Įsivaizduokite: kiekvieną šeštadienio rytą, sutartu laiku, praveriate savo namų duris, o už jų stovi malonus vaikinas, rankose laikantis jūsų maisto prekes. Užsisakėte prekę iš „Amazon.com“? Nešinas jūsų naujuoju išmaniuoju telefonu, prie jūsų lango atskrenda bepilotis orlaivis, liaudiškai vadinamas „dronu“. O gal norite jautienos iš socialinio tinklo ar bulvių iš interneto? Skamba kaip tolima ateitis? Gyvenimus keičiančios elektroninės prekybos dėka ateitis daug arčiau, nei manote.
© Shutterstock nuotr.

Gal bulvių iš skelbimų portalo?

Atlikus žurnalistinį eksperimentą ir paieškojus ūkininkų siūlomų prekių internetu Lietuvoje, galime rasti tikrai didelį pasirinkimą. Pirmiausiai paieškoje pateikiamos nuorodos į skelbimų portalus, kuriuose ūkininkai siūlo įvairiausias gėrybes, užaugintas jų ūkiuose, tačiau galime rasti ir specializuotų internetinių parduotuvių, kuriose galima įsigyti maisto produktų tiesiai iš ūkio. Nusprendžiau įsigyti daržovių internetu ir patikrinau tris skelbimus – rezultatu nenusivyliau.

Pirmiausiai paskambinau Klaipėdos rajone, kaip skelbė skelbimas, ekologiškus žieminius česnakus pardavinėjančiai verslininkei. Sužinojau, jog česnakus auginanti ūkininkė juos pardavinėja įvairiais kiekiais ir šiuo metu jų turi apie 200 kilogramų. Daržovės kaina svyruoja nuo 2 iki 3 eurų. Paklausus, ar česnakus iš Klaipėdos rajono verslininkė galėtų pristatyti į Vilnių, ūkininkė patikino, jog taip toli nevažiuotų, tačiau pasiūlė daržoves įdėti į siuntą.

Toliau užsimaniau nusipirkti raudonųjų burokėlių, tad paskambinau Radviliškio rajone apsistojusiai ūkininkei. Išsiaiškinau, jog verslininkė užsiima didmenine prekyba, o mažesnio kiekio burokėlių parduoti man negalinti. Vis dėlto norint nusipirkti pakankamai didelį kiekį šių daržovių, atsiimti tektų pačiam klientui apsilankant Radviliškio rajone.

Skambinu į Vilnių, kur ūkininkas pardavinėja bulves. Verslininkas man paaiškino, jog bulves pardavinėja įvairiais kiekiais, tačiau jų nepristato. Kaip ir pirmoji ūkininkė, bulvių pardavėjas daržoves galėtų išsiųsti siunta. Kilogramas bulvių pas ūkininką kainuoja 0,12 euro centų.

Jautiena socialiniuose tinkluose

Ruošiant publikaciją el. prekybos tema, į socialinį tinklą „Facebook“ sulaukiu atsitiktinės žinutės: „Sveiki! Spalio mėn. 27–29 dienomis Klaipėdos mieste ir apskrityje (Kretinga, Palanga, Gargždai) yra galimybė pristatyti šviežios BRANDINTOS sausuoju būdu jautienos (mėsinių galvijų limuzinų veislės); supakuotos vakuuminėse pakuotėse, rinkiniais +/- 10 kg. Jautiena užauginta ekologiškai Skuodo r. Kviečiu užsakyti ir paragauti. 10 kg kaina – 90 eurų. Kreiptis AŽ (asmenine žinute – aut. past.) arba telefonu 86*******.“

Nieko nelaukęs paskambinu nurodytu telefonu. Mandagiai atsiliepusi moteris paaiškino, jog jautieną pristato po 10 kilogramų. Mėsa skersta. Paklausus ar galima įsigyti mažiau jautienos, verslininkė į mano prašymą žiūrėjo lanksčiai: „Jeigu jūs norite įsigyti mažiau mėsos, galėčiau jums asmeniškai sudėti ir mažesnį kiekį.“ – siūlo moteris.

Mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursas. Eksperimentas: internetu pabandė nusipirkti maisto iš ūkininkų
© Autoriaus nuotr.

Ūkininkė pasakoja, jog skerstą mėsą pristatinėja į įvairius Lietuvos miestus, tačiau į namus neišvežioja. „Jeigu yra daug užsakymų konkrečiame mieste, su klientais sutariame bendrą vietą, kurioje galime susitikti, o ten susirinkusiems pirkėjams perduodame jų užsisakytas prekes“, – teigia verslininkė.

Pasidomėjau, kodėl jautieną pardavinėjanti moteris pasirinko netradicinį verslo reklamos būdą – siųsti asmenines žinutes per socialinį tinklą. Ūkininkė teigia, jog toks būdas nėra labai efektyvus, tačiau klientų vis tiek sulaukia.

Platformos jau sukurtos – tik reikia pradėti prekiauti

Profesionalių el. parduotuvių ir valdymo platformų kūrimo įmonė UAB „Prekybos centras internete“ direktorius Andrius Čepkus teigia, jog el. prekyba – tai paprastas būdas pasiekti žmones visoje Lietuvoje ar net pasaulyje ir nebrangiai bei efektyviai jiems parduoti ir pristatyti savo prekes. Pašnekovas teigia, kad Lietuvos ūkininkams savo prekes parduoti internete perspektyvu. „Internetas – puiki terpė ūkininkams parduoti savo produktus. Prekėmis gali prekiauti savo regione ar net visoje Lietuvoje. Taip pat internetas – labai gera terpė prisistatyti vartotojams, kurių prekiaudamas turguje nepasieki“, – kalba pašnekovas.

Direktorius pasakoja, jog ūkininkui šiais laikas norint prekiauti internete labai daug pastangų įdėti nereikia, nes el. prekybai sprendimai jau yra sukurti. Kaip teigia pašnekovas, platformos sukurtos taip, jog verslininkams būtų kiek įmanoma paprasčiau žengti į el. prekybą ir pradėti savo verslą internete. „Pasaulyje yra įvairiausių platformų, kuriose žmonės visame pasaulyje prekiauja rankdarbiais, drabužiais, papuošalais ar buitinėmis prekėmis. Žmonės tokiuose el. prekybos puslapiuose perka iš viso pasaulio, nes elektroninėje parduotuvėje galite rasti milžinišką prekių pasirinkimą“, – mano A. Čepkus.

Ūkininkams tiktų regioninė prekyba

A. Čepkus el. prekybą prilygina prenumeratai: „Kol kas prekyba ūkininkų užaugintomis gėrybėmis nepasiteisino, tačiau yra verslininkų, kurie specializuojasi ir pardavinėja tam tikrą produktą. Ūkininkai turi savo klientų bazę, kuriems visus savo produktus ir išparduoda. El. prekyba turėtų būti panaši į prenumeratą – internetu užsisakius prekes, klientas žino, jog, pavyzdžiui, šeštadienį iš ūkininko tam tikroje vietoje pirks dešros, sūrio ir pomidorų krepšelį, tad, mano nuomone, didžiausias ūkininkų tikslas vystant prekybą internetu – surinkti nuolatinį pirkėjų ratą,“ – svarsto įmonės direktorius. Pašnekovas taip pat mano, jog el. prekyba ūkininkui pasiteisintų, jeigu jis prekėmis prekiautų savo regione, o pirkėjų užsakytas gėrybes automobiliu klientui pristatytų į namus.

Mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursas. Eksperimentas: internetu pabandė nusipirkti maisto iš ūkininkų
© Autoriaus nuotr.

„Kitose šalyse ūkininkai gana aktyviai naudojasi el. prekyba. Pavyzdžiui, Austrijoje ir Šveicarijoje tokia prekyba pakankamai populiari. Ūkininkai turi savo internetines svetaines, kuriose pardavinėja savo produktus klientams, gyvenantiems tame pačiame regione. Jeigu klientas iš toliau, iš anksto užsisakęs prekes pirkėjas važiuodamas pro šalį iš ūkininko jas gali atsiimti“, – pasakoja A. Čepkus ir priduria, jog pirkti iš ūkininko – potyris, tačiau internetas šiai dienai tam kol kas per sudėtingas.

Pristatymas per parą, arba klientai eis į parduotuves

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pasakoja, jog retas ūkininkas savo prekes parduoda internete, tačiau jaunieji ūkininkai, ūkininkai, kurie augina ar gamina išskirtinę, ekologišką produkciją, ar ūkininkai, prekiaujantys mažmeniniu būdu, tokia veikla užsiima. Tačiau, pasak pašnekovo, būdas pardavinėti prekes internetu į Lietuvos ūkius dar neatėjo, o ūkininkams, prekiaujantiems didmeniškai, tai neaktualu.

Pirmininkas pasakoja, jog prekyba internetu be kontakto su ūkininku neįmanoma: „Mano nuomone, prekyba turėtų vykti taip, jog pirkėjas prekes užsisako internetiniame puslapyje, o ūkininkas jas pristato į namus, tačiau tai taip pat sudėtinga“, – atvirauja pašnekovas.

J. Talmantas įsitikinęs, jog svarbiausiai ūkininkams el. prekyboje – šviežumas ir prekės kokybė: „Smulkūs verslininkai, gaminantys prekes šviežiai, gali jas klientui pristatyti per parą. Tačiau jeigu produkto kelionė trunka ilgiau, pirkėjo produktas nebedomina – juk tokias pat prekes pigiau galime įsigyti ir parduotuvėse“, – teigia pašnekovas. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas mano, jog internetinėse parduotuvėse, prekiaujančiose ūkininkų maisto produktais, turėtų būti nurodomas net prekės šviežumas.

Kaip pirkėjui pristatyti šviežius produktus?

Norint užsiimti šviežių produktų prekyba internete, ūkininkams reikėtų pasukti galvą apie šių produktų logistiką. Kurjerinės kompanijos „UPS“ vadovas Vladas Lašas teigia, jog prekių pristatymas priklauso nuo produkto tipo: „Produktai turi rasti rinką ne taip toli, kitaip labai išbrangsta logistika. Taip pat tai reikalauja specialių sąlygų – greitai pristatyti gendančias prekes – per brangu, vežant lėtai – maisto prekės pristatomos nebe šviežios. Mano nuomone, ūkininkai turi tarpusavyje kooperuotis ir sukurti savo vardą, kuriuo klientai pasitikėtų bei suprastų, kodėl reikėtų pirkti iš ūkio“, – teigia pašnekovas.

Didžiausios paketų pristatymo kompanijos vadovas pateikia Rokiškio ūkio pavyzdį: „Ūkis iš Rokiškio, kuris internetu subūrė savo vartotojus, atveža savo prekes į Kauną. Šis ūkis turi savo reguliarų prekių atvežimo grafiką ir prekes atveža į kažkurią vietą Kaune“, – teigia pašnekovas. Vladas Lašas pasakoja, kad pastovūs ūkininko klientai tas prekes atsiima, o verslininkui jų net nereikia išvežioti į klientų namus, ūkininkas paskiria laiką, kada bus prie prekybos centro, ir iš anksto paruošia labai gerą pakavimo bei pakeitimo sistemą. Anot pašnekovo, užsakytos prekės sudėliotos specialiose dėžėse, kurias turi pastovūs klientai. Pasak kompanijos vadovo, tokie sprendimai kuria gana efektyvų verslą.

Produktai iš užsienio – ambicingas uždavinys

„Jeigu kalbėtume apie produktų pirkimą iš užsienio, reikėtų dar daugiau priežasčių, kodėl žmogus turėtų pirkti iš kitos šalies ūkio, – pasakoja V. Lašas. – Nesakau, kad to negalima daryti, tačiau tai dar ambicingesnis uždavinys, kuris reikalautų dar didesnės kooperacijos tarp ūkininkų, stambesnių ūkių ar labiau išskirtinio produkto“.

Mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursas. Eksperimentas: internetu pabandė nusipirkti maisto iš ūkininkų
© Autoriaus nuotr.

Apie perspektyvas ūkininkams „UPS“ vadovas atsiliepia teigiamai: „Manau, kad ūkininkams perspektyvu savo prekes pardavinėti ne tik internete, tačiau ir mobiliosiose aplikacijose. Prekybai reikia panaudoti visas galimas modernias priemones, tik tuo atveju ji bus efektyvi bei sklandi. Ūkininkai naudodamiesi įvairiomis technologijomis mažiau laiko sugaištų ruošiant užsakymus ar ieškant klientų. Aišku, nereikėtų atmesti ir „tradicinio“ turgaus, jeigu tai aktualu verslininko klientui. Pirkėjas, kuris nori būti arčiau tiekėjo, nori grynesnio bei šviežesnio produkto, tokiais ūkininkais pasitiki ir iš jų prekes tikrai pirks.“ – įsitikinęs V. Lašas.

El. prekyba: patraukli, tačiau vis dar svetima

Elektroninė prekyba – viena iš elektroninio verslo sričių, apimanti pirkimą ir pardavimą elektroniniu būdu. Tai prekybos būdas, kai sutartys sudaromos, o prireikus – ir vykdomos, naudojant informacines technologijas bei priemones, kompiuterių tinklais keičiantis elektroniniais duomenų pranešimais. Šis naujas prekybos būdas palengvina kliento prieigą bei suteikia galimybę užsisakyti prekes visą parą, sudaro sąlygas įvairesniam prekių ir paslaugų pateikimui klientui ir didina prekybos apimtis, kadangi klientas lengviau randa norimas prekes ir paslaugas. Verslo pradžiai internete reikia mažiau pinigų, o jį efektyviai kartu kurti ir plėtoti gali žmonės, realiai esantys skirtingose ne tik to paties miesto ar šalies, bet ir pasaulio vietose.

Virtualios įmonės greičiau ir išleisdamos mažiau pinigų tradicinio verslo atžvilgiu reaguoja į pokyčius dinamiškoje rinkoje. Jos gali greitai ir su mažesne finansine rizika kurti ir teikti naujas, tikslinei vartotojų grupei skirtas paslaugas. Tam reikalingos mažesnės kapitalo ir administravimo sąnaudos. El. erdvė taip pat patogi neįgaliesiems bei teigiamai veikia ekonomiką, nes besikuriančių internetinių bendrovių konkurencija priverčia „tradicines“ įmones ieškoti naujų savo veiklos organizavimo būdų, o tai gerina bendrą Lietuvos ekonominę padėti.

Tačiau vystant internetinės prekybos verslą, problemiška užtikrinti paslaugų pateikimo priemonių saugumą, o el. prekybai reikalingas tiek tiekėjo, tiek kliento kompiuterinis išprusimas. Klientai vis dar įvardina pagrindinius el. parduotuvių trūkumus, pavyzdžiui, neaiškios pristatymo sąlygos, nes dauguma parduotuvių net nerašo, kiek maždaug gali užtrukti prekės siuntimas, o tai sukelia per daug klausimų. El. parduotuvėse vis dar vyrauja neaiškūs ženklai, žadantys saugumą ir garantijas. Taip pat klientai susiduria su el. parduotuvių nenoru bendrauti su pirkėju. Kitos priežastys, lemiančios lėtą el. parduotuvių atsiradimą Lietuvoje, – tokių parduotuvių nelankstumas, o kartais net abejotinas svetainės dizainas.

Straipsnis parengtas stovykloje „Europos verslo reporteris 2015“, organizuojamoje Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje

2016 m. DELFI ir Vilniaus Gabijos gimnazija skelbia Lietuvos mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursą! Šis tekstas –41 straipsnis konkursui.

Kviečiame jaunuosius mokyklų žurnalistus savo publicistinius tekstus, kurių apimtis siekia iki 400-500 žodžių, siųsti adresu gabijos.laikrastis@gmail.com. Konkursas vyks sausio 1-30 d. Jūsų atsiųsti tekstai bus publikuojami DELFI portalo rubrikoje DELFI Pilietis. Bus skiriamos dvi nominacijos – „Populiariausias jaunasis žurnalistas“ ir „Profesionaliausias jaunasis žurnalistas“. Prizus laimėtojams įsteigs portalas DELFI.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

KET pažeidėjams Pilaitėje atėjo neramūs laikai (25)

Rusijoje 2010 m. įsikūrė pasauliniu mastu pagarsėjusi organizacija Stop Cham (rus. СтопХам,...

Veganams nepatiks: kaip jie naikindami dramblius saugo vištas (92)

Vis daugiau žmonių ir mūsų geografinėje platumoje atsisako mėsos, sparčiai daugėja veganų,...

Vaizdas Palangos „Maximoje“ stebino: ar tai normalu? (116)

Palangoje, užsukusi į Vytauto g. „Maximą“, DELFI skaitytoja labai nustebo radusi pustuštes...

Kauniečių šeimai atjungė elektrą – kaltina nesusikalbėjimu (20)

Gyvename žinomame ir brangiame name I. Kanto g. 18, Kaune , ir esame priversti kreiptis dėl...

Lietuvaitė gavo įspūdingą „Sostų karų“ žvaigždės kvietimą: neįsivaizduoju, kaip man taip pavyksta (7)

Jaunoji lietuvė menininkė Kamilė Lukrecija Lukošiūtė (19 m.) sužavėjo legendinio serialo...

Top naujienos

Branduolinių povandeninių laivų kapinyne Rusijoje apsilankęs vokiečių žurnalistas: tai, ką išvydau, sukėlė šoką (58)

Vokiečių žurnalistas Michaelis Schmidtas papasakojo apie tai, kaip Šiaurės vakarų Rusijoje,...

Egzotiškas pasiūlymas Palangoje: vietoj įprastų saldumynų – drakono vaisių, kinkanų ir karališkų uogų (6)

Vaisiais iš Tailando, Kosta Rikos, Izraelio, Turkijos bei Lenkijos Palangoje pirmus metus...

Sekmadienį – dar viena proga pasidžiaugti šiluma (7)

Sekmadienio naktis numatoma nepastoviai debesuota, be lietaus. Vėjas silpnas. Antroje nakties pusėje...

Saugojosi, bet pastojo: apie gyvybei pavojingą negimdinį nėštumą įspėjo ne vienas simptomas (30)

Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytoja, norėdama pasidalinti savo istorija. Ji viliasi, kad kitoms...

Kemzūros prognozė nepradžiugins „Žalgirio“ sirgalių: tai sportas, kitaip nebūna (63)

Laiko patikrintas Kęstučio Kemzūros ir Davido Blatto duetas, panašu, ruošia dirvą dar vienam...

Minią sujaudino „The Prodigy“ narių poelgis pasirodymo metu (4)

Ko gero labiausiai lauktas pasirodymas „ Positivus “ festivalyje pateisino visus lūkesčius. „...

Prabilo dar viena su „Alfa vyru“ pasimatyme buvusi mergina: bandė bėgti, bet jis ją sekė (300)

„Ėjau į troleibusą, jis iš paskos“, – apie bandymą pasprukti nuo „Alfa vyro“ Airino...

Visa tiesa apie nuolaidų korteles: kam jos iš tiesų naudingos? (147)

Lojalumo kortelės Lietuvoje atsirado prieš gerus 11 metų ir šiandien jau nieko nebestebina, kad...

Išskyrė 9 akivaizdžiausius partnerių neištikimybės ženklus: juos pajutus, reiktų sunerimti (17)

Vyrus ir moteris į neištikimybę pastūmėja skirtingos priežastys, tačiau ir vieni, ir kiti...

Suskambo vienintelis solinis Jazzu koncertas pajūryje: atlikėja neslėpė kvapą gniaužiančio jaudulio (77)

Palanga šį savaitgalį tapo Lietuvos centru – čia ne tik vyko „Aurum 1006 km“ lenktynės, bet...