Universitetas nėra savaime suprantama mokyklos tąsa
Varianto apie apskritai po mokyklos nestojimą niekur – tėvų sąraše nėra. Gi kokia sarmata kaimynui bus pasakyti, kad vaiką užauginai dorą, o tas padėjėju kažkam dirba, kavą taiso ir popieriukus nešioja! Net nesvarbu, kad ta kompanija bus iš „Fortune 500“ sąrašo, nes tėvai tokio negirdėjo. Ir jei esi gabus ir ryžtingas, tave toje kompanijoje tikrai pastebės ir žaibiškai įdarbins į aukštesnę poziciją. Ir per metus galėsi kopti dar penkiais laipteliais iki pats pradėsi kažkam vadovauti. Ir aišku, pakeliui pritrūksi žinių. Tuomet kompanija tau padengs mokslus Čikagos universitete, kurio tavo tėvai vėl nebus girdėję ir tik kraipys galvą. Nes viskas, ką jie žino apie Čikagą, yra tai, kad ten slapstėsi garsioji violetinė teta.
O universitetas neprastas, tiesą sakant – vienas iš dešimties geriausių pasaulyje. O tame geriausių sąraše lietuviškų pavadinimų reikia ieškoti kažkur ties pačia apačia. Jei kažkam iš užsienietiško verslo pasaulio pasakysite, kad baigėte Vilniaus ar Kauno universitetą, jie tikrai tokį žinos. Nes tiesiog prestižiniame universitete bus gerai išmokę geografiją ir žinos du didžiausius Lietuvos miestus.
O aš būsiu nepopuliarus ir dėl to jūs galite mano nuomonės nemėgti, rašyti užgaulius komentarus ar apkalbėti su kaimynais. Nes jūs, kaip ir aš, tikriausiai baigėte lietuviškus Alma Mater. Tik aš nieko iš to nepešiau ir visuose savo darbuose iš gėdos tokiam popierėliui, savo išsilavinimą nuslėpiau.
Tai nepakenkė, nes dirbti pradėjau dar studijų metu ir dabar turiu viską, ko tik gali trokšti lietuvis. O atostogauti mėgstu Kiribatyje (salų valstybė Ramiajame vandenyne, Okeanijoje - red. pastaba). Ir tikiu, kad universitetinis išsilavinimas nėra tarsi visiems suprantama mokyklos tąsa. Tarsi kokia 13–16 klasė. Visame pasaulyje Universitetas yra prestižinė vieta mokytis. Prieinama tik su itin aukštais balais, itin aukšta kaina ir rekomendacijomis. Tikrus Universitetus baigę darbo neieško, nes jau paskutiniaisiais metais su jais jau minėtos „Fortune 500“ kompanijos yra sudariusios sutartis ir įdarbina studentus net nepasibaigus studijoms.
O kokia situacija su mūsų universitetais?
Kokias specialybes, neskaitant programuotojų, graibsto mūsų vietiniai ar tarptautiniai verslininkai? Nesu tokių girdėjęs. Pats esu sudeginęs šešetą metų viename laikinosios sostinės universitetų. Sudeginęs, nes degė mano žandai. Iš svetimos gėdos – ant kiek nupušę ir nuo realybės atsilikę buvo dėstytojai. Mes, šviežiai dar mokyklos suolus užpakaliais nutrynę studenčiokai, jau tuomet išmanėme daugiau, nei mus verslo ir technologijų pasauliui ruošiantys dėstytojai.
Žiemos metu visus juos reikėtų susodinti į vieną didelį pastatą, kurio paskutiniame aukšte jų buvę studentai tiesiog galėtų nemokėti už šildymą, nes anie prigamintų pakankamai dujų, kurias sudeginus, paskutinis aukštas būtų komfortiškai šiltas. Tai būtų didžiausia nauda iš šių šviesos, tiksliau – šilumos nešėjų. Šiltuoju periodu jie puikiai pasitarnautų tampydami vandenlenčių lynus. Toks prisidėjimas prie tvarios energetikos būtų išties prasmingiausia jų gyvenimo veikla.
Kokios išeitys?
Pakritikavau, o tai ką dabar daryti? Manau, logiškiausias būtų užsienio pavyzdys, kuomet studentai gauna lengvatines paskolas ir tuomet labai rimtai galvoja, į kurį universitetą pinigus investuoti. Tai sudaro tikras rinkos ekonomikos sąlygas universitetams konkuruoti tarpusavyje ir tokiu būdu stengtis dėl studijų turinio.
Ir konkuruoti čia turėtų ne tik lokalūs universitetai tarpusavyje, o ir viso pasaulio aukštosios mokyklos. Tokiu būdu apskritai iš švietimo sistemos išnyktų seni apsilupinėję mamutai su niekinėmis studijų programomis ir apsibezdėjusiais dėstytojais. Ir išsigrynintų tas vienas ar du, kurie būtų verti studentų pinigų ir praleisto ten laiko, klausantis savo srities ekspertų apie tai, kas aktualu šiandien.
O dabar viskas paprasta – neišlaikei matematikos egzamino – puiku! Nes esi laisvas rinktis būti tuo, kuo nori. Nepriklausomu „Youtube“ žurnalistu, elektros variklių inžinieriumi Elono Musko komandoje, graibstomu dizaineriu fiverryje ar autorinio kino režisieriumi.
Jei visai nemoki skaičiuoti, padarysiu tai už tave – keturi. Būtent tokį skaičių metų tu kol kas sutaupei. Tad nešvaistyk nė minutės ir pradėk dirbti savo svajonių darbą dabar.
P.S. tikiu, kad pažangūs ir studentų mylimi dėstytojai yra pakankamai protingi, kad neįsižeistų ir šio teksto sau netaikytų. Linkiu jiems kuo geriausios kloties ir puikių ateinančių mokslo metų.
