aA
Dovanojame labai mielą, linksmą, draugišką katinėlį su išskirtine istorija. Šiuo metu jam 3-3,5mėn, katinėlis nuparazitintas, prijaukintas ir ieško atsakingų ir jį mylėsiančių šeimininkų.
© DELFI skaitytojai

Sveiki,

Aš esu Kaštonas, kodėl mane nusprenė taip pavadinti sužinosite netrukus, ir tikrai pažadu, kad istorija bus įdomi ir kupina veiksmo! Atsiradau Žirmūnų gatvės daugiabučio kieme prieš keletą dienų, šiame kieme niekada nebuvau buvęs, todėl buvau labai išsigandęs ir pasimetęs...

Prieglaudos savanoriai spėlioja, kad turbūt į šį kiemą atkeliavau per klaidą, besislėpdamas po mašinos kapotu – sutranzavau savo kelionę į laimę! Bet apie laimę papasakosiu vėliau.
Mane kieme pamatė pora, kuri visus vietinius katinėlius čia žino ir iškart suprato, kad mano atsiradimu reikia susirūpinti ir kažką daryti. Buvau skaniai ir sočiai pamaitintas, tačiau iš tos baimės slėpiausi kaip galėdamas ir eiti kartu tikrai nesiruošiau!

Na, o kitą rytą išaušo nauja diena, kurią likimas man buvo pažadėjęs su dideliais išbandymais... Mano maitintojai ryte atsikėlę išėjo manęs ieškoti, tačiau, deja, niekur nerado. Iš tiesų, aš buvau visai netoliese, tik truputį aukščiau negu manęs ieškojo. Kaip aš atsidūriau tokiose aukštybėse nė pats pasakyti negaliu, o gal norėjau pas tuos malonius žmones pats nukeliauti?

Taigi, padariau rytinę staigmeną – kaip man atrodė, o jų pavadinta „didele didele bėda“. Grįžę po mano rytinių paieškų pora nuėjo į balkoną atsigerti kavos ir spėkit ką pamatė? Ogi mane – įsikorusį į šalia daugiabučio augantį Kaštoną, aukštyje sulig 5 aukštu (nuotrauką rasite žemiau). Sėdėjau įsikniaubęs į ploniausią šakelę ir nė nenumaniau, ką dabar man daryti... Buvo taip baisu, kad nė žiūrėti nenorėjau...

Taigi „didelę bėdą“ t.y. mane buvo nuspręsta gelbėti. Ir Jūs nepatikėsite - manęs gelbėti atvažiavo dvi gaisrinės mašinos ir kone 10 gaisrininkų! Žinoma, tą akimirką aš tuo visai nesidžiaugiau, nes kiekvienas bandymas prie manęs priartėti man atrodė kaip mirties nuosprendis, tačiau jie nenuleido rankų, o aš vis laikiausi įsikniaubęs į tą kelių centimetrų storumo šakelę...

Po ilgų bandymų gaisrininkams ropšiantis į medį, bandymų mane nukelti ar nukratyti pasigirdo sirenos – pasidarė dar baisiau... Aplink kaštoną stovėjo minia žmonių ir į mane žiūrėjo krapštydami galvas – kas man tokiam mažam padarėliui šovė į galvą užsiropšti į tokią aukštybę, svarstė jie... Galų gale pamačiau, o gal jau ir nieko nebemačiau iš tos baimės susigūžęs, o tik pajaučiau, kaip prie manęs su gaisrinės mašinos pakėlėju artėja žmogus ir tiesia į mane rankas. Tą akimirką maniau tai paskutinės mano gyvenimo sekundės – žmogumi pasitikėti nebuvau linkęs... Tik miglotai prisimenu kaip viskas įvyko ir aš atkeliavau į namus, kokiuose dar niekad nebuvau buvęs.

Visas purvinas ir pajuodęs nuo mašinos tepalų, išsigandęs ir nesuvokdamas, kas dabar su manimi nutiks, didelėmis baimės pilnomis akimis žiūrėjau į tuos du dvikojus žiūrinčius į mane pro dėžutės groteles... Jie žiūrėjo ir kalbėjosi ir ištiese į mane ranką, kurios labai labai labai išsigandau, bet... Bet! Pasirodo taip gera, taip gera, kai žmogus savo rankomis tave liečia ir ausį pakaso, kailiuką paglosto, kaip man tai patiko, pats nė nesupratau, kaip staiga pradėjau murkti ir prašyti daugiau...

O dabar aš čia, naktį jau miegojau lovoje, o koks jau tos lovos minkštumas, negaliu nustoti letenėlėmis minkyti! Lauke tokios nebuvo. O jau konservų skanumas, o jau tu žmogaus rankų švelnumas... Aišku per naktį iš laukinio kačiuko naminiu netampama, bet pažangą aš darau – vakar išsimaudžiau ir išmokau daug ir meiliai bučiuotis, murkiu be perstojo, kai tik mane paliečia, tačiau dar truputį išsigąstu netikėtų garsų ir judesių. Tada mano laukinuko prigimtis atgimsta ir bėgu slėptis, bet šitie du žmonės manęs nepalieka ramybėje – susiranda siauriausiame kampelyje ir vėl ima myluoti, ir aš tada vėl nieko nebebijau ir jaučiuosi laimingas!

Tokia tad mano viena baisiausių ir turbūt sėkmingiausių dienų gyvenime.

O dabar aš ieškau namų! Kur mane mylėtų, sočiai maitintų ir daug su manimi žaistų ir myluotų, nes tada aš jaučiuosi labai laimingas... Kol aš dar mažas, mane vadina Mosiku, nes turiu dideles ausis ir esu panašus į lapiuką, o kai užaugsiu sakė mano vadras bus Kaštonas, nes tokios istorijos negalima pamiršti. Kartu nuo kaštono medžio dar ir lapelį su manimi nuskynė, tai dabar turėsiu suvenyrą.

Kartu su savo gelbėtojais Aušra Rekašiūtė ir Aleksandr Lapušinskij bei Všį „Naminukai“ noriu padėkoti Vilniaus gaisrinės Ateities Gaisrininkų brigadai bei Antakalnio-Šilo brigadai, kurie nepaliko manęs bėdoje.

Ir vos nepamiršau, manes net buvo atvažiavę nufilmuoti, tik, deja, į gelbėjimo operaciją nespėjo.
Pagalvokite, galbūt Jūsų namuose trūksta kaip tik manęs?

Mosikas-Kaštonas

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Motina įsitikinusi, kad tokio vaizdelio neturėtų būti trečiokų pratybose (61)

Baigėsi vasara, prasidėjo naujieji mokslo metai. Mokinukai sugužėję į savo klases, susitikę su...

Viena detalė IKI parduotuvėje sukėlė klausimų: ar tai leidžiama? (18)

DELFI vis gauna skaitytojų laiškų, kurie yra susirūpinę, ar Lietuvos prekybos tinklai tinkamai...

Statau, kaip noriu: priekabai jau leidžiama užtverti perėją? (13)

DELFI skaitytojui užkliuvo Vilniuje, Salininkuose, „Škodos“ vairuotojo netinkamai pastatytas...

Kauniečiai nusistebėjo: užsukus į parduotuvę, jiems buvo parodytos durys (15)

Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi kauniečiai, kurie mandagiai arba ne taip gražiai buvo...

Skaitytoja pasibaisėjo situacija viename Lietuvos pašto skyriuje (6)

Mamoms su vežimėliais ir neįgaliesiems situacija Vilniaus Lazdynų mikrorajono Lietuvos pašto...

Top naujienos

Rusijos strateginėje zonoje atsivėrė pavojingas kelias (61)

Prieš porą savaičių, kai dangus buvo ganėtinai saulėtas, o oro sąlygos buvo santykinai...

Lietuva užsienio akimis: darbuotojai emigruoja, bet pensininkai lieka (329)

Kad nepatirtų ekonominio nuosmukio, rytinėms ES narėms teks susigrąžinti išvykusius darbuotojus...

Rimvydas Valatka. Išgirsti popiežių Pranciškų pavergto proto šalyje (578)

Kodėl pavergto proto? Juk popiežius Pranciškus aiškiai pasakė, kad „ši tauta iš tiesų...

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Kremlius prognozuoja neišvengiamą karą su Vakarais (775)

Susiskaldžiusi Europa , stagnuojančios JAV ir drąsus daugiapolis pasaulis, kuriame Kremlius...

Iš CSKA – į „Žalgirį“: Westermannas grįžta į Kauną Leo komentaras (16)

Kauno „Žalgiris“ surado ilgai ieškotą patikimą atakų organizatorių. Į Kauną po sezono...

Bastys: man reikia mandato, kad galėčiau tarnauti su nauja priesaika (103)

2017 metų gruodį prieš pat Kalėdas Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimo narys Mindaugas...

Velionės laidotuvės virto farsu: kur pagarba mirusiajam ir artimiesiems? (62)

Rugsėjo 9 dieną laidojome kaimynę ir daugiavaikę mamą, kuri buvo užauginusi 7 vaikus.

Finansų planavimo programėlės – išmanus būdas taupyti (6)

Finansų ekspertai sako, kad tarp turtuolio ir vargšo paprastai būna vienas esminis skirtumas –...

Baigėsi popiežiaus vizitas Lietuvoje: miniai žmonių – išskirtinis gestas linkėjo tapti vilties švyturiu, atnaujinta 19.00 (1389)

Popiežius Pranciškus sako, kad skaudžią istoriją išgyvenusi Lietuva gali tapti vilties švyturiu...

Tikrieji žmogaus teisių gynėjai nepamena Gražulio nuopelnų (258)

Petro Gražulio paskyrimas į Žmogaus teisių komitetą ne tik sulaukė 16 tūkst. parašų,...