstančiai asmenybei tokios sąlygos ne tik nepadeda sveikti, bet sukelia daug baimės, nerimo, gėdos.

Dabar apie viską nuo pradžių. Iš priėmimo skyriaus, kur man padarė elektrokardiogramą, kraujo tyrimą ir koronaviruso testą, buvau paguldyta į izoliatorių laukti kol ateis koronaviruso testo atsakymas. Ten praleidau visą naktį ir į skyrių buvau perkelta kitos dienos ryte.

Atvykusi į I Ūmios psichiatrijos skyrių antrame aukšte pirmosiomis dienomis buvau šokiruota, kaip čia reikės išbūti. Pradėkime nuo vietos, kuri mane išgąsdino labiausiai. Tai yra skyriaus tualetas. Į jį užėjus pajunti, kad laiko mašina sugrįžai kokius 40 metų atgal į sovietmetį. Atrodo, kad ši patalpa seniai nemačiusi remonto, maža to, ir nešvari, nors ant durų yra nurodytas tualeto valymo laikas, kuriuo, kaip supratau, į tualetą eiti negalima.

Tualete kiekvienas klozetas (vienas jų – tiesiog skylė), atitvertas sienelėmis ir durelėmis, kurios nėra labai aukštos, tad atėjus iš viršaus galima matyti, ar kabina užimta, ar ne.

Tualetuose beveik niekada nebūdavo tualetinio popieriaus, tad artimųjų paprašiau atnešti ir naudojausi savu. Vienintelis modernus dalykas šiame tualete – automatinė vandens nuleidimo sistema, kas yra patogu, nes nereikia nieko spausti.

Kitas sovietmečio reliktas šiame skyriuje – dušai. Čia kabinų išvaizda irgi kaip senais laikais. Nors dar yra vonia, patys dušai atrodo visai neblogai ir jeigu būtų atskirti užuolaidomis, tai ši patalpa nebūtų tokia atgrasi. Deja, užuolaidų čia nėra, durys nerakinamos, tad ir duše išlaikyti privatumo nepavyksta.

Dušas atrakinamas tik konkrečiomis valandomis – pusantros valandos ryte ir porą valandų vakare.

Lyginant su sovietiniais dušais ir tualetais, likusi skyriaus dalis atrodo visai neblogai – tiek palatos, tiek koridorius ir valgomojo bei poilsio zonos suremontuotos. Ant sienų kabo paveikslai, poilsio zonoje yra televizorius, muzikinis centras, knygų lentynos, treniruokliai – dviračiai. Koridorius, valgomojo, poilsio erdvės ir pasivaikščiojimų kiemelis stebimi vaizdo kameromis.

Didelis minusas tas, kad palatose nėra kiekvienam pacientui reikalingų dalykų – elektros lizdų, kriauklių ir net šiukšliadėžių. Visame skyriuje yra tik 3 kriauklės (dvi tualete ir viena valgomajame) ir 2 šiukšliadėžės (didelė koridoriuje ir maža po valgomojo kriaukle). Tai reiškia, kad paprasčiausiai norėdamas išmesti šiukšlę, nusiplauti vaisių ar rankas, kaskart turi eiti į koridorių ar vonią ir tai daryti visų akivaizdoje, kas ne visą laiką yra malonu.

Norint pasikrauti kompiuterį ar telefoną, visuomet reikia prašyti personalo pagalbos, nes telefonai kraunami tam skirtoje patalpoje, kuri yra stebėjimo palatoje. Šioje palatoje laikomi sunkesnės būklės pacientai. Tad norint atnešti įrenginį pakrauti ar pasiimti jau pakrautą, visuomet reikia belstis į stebėjimo palatą ir laukti, kol atrakins duris kas nors iš personalo.

Palatose langai rakinami, tad norint langą atidaryti ar uždaryti, visuomet reikia kviesti valytoją arba slaugytoją. Patiems to padaryti negalima. Elektros jungikliai irgi yra ne palatose, o koridoriuje, juos įjungia ir išjungia slaugytojos. Negalima naudotis jokiais aštriais daiktais.Tokios sąlygos, kai kiekvienos smulkmenos reikia prašyti personalo, labai vargina. Atrodo, lyg visi čia besigydantys pacientai būtų kažkokie neprognozuojami, nesusivaldantys. Bet iš tikrųjų taip nėra.

Palatos gana didelės, jose guli po 5,6 ar net 8 pacientes, yra tik viena 3 vietų palata, kurioje man nusišypsojo laimė praleisti didžiąją ligoninėje praleisto laiko dalį. Gerai, kad palatose (išskyrus stebėjimo) nėra vaizdo kamerų, tad bent čia galima kiek atsipūsti nuo visa stebinčių akių. Užtenka, kad kiekvienos palatos duryse yra tokie langeliai, pro kuriuos kartais žvilgteli personalas ar kai kurios smalsios pacientės. Palatos gana didelės, jose guli po 5,6 ar net 8 pacientes, yra tik viena 3 vietų palata, kurioje man nusišypsojo laimė praleisti didžiąją ligoninėje praleisto laiko dalį.

Pagrindinė gydymo priemonė buvo vaistai. Čia jie dalinami kelis kartus per dieną ir juos reikia išgerti slaugytojų akivaizdoje. Man vaistų buvo paskirta gana nedaug lyginant su kitomis pacientėmis, kurios gerdavo po kelias tabletes vienu metu. Iš pradžių nelabai domėjausi, ką man duoda, bet vyro paraginta paklausiau seselės man duodamų vaistų pavadinimų ir internete pasiskaičiau jų informacinius lapelius. Taip atradau, jog kažkodėl man buvo duodamas vaistas, kurio paskirtis gydyti šizofreniją arba sunkius manijos epizodus, nors neturėjau nė vieno šių ligų simptomo, negirdėjau balsų galvoje, nelaikiau savęs princese ar gyvu Marijos paveikslu.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad neskaitant medikamentinio gydymo šioje ligoninėje dar sulaukiau psichologinės pagalbos. Turėjau vieną susitikimą su skyriuje dirbančia psichologe, pastarasis man nepatiko, nes davė spręsti visokius psichologinius testus, kurių aš nesupratau, piešti irgi nemoku, o dar žinant, kad pagal tuos piešinius ir atsakymus vertinamas intelekto lygis, sprendžiama dėl paleidimo iš ligoninės, maniau, kad čia gulėsiu ilgai ir nuobodžiai, laimei, taip neįvyko. Daug efektyvesni buvo keli susitikimai su kitame korpuse dirbančia savižudybių prevencijos skyriaus psichologe, su ja ir pasikalbėjome, ir sudarėme tolimesnių veiksmų planą.

Mūsų visuomenėje dar daug iš sovietmečio išlikusio neigiamo nusistatymo dėl psichinių ligų gydymo. Kartais aplinkinių požiūris atgraso kreiptis pagalbos. Ir visiškai be reikalo, nes negydomos šios srities problemos tik gilėja ir gali baigtis tragiškai.

Labai svarbu, kad psichiatrinėse ligoninėse ir kitose šios srities ligas gydančiose įstaigose būtų sukurta jauki, pagarbi pacientui aplinka. Reikalingos normalios sanitarinės sąlygos, kad būtų mažiau nepagrįstos kontrolės ir daugiau pasitikėjimo pacientu“, – rašė skaitytoja.

Ligoninės direktorius Martynas Marcinkevičius teigė, svarbiausia yra pacientų ir personalo saugumas.

„Visada įdomu ir svarbu išgirsti objektyvią paciento nuomonę ir patirtį mūsų ligoninėje. Labai džiugu, kad pacientė teigiamai vertina didžiosios dalies personalo darbą, teikiamo maisto kokybę.
Pacientė objektyviai aprašo, kad Ūmios psichiatrijos skyriuje sanitarinių mazgų ir dušų sąlygos neatitinka šiuolaikinių standartų. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras paslaugas pacientams teikia septyniuose atskiruose korpusuose, kurie statyti įvairiu laikotarpiu. Penki iš septynių korpusų per pastaruosius 15 metų yra iš esmės rekonstruoti ir sąlygos pacientams atitinka šiuolaikinius reikalavimus.

Tačiau du korpusai, tame tarpe ir korpusas kuriame yra įsikūręs Ūmios psichiatrijos skyrius yra statyti daugiau nei prieš 100 metų. Skyriuose nuolatos vykdomi einamojo remonto darbai, tačiau šie korpusai yra įtraukti į kultūros vertybių apsaugos departamento saugomų pastatų sąrašą, todėl atlikti jų rekonstrukcijos ir paversti juos moderniais, šiuolaikinį psichiatrijos supratimą atitinkančiais pastatais nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro steigėja Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019-06-05 priėmė tokį sprendimą Nr.1-74 „Dėl pritarimo „VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ūmios psichiatrijos, Gerontopsichiatrijos ir Psichosocialinės reabilitacijos korpuso statyba ir įrengimas Vasaros g. 5, Vilniuje“ ir projekto darbu finansavimui“, kuriame numatomas naujo Ūmios psichiatrijos, Gerontopsichiatrijos, Psichosocialinės reabilitacijos korpuso statyba.

Pastačius šį pastatą visi skyriai bus iškelti iš senų, paveldosauginių pastatų. Yra parengtas pastato techninis projektas ir 2021 metų pradžioje buvo paskelbtas konkursas korpuso statybai. Deja, konkursą teko nutraukti, nes visi konkurso dalyviai pasiūlė per aukštą kainą. Atsižvelgiant į tai, buvo pakoreguotas projektas taip pat padidinta maksimali konkurso kaina ir 2021 metų baigoje yra paskelbtas naujas korpuso statybos konkursas. Šiuo metu konkursas vyksta ir tikimės, kad šių metų pavasarį prasidės naujo korpuso statybos darbai.

Ūmios psichiatrijos skyrius mūsų įstaigoje yra vienintelis iš dešimties uždaro tipo skyrius, į kurį guldomi tik pacientai, kurie dėl savo sunkios psichikos būklės gali būti pavojingi sau (savižudybė, savižala ir pan.) ir/arba aplinkiniams. Atitinkamai šiame skyriuje yra ribojami visi daiktai ir situacijos, kuriomis pacientas galėtų pakenkti sau ir/arba aplinkiniams. Suprantame, kad ši aplinka sudaro nepatogumų ir nėra maloni nei pacientams nei personalui, tačiau šiuo atveju į pirmą vietą iškylą pačių pacientų ir personalo saugumas.

Dėl medikamentinio ir psichoterapinio gydymo – Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre formuojant gydymo praktiką laikomasi visuotinai pripažinto biopsichosocialinės pusiausviros modelio. Šis modelis reiškia, kad gydant pacientą taikomi visi gydymo metodai: veikiami biologiniai ligos mechanizmai (dažniausiai medikamentais), psichoterapija ir psichologinis konsultavimas, psichosocialinė reabilitacija ir socialinė pagalba.

Šių gydymų metodų santykis kiekvienam pacientui yra individualus ir parenkamas pagal jo būklės sunkumą. Dažniausiai esant sunkiai būklei pradžioje vyrauja medikamentinis gydymas, vėliau pacientas gali pasirinkti gydymą mūsų Dienos stacionare ar ambulatoriškai, kurio metu balansas pasislenka nuo medikamentinių prie psichoterapinių gydymų ir psichosocialinės reabilitacijos“ – komentare sakė M. Marcinkevičius.

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai 8 800 28888 I-VII, visą parą Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00 Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277 II–VI, 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366 I-VII, visą parą Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555 I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai 8 80080020 www.sidabrinelinija.lt [e-mail] I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val. „Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama „Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas „Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: [e-mail] informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.