aA
Šį vakarą mano dukrų mokykloje vyko tėvų susirinkimas. Ėjau namo ir norėjosi inkšti. Inkšti kaip pervažiuotam šuniui, nes jėgų kaukti jis nebeturi. Ir man skauda ne dėl savęs, o labiausiai dėl savo vaikų. Sukasi klausimas kaip leitmotyvas: ar mano vaikai reikalingi šiai valstybei ir šiai visuomenei?
© Vida Press

Pastaruoju metu daug kalbama apie pabėgėlius ir pagalbą jiems. Suprantu, kad karas – ypatingai baisus dalykas ir tie nekalti žmonės nenusipelno ten gyventi. Tačiau kokia valstybė mes šiandien esame ir kaip vertiname bei rūpinamės savo augančiais piliečiais?

Aš esu vieniša mama. Auginu dvi mokyklinio amžiaus mažametes dukras. Su vyru išsiskyriau prieš keturis metus. Reikėtų, smalsuolių labui, paminėti, kad jis nebuvo blogas sutuoktinis ir blogas tėtis. Tik jis buvo geras alkoholikas ir dar geresnis tinginys. Buvęs vyras gyvena Skandinavijoje, vaikais rūpinasi epizodiškai. Paprastai apie tris kartus per metus apie vieną savaitgalį. Alimentų gaunu 133 eurus. Ši suma skiriama abiems dukroms. Pridursiu, kad man sumoka jo darbovietė su anstolių raginimu ir yra susikaupusi skolos suma iš penkių skaitmenų.

Pabandysiu išdėstyti rūpesčius, kurie šį vakarą atrodo tokie skaudūs. Esu dirbanti specialistė. Mokiausi, dėjau pastangas, kad turėčiau išsilavinimą, galėčiau visada užsidirbti savo pragyvenimui. Studijavau papildomai, kad turėčiau ir verslumo įgūdžių ir būčiau patrauklesnė darbo rinkai. Šiuo metu mano atlyginimas 450 eurų atskaičiavus mokesčius. Prisipažinsiu, kad teko pakovoti, kad atlyginimas būtų tokio dydžio ir visas būtų „oficialus“. Tiesa, Darbo kodekse numatytas darbo valandas visdelto tenka perdirbti.

Gyvename mes nuomojame dviejų kambarių bute. Šis vidutiniškai kainuoja 420 eurų. Mažosios maitinimas ir prailgintos popamokinės grupės paslauga kainuoja 120 eurų. Vyresnėlei pietums mokykloje reikalingi 1,5 euro per dieną. Automobiliui išlaikyti reikia skirti nors 50 eurų, telekomunikacijų paslaugoms – 25 eurų, minimaliausi būreliai – 20 eurų. Aš neskaičiuoju nei maisto, nei rūbų, nei pramogų ar kitų dalykų. Tiesiog skaičiuoju tas sumas, kurios nurodomos sąskaitose, kaip neišvengiamus mokėjimus, kurių nesumokėjus kiltų didelių rūpesčių. Nes maistas – kažkaip iš kažkur, lygiai kaip ir rūbai. Ir neskaičiuoju vaistų, nes mes labai stengiamės nesirgti.

Ir mąstau šį vakarą... Aš sumoku mokesčius, mano giminaičiai ir draugai sumoka mokesčius valstybei. Ką mano dukros gauna iš valstybės? Gauna nemažai. Nemokamą mokslą ir nemokamą sveikatos priežiūrą. Tai yra daug ir yra gerai, lyginant su trečiojo pasaulio šalimis. Tačiau man labai norisi paklausti: gal galime būti solidarūs ir mano dukros šiuo metu gali gauti kažką daugiau? Juk jos užaugs. Bus reikalingos valstybei. Galų gale sumokės tuos pačius mokesčius, kai tik užaugs ir dirbs....

Politikavime daug kalbų apie pensininkus ir našlaičius. Bet ar tik ne todėl, kad pensininkai gali balsuoti, o našlaičių tema jautri ir audrina galimus rinkėjus? Ir aš negirdėjau nei rinkiminių pažadų, nei kalbų iš tribūnų apie vienišas mamas. Apie vienišų mamų vaikus.

Šiai dienai iš valstybės mes negauname nė vieno cento, be jau mano minėtų nemokamų ugdymo ir sveikatos priežiūros paslaugų. Ir dažnai aš keliu klausimą, ar yra man ko skųstis šia situacija ir apskritai, ar mano vaikai nusipelnė kažkokios paramos iš valstybės? Juk turi mamą, kuri gali pasirūpinti. Prisipažinsiu, kad mama rūpinasi iki negalėjimo. Iki tol kol pakanka jėgų eiti. Nes mamos jėgos tiesiog ribotos ir ji kartais suserga, išsenka organizmas. Dirbu ir papildomus darbus ir 1,5 etato vienu metu. Bet tuomet labai daug valandų dukros vienos lieka. Tada jos skambina kas keliolika minučių ir gailiais balsais klausia, kada aš grįšiu.

Tiesa, juk pagal įstatymus mano vaikai net negali būti vieni paliekami namuose. Užburtas ratas, ar ne? Ir kartais kyla absurdiška mintis, gal apsigyventi nakvynės namuose? Tik labai labai savo dukras noriu auginti oriomis sąlygomis ir, svarbiausiai, noriu jas užauginti kuriančiais žmonėmis, o ne imančiais.

Reikėtų paminėti, kad pati neturiu jokių žalingų įpročių, nevalgau mėsos, cukraus. Negeriu kavos. Savo dukros taip pats stengiuosi diegti sveikos gyvensenos principus. Mūsų namuose vyrauja elegantiška aplinka. Lankomės kultūriniuose renginiuose, lankome Bažnyčią. Vaikams skiepiju vertybės, ugdau socialiai atsakingais žmonėmis. Supažindinu su ekologija. Labai daug skaitome. Mes visapusiškos patriotės. Labai mylime savo šalį ir savo miestą.

Ir gatvėje mus sutiksite kaip laimingą šeimą. Inteligentišką, skoningą, darnią šeimą.

Bet neviltis mane graužia. Kasdien. Parėjusi iš tėvų susirinkimo, kuriame buvo nutarta į klasės fondą rinkti po 60 eurų. Pratybos kainuoja 45 eurų. Ir dar visa kita... Tada mano neviltis virsta inkštimu. Ir tokį iki begalybės tamsų vakarą galvoju apie blogiausia... Nes vilties vis mažiau ir mažiau. Nes valstybei nereikalingos nei vienišos mamos, nei jų vaikai.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vilnietis pasipiktinęs: stebėdami, kaip vyksta namo administratoriaus rinkimai, nebegalime tylėti (24)

Į DELFI redakciją kreipėsi Didlaukio g. 34 namo gyventojas (vardas ir pavardė žinomi – DELFI),...

Maltoje vyko pasaulio medikų teniso čempionatas – lietuviai parvežė 7 medalius (4)

Rugsėjo 30 d. – spalio 5 d. Maltoje vyko Pasaulio gydytojų teniso čempionatas, kuriame dalyvavo...

Vilniečiai neprisišaukia pagalbos: daugiabutyje įsiveisė širšės, bet ne jos yra didžiausia problema (49)

Vilniečiai susidūrė su neįprasta problema – daugiabučio ventiliacijos angose apsigyveno...

Užfiksavo daugkartinius KET pažeidimus kelyje: važiuoja, kaip nori (8)

DELFI skaitytojas neapsikentė, kad vairuotojai kiekvieną kartą toje pačioje vietoje prie...

Mokytojų atlyginimų perskaičiavimas: įvertino grėsmes ir galimybes (11)

Kartais, būdami itin mokyti, elgiamės arba neprotingai, arba inertiškai. Kas dėl to kaltas? Kalta...

Top naujienos

Sirijoje žuvusio „Vagner“ samdinio artimieji: neleido net karsto atidaryti (21)

Šių metų balandžio viduryje į Rusijos miestą Čitą iš Sirijos buvo pargabentas privačioje...

Žemės ūkio turizmas Baltarusijoje: mitologija, „dalelė SSSR“ ir savininkai-pensininkai

Šiuolaikinis Lietuvos žemės ūkio turizmas dešimtmečiu vyresnis už Baltarusijos: ši verslo...

Prasidės tikrieji rudens nemalonumai: Lietuvą skandins lietus (3)

Anticiklonas savo pozicijas užleidžia labai nenoriai. Šiandien jis dar žada nepastoviai debesuotus...

Krepšinio aikštelėse – smurto proveržis: nokautai Lenkijoje ir Austrijoje epizodų įrašai

Šeštadienio vakaras buvo neramus Europos krepšinio aikštelėse. Net dviejų šalių – Lenkijos...

Pasipiktinusi mama beda pirštu į savivaldybės apsukrumą: tai vaikų luošinimas (160)

„Neverkite, mamytės, jeigu jūsų vaikas negavo vietos valstybiniame darželyje. Jums pasisekė“,...

Į Lietuvą grįžusi ir mažą miestelį pamilusi lietuvė: atrodo, čia net vaikai gimsta kitokie (120)

Monika Peldavičiūtė gyvenimą kūrė milijonus gyventojų skaičiuojančiuose miestuose, tačiau...

Rapšys įspūdingai pagerino rekordą ir laimėjo auksą – visus varžovus pralenkė net 6 sek. (17)

Vroclave (Lenkija) vykstančiose XXIX Marka Petrusewicza atminimo plaukimo trumpajame (25 metrų)...

Indijoje viešėjusi kaunietė: šią šalį rekomenduoju tiems, kurie pasiryžę daug ištverti (48)

„Oro uoste, Amsterdame, sutikau pasaugoti paryžiečio, skrendančio į Indiją, lagaminą. Kai jis...

Apie modelių tragedijas ryžosi prabilti ir manekenė Radvilė Labutytė: pasinaudoti merginomis siekia ne vienas (108)

Iš Lietuvos kilusiam modeliui Radvilei Labutytei jau seniai ne naujiena darbotvarkė, kurioje –...

Jubiliejiniame legendinės grupės „Mango“ koncerte – gyvos kolonos, įspūdingos projekcijos ir erotikos elementai papildyta 23.13 (27)

Klaipėdos „Švyturio“ arenoje į jubiliejinį 20-mečio „ Mango “ grupės koncertą...