Pinigėliai buvo taupomi ilgai, kadangi tėvai turi tris dukras, ir iki tol vis būdavo, kur tuos pinigėlius investuoti. Pagaliau tam pasiruošę, jie vartė laikraštį ir ieškojo, kas atlieka remonto darbus, ir surado. Tai buvo individuali įmonė (tikslaus pavadinimo jau nebepamenu).

Tėčiui susisiekus su tos įmonės savininku, jis bendravo labai maloniai, ir susitarė, kad jau kitą dieną atvyks ir pradės darbus. Išaušo kita diena, iš pat ryto atvažiavo ta jau vadinamoji brigada su įmonės savininku priešaky, darbuotojų buvo trys. Tėtis jiems papasakojo savo viziją ir jie kibo į darbą – tą pačią dieną visos sienos ir grindys buvo išluptos, mes labai džiaugėmės, kad darbai taip greitai prasidėjo, įmonės savininkas atvykęs paprašė 3000 Lt avanso, kad būtų už ką nupirkti medžiagas statyboms ir panašiai (iš viso darbus buvo sutarta atlikti maždaug už 15 000 Lt).

Toliau viskas klostėsi taip: tie trys darbuotojai vis darbavosi (tiesa, kartais atvažiuodavo vienas darbuotojas arba du per dieną), arba išvis nepasirodydavo (atseit, tą dieną dirbdavo kitur). Po truputėlį darbai judėjo į priekį, įmonės savininkas paprašė dar avanso – apie 3000 Lt, nupirko iš mano tėčio medienos už 2000 Lt (sakė, pinigus duos vėliau, nes dabar neturi), iškvietė santechniką, kuriam sumokėjome apie 3000 Lt (po to paaiškėjo, kad jo darbas kainavo apie 1500 Lt, įskaičiuojant medžiagas, bet kadangi kvietė tas įmonės savininkas, tai jis ir atsiskaitė), atvyko elektrikas, kuriam irgi nemažai sumokėjome.

Jau nebeprisimenu, kiek pinigų sumokėjome, tačiau darbai judėjo lėtai, tik elektrikas ir santechnikas atliko savo darbus, o viskas, kas priklausė nuo remonto įmonės, atrodė labai prastai. Įmonės darbuotojai pasirodydavo vis rečiau, pats savininkas taip pat, po kiek laiko jie pradėjo tinkuoti sienas. Tai darė kreivai šleivai, mano mama (kuri nusimano apie sienų tinkavimą) stovėjo šalia jų ir baksnojo pirštu, ką reikia daryti.

Žodžiu, galutinis vaizdas buvo toks, kad buvo kreivai ištinkuotos sienos, sutvarkyta elektros instaliacija ir santechnika, grindys nesudėtos, o darbininkai apie porą savaičių nesirodė, skambinant įmonės savininkui telefonu, jis nebekeldavo ragelio arba pakėlęs vis žadėdavo kitą dieną atvažiuoti, tačiau mūsų namų vis nepasiekdavo, apsimesdavo, kad susirgo labai sunkia liga, ar dar ką nors susigalvodavo.

Tai tęsėsi ilgai, nors buvo skambinta ir kalbėta griežtu tonu, grasinta policija, tačiau viskas taip ir liko, ta įmonė dingo ir nebesirodė. Kalbant apie pinigus, jų negrąžino nei už darbus, kurių nepadarė, tačiau gavo avansą, nei už medieną, kurią pirko iš tėčio.

Jei klausiate, ar buvo pasirašyta sutartis, atsakymas – buvo, tačiau visai paprasta, ant paprasto popieriaus lapo. Jokių kvitų negaudavome, tuomet net ir nepagalvojome, kad jų reikia prašyti, nes galvojome, kad tikrai neapgaus, atrodė patikima įmonė. O dabar norint kreiptis į teismą reiktų įrodymų su kvitais...

Taip viskas ir liko. Po šiek tiek laiko pamatėme per televiziją, per laidą „TV Pagalba“, kaip viena senyvo amžiaus moteriškė dėl tos pačios priežasties išsikvietė pagalbą, nes ją apgavo ta pat įmonė, ji jiems sumokėjo 20 000 Lt , paskutines santaupas, kad pakeistų stogą, o jie jį tik nudengė ir dingo. Taip moteriškė liko ir be gyvenimo santaupų, ir be stogo, tad mūsų atveju dar ne taip skaudžiai nukentėjome.

Dabar gavome pamoką visam gyvenimui, bet teigti, kad visi remontą atliekantys darbininkai yra tokie, negaliu, nes mačiau tikrai gražių pavyzdžių, kaip viskas šauniai atliekama, tik tą vieną kartą mums nepasisekė pasirinkti gerų remontą atliekančių darbuotojų. Visko gyvenime pasitaiko.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Mintyse kirba mintis atnaujinti namus? Jau įsivaizduojate, kaip įžengsite į šviežiai nudažytomis sienomis kvepiantį kambarį? Ruošiatės namo statybai ir kurpiate planus, kaip po veją lakstys Jūsų vaikai? Palaukite. Ne vieno patirtis sako – remontas ir statybos yra visai ne toks malonus dalykas, koks atrodo iš pirmo žvilgsnio.

„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad statybose į klientą žiūrima kaip į pinigų maišą ir beveik kiekvienas siekia iš to pasipelnyti. Dauguma žiūri savo kišenės, o ne kliento interesų“, - DELFI yra pasakojusi Vaida.

Tikriausiai ne vienas yra girdėjęs istorijų ir apie remonto vietoje vykstančius vakarėlius, vis atidedamus darbus, netinkamas medžiagas ar sandėliuose dingstančius reikiamus daiktus. O gal atvirkščiai – esate tikri remonto aistruoliai, nuolat atnaujinate savo namus ir su apgavystėmis nesate susidūrę?

Prašome Jūsų – padėkite išsklaidyti arba patvirtinti mitą apie tai, kad „remonto negalima užbaigit, o tik jį sustabdyti“ ar kad visi jį atliekantys darbininkai siekia apsukti aplink pirštą.

Vienos istorijos autoriaus laukia puikus prizas namams – dvi knygos: R. Aidietės „Sutažo fantazijos“ ir R. Laužiko „Istorinė Lietuvos virtuvė“.

Konkurse galite dalyvauti iki rugsėjo 12 d. trimis būdais – siųsdami laiškus el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Remontas“, ar naudodamiesi nuorodomis žemiau. Nepamirškite nurodyti el.pašto adreso!

Savo mintimis taip pat galite pasidalinti čia: