Tačiau profesinis mokslas šiandien jau nebe toks, kokį matė dar dabar jau esamų mokinių tėvai, nes praktiškas ir darbo rinkoje itin paklausias energetinių sistemų elektroniko, mechatroniko ir kitas specialybes galima įgyti ne technikos universitetuose, o besimokant inovatyviose profesinių mokyklų praktinio mokymo bazėse.
Pasinaudojus Europos struktūrinių fondų lėšomis kuriami sektoriniai praktinio mokymo centrai su moderniausia įranga, apmokomi dėstytojai ir atnaujinamos mokymo programos – ir tai mokslo kokybės atžvilgiu nenusileidžia Vakarų Europos profesinėms mokykloms.
Visoje Lietuvoje kuriami sektoriniai praktinio mokymo centrai, kuriuose mokysis nuo mechatroniko iki kirpėjos, tikimasi išspręs ir kvalifikuotų darbininkų paklausos darbo rinkoje problemą. Darbo biržos duomenimis per 2013 m. vėl atgimstanti pramonė bei paslaugų sektorius sukurs 82 proc. progrozuojamų darbo vietų, o darbdaviai labiausiai ieškos kvalifikuotų specialistų: net bemaž pusė (47 proc.) steigiamų darbo vietų skiriama būtent profesinių mokyklų absolventas, 35 proc. sudaro nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis ir tik 18 proc. darbo vietų – asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą.
Apie profesinio mokymo įvaizdžio formavimo psichologinius aspektus diskutavęs psichologas Tomas Lagūnavičius tikina: „Užmirštame, kad be įgūdžių nieko nebus. Sako, žinių visuomenė… Kokia žinių visuomenė? Įgūdžių visuomenė! Kai žmogus turi įgūdžius, jo galimybės kur kas didesnės. Naujausi moksliniai tyrimai įrodė, kad pramonės įmonių vadovai, kurie savo išsilavinimą įgijo pirmiausia profesinėse mokyklose, dirba kur kas sėkmingiau, nes jie puikiai supranta savo srities aplinką ir žino, ką ir kaip dirba jos darbininkas. Suformuoti įgūdžius – tokia pridėtinė profesinės mokyklos vertė“.
Specialistui antrina ir profesijos mokytojas Vaclov Zelenkevič: „Žmonių sąmonėje įaugęs „profkės“ įvaizdis stebina. Dalyvaudamas susitikimuose su bendrojo lavinimo mokyklų mokiniais skeptiškai nusiteikusiam jaunuoliui mėginu įrodyti, kad realybė kitokia – darbdaviui reikia žmogaus, gebančio dirbti iškart; jis neturi gaišti laiko, apmokydamas teoretiką, – būtina atlikti užduotis tuoj pat, kokybiškai ir kūrybiškai. Kaip to pasiekti? Esu įsitikinęs, kad tokiuose praktinio mokymo centruose organizuojamas mokymas, kai didžiąją dalį laiko sudaro praktinis žinių pritaikymas, išugdo kvalifikuotą darbininką, kuriam dažnai darbas pasiūlomas jau baigiamosios gamybinės praktikos metu.“
„Pabaigę aukštąjį mokslą, ypač kai kurias specialybes, žmonės pasijunta nereikalingi ir tokiu būdu yra stumiami emigracijon. Todėl, manau, kad tokie profesinio mokymo centrai turi ateitį ir turėtų padėti Lietuvai užtikrinti reikalingą darbininkų ir specialistų pasiūlą, kurie pagal įgautas kompetencijas galės įsidarbinti ir visoje Europos Sąjungoje pagal laisvą darbo jėgos migracijos politiką“, – po apsilankymo Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre teigė Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
Prisijungdamas prie Lietuvos suaugusiųjų asociacijos organizuojamos suaugusiųjų švietimo savaitės Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras lapkričio 21 d. 10 val. atverė duris plačiajai visuomenei ir rengė Energetikos sektorinio praktinio mokymo centro suteikiamų galimybių pristatymą. .