Žmonės, iškeliavę į kitą šalį, dažnai susiduria su nesklandumais visuomenėje: sunku rasti gerą darbą, gydymo įstaigose už paslaugas prašo tikrai nemažų pinigų, o automobilio vairavimas viršijant leistiną greitį gali būti paskutinė kelionė toje šalyje. Geriausias būdas, kaip tų nesklandumų išvengti – gauti pilietybę. O kokia situacija yra Lietuvoje? Ar įmanoma svetimšaliui mūsų šalyje gauti Lietuvos pilietybę?
Negauna pilietybės
Amerikietis Williamas Gordonas gimė ir užaugo Amerikoje. Prieš 10 metų į Lietuvą beisbolo žaisti atvykęs kitatautis niekad nemanė, kad susies savo gyvenimą su mūsų šalimi. Dabar JAV pilietis jau moka kalbą, yra vedęs lietuvę ir turi dukterį, du kartus dalyvavo televizijos projekte „Chorų karai“ bei padėjo Kauno „Šampaniniam“ bei „Burgundiškajam“ chorams „nuskinti“ pergales muzikiniuose konkursuose. Tarp kita ko, beisbolininkas 10 metų žaidė Kauno „Lituanikos“ beisbolo klube negaudamas atlyginimo ir labai padėjo komandai Europos taurių laimėtojų taurės B grupėje iškovoti pirmąją vietą ir patekti į A grupės turnyrą. Tiesa, Willui iki pilnos laimės trūksta tik vieno dalyko – Lietuvos pilietybės. Deja, bandymas tapti pilnaverčiu LR piliečiu buvo nesėkmingas. Esą trūko nuopelnų šaliai.
Kita medalio pusė
Isabella Tobias – šokėja ant ledo, amerikietė, tačiau gavusi Lietuvos pilietybę išimties tvarka. Pilietybė jai buvo suteikta 2013 m. gruodžio 2 d., po to, kai ji pakartotinai pateikė prašymą, mat norėjo atstovauti mūsų šaliai 2014 m. vykusiose Sočio olimpinėse žaidynėse. Po pusantrų metų šokėjų ant ledo pora iširo, o amerikietė nutraukė ryšius su Lietuva. Tai gali būti įrodymas, kad mūsų tautos pasas I. Tobias buvo reikalingas tik tam, kad ji galėtų dalyvauti Sočio žiemos olimpiadoje.
Prieš 12 metų į skandalą, kuriame buvo nagrinėjamas pilietybės suteikimo klausimas, buvo pakliuvęs ir tuometinis Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas. Jis, kaip manoma, už finansinę paramą 2003 m. balandžio 11 d. neteisėtai suteikė LR pilietybę Jurijui Borisovui. Už šį poelgį R. Paksas buvo nušalintas nuo pareigų.
Statistika nedžiugina
Per visą Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvą paliko daugiau nei pusė milijono gyventojų, tačiau pagal statistikos agentūros „Eurostato“ duomenis, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, Lietuva savo pilietybę suteikia mažiausiam skaičiui asmenų. 2013 m. pilietybė natūralizacijos būdu buvo suteikta 185 asmenims, o 2014-aisiais – 179 užsieniečiams. Migracijos Departamento duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį LR pilietybė išimties tvarka buvo suteikta 3 kitų valstybių asmenims.
Pilietybės suteikimas išlieka didžiulė problema
Užsieniečiui Lietuvoje yra labai sudėtinga tapti pilnateisiu piliečiu, ypač išimties tvarka. Situacija tampa dar sudėtingesnė, kai į viešumą iškyla išskirtiniai atvejai. Pilietybės suteikimo tvarka, kai norima turėti dvi pilietybes, normos ir kriterijai išlieka neapibrėžti ir neaiškūs. Panašu, kad vertinami žmogaus nuopelnai Lietuvai, o ne integracija šalyje. O juk sunku nusipelnyti šaliai nesant jos piliečiu, tokiu atveju pasiekimai dažnai priskiriami šaliai, kurios pilietybę asmuo turi.
Toliau didėjant emigracijai ir vis daugėjant atvykstančiųjų į Lietuvą, pilietybės problema ateityje bus dar aktualesnė. Galbūt Lietuvos įstatymai ir valdininkai taps palankesni užsienio piliečiams?
2016 m. DELFI ir Vilniaus Gabijos gimnazija skelbia Lietuvos mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursą! Šis tekstas – pirmasis straipsnis konkursui.
Kviečiame jaunuosius mokyklų žurnalistus savo publicistinius tekstus, kurių apimtis siekia iki 400-500 žodžių, siųsti adresu gabijos.laikrastis@gmail.com. Konkursas vyks sausio 1-30 d. Jūsų atsiųsti tekstai bus publikuojami DELFI portalo rubrikoje DELFI Pilietis. Bus skiriamos dvi nominacijos – „Populiariausias jaunasis žurnalistas“ ir „Profesionaliausias jaunasis žurnalistas“. Prizus laimėtojams įsteigs portalas DELFI.