aA
Pepsis pats norėjo būti mūsų naujuoju šeimos nariu. Kai atvažiavome aplankyti giminių, mus iškart pasitiko mažas, didelėmis ausimis, piktai amsintis šuniukas. Tos ausys mus visus iškart sužavėjo. Jis buvo kaimynų našta, jie nebesusitvarkė su viską graužiančiu, lojančiu ir neklausančiu šunimi. Ir kai tik pamatė, kad mes juo susidomėjome, iškart pradėjo šaukti: „ar nenorite šio šuns, mes atiduodam, tik paimkit, primokėsim, jei dar reikia, nes vis tiek vešim į mišką“.
© G. Rastokaitės nuotr.

Taigi, kol svečiavomės pas gimines, vis galvojome, ar tikrai mes norime naujo augintinio, bet palikti jo čia irgi nesinorėjo, kai mums papasakojo, kad šuniukas laikomas kelias dienas uždarytas sandėlyje be maisto ir vandens, o kai pridaro balučių, būna mušamas...

Ilgai galvoję nusprendėme, kad nereikia naujo šuns, bet kai tik atidarėme automobilio dureles, jis tik pribėgo, op, ir įšoko, atsisėdo ant sėdynės ir savo žavingomis akytėmis vizgindamas uodegą žiūrėjo į mus lyg sakymas – „tai ką, važiuojame namo?“. Mes neatsispyrėme tokiam žvilgsniui ir dabar jau dvejus metus gyvename kartu ir taisome jam senųjų šeimininkų įvarytas baimes. Nors jis neveislinis, bet turi urvinio šuns kraujo – kieme duobių tikrai netrūksta.

Deilos istorija, manau, labai panaši į kitų. Vieną vakarą naršydama internete pamačiau „Nuaro“ skelbimą apie naujų namų ieškančią jorkšyro terjero mišrūnę. Mamos mėgstamiausia veislė buvo jorkšyro terjeras ir ji visada apie jį svajodavo, tad greitai suradau numerį, nuėjau pas mamą ir sakau: „skambink, mūsų laukia tavo svajonių šuo“. Nors jau buvo devinta valanda vakaro, o skambinti buvo parašyta tik iki septintos, vis tiek bandėme prisiskambinti ir mums pavyko.

Sutarėme, kad pažiūrėti atvyksime devintą valandą ryto, nes tada jie pradeda darbą, bet mes prie vartų laukėme jau pusę devynių. Pagaliau pamatėme atvykstančią mašiną. Mus pasitiko draugiškai nusiteikusi moteris, nusivedė į vidų, atidarė duris, o ten mažas plaukų kamuoliukas šoko mums tiesiai į glėbį ir pradėjo laižyti rankas ir veidą. Nors ji mus matė pirmą kartą savo gyvenime, bet pasitiko kaip seniausius šeimininkus. Visko išklausinėję nutarėme, kad tai bus dar viena nauja šeimos narė. Kelionė namo buvo lengva, ji gulėjo man ant kelių ir ramiai miegojo.

Pradžioje buvo sunkoka, nes ji visiškai nedraugavo su Pepsiu, turėjome juos laikyti atskirai, nes Pepsis labai norėjo apuostyti ir išsiaiškinti, kas tai per nauja būtybė, o Deila bėgdavo slėptis arba kandžiodavosi. Galvojau, nejau taip ir reikės visą laiką juos laikyti atskirai? Bet vis dažniau leisdavome jiems padraugauti, pradėjome kartu juos vedžioti, pamažu Deilai pyktis išblėso ir dabar jie patys geriausi, neišskiriami draugai.

Nors jų charakteriai visiškai skirtingi – Pepsis su neišblėstančia energija, patrakęs šuo, o Deila rami, paklusni kalytė – juos kartu sudėjus, išeina vienas tobulas šuo!

Startuoja projektas „neBrisius.lt“! VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradeda analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Projekto metu bus fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvos beisbolo jaunimo rinktinė Floridoje iškovojo trečiąją vietą

Floridoje, lituanistinėje mokykloje „Saulėtas krantas” svečiavosi stipriausios pasaulyje...

Keturių šunelių globėja drąsina: šuniui reikia žmogaus ir tiek vietos, kiek užima atsigulęs (6)

Pradėsiu nuo seniausiai pas mus esančio labradoro retriverio Bakso. Jis, mano nuomone, buvo nelabai...

Meno platformos „BaltijosMenas.lt“ etalonas – garsieji Sotheby‘s ar Christie‘s aukcionai (4)

2018 metai buvo kupini meno renesanso Lietuvoje , tad nenuostabu, kad pamažu atsiranda ir ambicingų...

Akimirka Anykščiuose, kurios ilgai nepamirš – dėmesį patraukė kilnus jaunuolio poelgis (64)

Anykščių miestas turbūt geriausiai žinomas dėl savo garsių rašytojų, Puntuko akmens, Laimės...

Šiaulių gimnazistai galėjo susipažinti su kino industrija iš arti

Lapkričio 7 dieną nemaža grupė Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos mokinių vyko į edukacinę...

Top naujienos

Aistros dėl vaikų paėmimų nerimsta: tėvų forumas reikalauja atšaukti įstatymą (62)

Seime ir toliau narstoma vaiko teisių apsaugos reforma. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija...

„Mirusios“ trenerių draugystės fone Valančiūnas pažvelgė į skaudžiąją NBA realybės pusę

Kyle‘as Lowry ir Jonas Valančiūnas kartu sudėjus praleido net dvylika metų tobulėdami savo...

Cukriniu diabetu suserga ne tik nutukę ir pasyvūs žmonės: Aistė papasakojo, kaip 18 metų gyvena su šia liga

Kas antras pasaulyje diabetu sergančiųjų žmonių nežino, kad turi šią ligą. Lietuvoje...

Didžioji Lietuvos nelaimė: ar demografinę duobę padės užpilti statybininkai iš Ukrainos? (262)

Lietuvoje nebeliko ir 2,8 mln. gyventojų – liūdnai skelbia statistikos duomenys. Kiti...

Užkalnis. Kaip apsupti save protingais žmonėmis (105)

Kodėl reikėtų taip elgtis? Su kvailiais artimoje aplinkoje juk lengviau? Jie mažiau kritiški,...

Guogos pastaba „Žalgiriui“: pirmoje vietoje turi būti rinktinė (61)

Vilniaus „Ryto“ klubo oficialiai svetainei interviu davęs klubo prezidentas Antanas Guoga...

Namas – tarsi įgyvendinta svajonė: užburiantys pakrantės vaizdai leidžia jaustis kaip amžinose atostogose (1)

Yra labai nedaug vietovių, kurios turi didelei aglomeracijai būdingą tankumo, aukštos kokybės...

Vaikas serga: kas geriau – imti nedarbingumo pažymėjimą ar dirbti namie? (7)

Beveik pusė šalies darbuotojų, kurie turi vaikų ar artimųjų priežiūros pareigų, prireikus...

Klastinga priklausomybė gali pasiglemžti net ir stipriausius: kad tai paveldima, žino ne visi (30)

Moksliškai įrodyta, kad priklausomybė alkoholiui gali būti perduodama genetiškai. Visgi,...