Pirmiausia visi kartu pasikalbėjome apie senyvo amžiaus žmonių tarpsnio ypatumus, kamuojančias įvairias problemas, gyvenimo būdą, mažus bei didelius džiaugsmus jų kasdienybėje. Išsiaiškinome pagrindines jų liūdesio problemas, taip pat padarėme išvadas, kad daugelis senelių yra vieniši, jiems trūksta artimųjų rūpesčio bei mažytės kasdieninės šypsenos jų veide.

Po pokalbio pasidalinę į grupeles pradėjome gaminti atvirukus senukams, juose turėjo atsispindėti pavasario tema. Studentai vaikams akcentavo darbo grupėse pagrindines taisykles, tokias kaip bendradarbiavimas ir dalinimasis. Darbai vyko labai sparčiai: klijavome, piešėme, rašėme sveikinimus. Netrukus balti popieriaus lapai pražydo įvairiaspalvėmis gėlėmis, saulutėmis. Visų antrokų darbai džiugino mokytojos, studentų bei klasės draugų akis. 

Pasimokę kaip reikia mandagiai prieiti ir padovanoti senukams atvirutes, šiltai apsirengėme ir iškeliavome į parką. Turėjome puikią progą prisiminti kaip reikia elgtis viešoje vietoje ir kokių taisyklių reikia laikytis. Ir štai netrukus sutikome pirmuosius senelius. Drąsiausi vaikai pirmieji įteikė atvirutes ir pasveikino su prasidėjusiu pavasariu. Žmonės buvo labai nustebinti tokiu mažų vaikų gerumu, vieni dėkojo, kiti linkėjo sėkmės, treti taip pat visus pasveikino su pavasariu. Žinoma, neapsieita ir be neigiamos patirties, būta ir tokių, kurie nenorėjo priimti iš vaikų mažo nekasdieninio gerumo bei atsidėkoti nieko nekainuojančia šypsena.

Sugrįžus atgal į mokyklą visi pasidalinome įspūdžiais, aptarėme kokias emocijas mums sukėlė įvairi senelių reakcija į mūsų socialinę akciją bei pasidžiaugėme bendru visos veiklos rezultatu. Studentai iš mokyklos išėjo su plačiomis šypsenomis veide, juk pasidalintas gerumas su kitu – padvigubėja.