aA
Žinote, ką? Tas feisbukas yra tikras stebuklas! Pradžioje sunkokai gaudžiausi toje pekloje, galvojau, eina velniop – man jau virš 70, vaikai užauginti, anūkai tik palepina atvykdami vasarinei viešnagei. Nereikia man tų internetų ir veidaknygių.
notebook-791292_1280
notebook-791292_1280

Gyvenimo tėkmė nusistovėjus, lyg grietinėlė ant pieno, ir, kaip čia švelniau pasakius, nuobodi. Šitiek metų gyvenom be tų technologijų, ir ką – gyvi ir sveiki. Tačiau anūkėliai nedavė ramybės. Kas minutę tarškėjo, kaip ten viskas faina ir įdomu. Nebegalėjau pati viena net ramiai agurkų ir ridikų paravėt. Iškept rabarbarų pyrago. Pasimaudyt Nemune, kurio vingis skalauja mūsų kaimelio pakrantę. Prilipo prie manęs įkyruoliai kaip lapas prie sėdimosios. Tiek to, nutariau. Gana. Jeigu dar keletą dienų gyvensiu apsupta jų bambėjimo, tikrai galą gausiu. Užsikaičiau kavos, prisėdau šalia vyresnėlio.

Iš pradžių tik stebėjau jį, tą velniūkštį, visa galva mane jau praaugusį, kemšantį bandeles su avietėmis. Nesigirsiu anūko valgymo įgūdžiais. Ranką prie širdies dedu – jie tikrai nekokie. Mąsčiau, kaip gi jo motina, mano marti, nesugebėjo sūnaus išmokyti elgtis už stalo padoriai. Jo skruostai nusitepę uogiene, kelnės it apsnigtos trupiniais. Dingojosi, kad ne žmogus čia kramto, o arklys – pilna burna čepsi, lyg grauždamas obuolį. Šliurpt, šliurpt, šliurpt. Kompotą šliurpia it begemotas, išmestas iš savo balos ir savaitę burnoj neturėjęs nė lašo. Po visos jo ceremonijos vėl turėsiu traukti savo šluotą su ilgu vamzdžiu, rinkti mažulyčius bandelių gabalėlius nuo plastikinės staltiesės, mesti juos į šiukšlių dėžę, išmazgoti uogom aptapnotą stiklinę. Na, ką padarysi.

Priešpiečių epopėjai aprimus, sotus ir laimingas vaikis parodė, ką įdomaus galima nuveikti tame feisbuke. Sukūrė mano, taip sakant, profilį – sako, va, dabar ir Tu, močiute, galėsi bendraut su pasauliu. Žinoma, influencerė nebūsi, bet, manau, tikrai rasi ką veikti.“ Iš mano išplėstų akių susiprato man paaiškinti, kas tas influenceris. Pasidomėjo, kokią profilio nuotrauką norėčiau įkelti. „Gal paso tinka?“ – sumurmėjau, klausiamu žvilgsniu pervėrus anūkėlį. Ojojoj, būtmėt matę, kas tada dėjos. Vaikinas sukriokė griaudžiančiu juoku. Visiškai nesupratau, kaip man reaguoti – kas čia tokio juokingo? Kažkoks manifestas prieš babos požiūrį? Nenumaniau, kad anūkėlio gerklė geba ne tik talpinti trigubą porciją valgio, bet ir išnešti tokius decibelus. „Galėtų būt artistas, – trumpai pagalvojau, – suburtų kokią jaunuolių grupę, plyšautų nuo tribūnų, dalytųsi savo veržlia energija. Taigi dabar tai madoj. Labiau pasistengęs, gal net iškastų tikrą aukso gyslą – populiarumas garantuoja pinigus. Štai tau ir influencinimas.“ Būtų gal net populiaresnis nei Pusbroliai Aliukai ar Broliai Šalčiai, kurių klausydavausi po pamokų, bėgant nerūpestingoms jaunystės dienoms.

Paaiškėjo, kad paso nuotrauka – netinkama. „Išsirink geriau iš mano telefono – jau kelintą vasarą daug fotografuojamės“, – taria man, šypsodamas pro ūsą, lyg koks Barmalėjus. Išsirinkau tą, kurioje buvau nupaveiksluota tarp žydinčių kieme obelų. Lai visi pamato, kaip gerai sodą prižiūriu.

Atėjo smagioji dalis – draugų paieška. Daugelio, deja, pavardžių nebeprisiminiau. Į pagalbą pasitelkiau savo užrašų knygelę – jai, skaičiuojančiai jau keturis dešimtmečius, duomenų kiekio pavydėtų net pats kompiuteris. Taigi, pradėsim nuo klasiokų, tada seks grupiokai iš technikumo, o po jų – kolegos iš audinių fabriko, kuriame pasišventusi atidirbau virš 30 metų. Tiesą sakant, nusistebėjau, kad praktiškai visi mano praeityje figūravę veidai nušvito kompiuterio ekrane – mat kaip, pamislijau, visi turi tą feisbuką. Štai ir Bronė, mano suolo draugė, ir Antanas, fabriko viršininkas, ir netgi tas mažaraštis kvailelis Alfredas, kuris, niekas netikėjo, bus kažko gyvenime pasiekęs. Pasirodo, iki pensijos jis Kaune prekiavo siurbliais, maliutkomis ir kita kone amžiams tarnaujančia buities technika.

Nepajutau atslenkant pavakario. Užmiršau palaistyt pomidorus šiltnamyje. Užtat kiek smagumo apturėjau! Bronytė pasiūlė kartu suorganizuoti klasės susitikimą, išdalijau kone pusšimtį patiktukų klasiokių ir grupiokių nuotraukoms – pasirodo, ne aš viena galiu pasigirti tvarkingu, žydinčiu sodu. Pajutau veriančią nostalgiją. Žvelgiau į visų jų veidus, pažymėtus gyvenimiška patirtimi, jų šypsenas, kurias prisiminiau dar visai kitokias, jaunas, išraiškingas. Kaip ir aš pati, taip ir daugelis puošėsi sidabrinėmis sruogomis plaukuose. „Tai gyvenimo ratas, – pagalvojau, – natūralus virsmas.“ Kadaise buvom gražūs, aktyvūs jaunuoliai, žvelgę į pasaulį pro rožinį akinių filtrą. Laikas priklausė mums. Rodėsi, kad niekada nepasensime. Buvo čia ir dabar. Tik tiek. Bet nė vienas neišvengėme brandos ir atsakomybės.

Valandėlę pasigraudinusi ir pasiknaisiojusi atminties lobynuose, nutariau parašyti žinutę savo pirmajai meilei. Iškart sulaukiau atsakymo – panašu, kad ir jam patinka sėdėti šioje erdvėje. Įsikalbėjome. Valentas vis dar išlaikęs savo charizmą – papokštauti mėgo visada, o jo akių gilumoj, regis, paskęsti galėdavau. Kalbėjomės gerą valandą – mačiau, lauke jau ir sutemo, anūkai sugulė miegoti ant aukšto, iš pamiškės ataidėjo lėtas pelėdos ūkavimas. Išsiaiškinau, kad mano jaunystės kavalierius, kurio akyse neregėjau nuo dienos, kai iškeliavo armijon – taip pat našlys, gyvenantis vos už keleto kaimų nuo manęs. Pasiūlė rytoj atvykti pas mane pasisvečiuoti. „Gerai, – pamaniau, – būtinai užsuk.“ Užvertus kompiuterio ekraną likau viena. Akyse dar žaižaravo smulkučiai šviesos pliūpsniai. Mano kompanionė tebuvo spengianti tyla.

Išaušus naujam rytmečiui, anūkėliams dar parpiant, aplėkiau lysves ir, išsinešusi kompiuterį į sodą, vėl prisijungiau prie savo profilio. Skaičiau naujas žinutes, stebėjau naujas nuotraukas – vienas buvęs kolega, pasirodo, gavo dovanų didelį, rudą tarantulą. Pamačius čiut iš klumpių neišvirtau. Visada bijojau vabalų ir kitų ropinėjančių gyvių, o čia, pasirodo, žmogui patinka. Valentas pranešė, kad atvyks pietums. „Atsivešiu medaus tortą, – parašė, – pamenu, buvo tavo mėgiamiausias?“

Visa nušvitusi išskubėjau maudytis ir gražintis. Pilve sukirbėjo seniai nebeskraidę drugeliai. „Štai, kokia ta technologijų galia, – mintijau garbiniuodama savo ilgus, tankius plaukus. – Ji padėjo man surasti ir naujai atrasti žmones, su kuriais nebendravau jau daugybę metų.“ Perbraukusi skruostus skaistalais, lūpas paryškinusi vyšnių raudoniu, išėjau į kiemą pasigrožėti spindinčia saule. Laukia puiki diena.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(22 žmonės įvertino)
2.9545

Vilnietė mama aprašė mokytojos elgesį progimnazijoje: kas vyksta, baisu ir pasakoti (277)

Esu vilnietė. Mano vaikas mokosi vienoje iš Viniaus progimnazijų. Turiu didelę problemą –...

Žymios klinikos Vilniuje pacientės perspėja neapsigauti: kaip „nemokamai“ virto 21 euru (128)

Gavę siuntimą nemokamam tyrimui dėl visa ko pasiimkite ir piniginę. Trys žinomos Vilniaus...

Vilnietė nufilmavo eilę rajono poliklinikoje: akivaizdu, kad trūksta vietos (22)

Į polikliniką nuėjusi vilnietė pamatė trikdantį vaizdą. Pasak jos, nors visi raginami laikytis...

Kai mylimasis pradėjo žeminti, mergina santykius nutraukė – tai buvo tik blogybių pradžia (52)

Skyrybų nepripažinęs vaikinas ėmė persekioti: grasino paviešinsiantis intymias nuotraukas....

Kaunietis į ESO kreipėsi du kartus – sutriko dėl skirtingų atsakymų (29)

Į „Energijos skirstymo operatorių“ (ESO) kreipęsis Kauno rajono gyventojas stebėjosi ilgai...

Top naujienos

Be pajamų ir darbo – jau pusmetį: renginių verslo atstovai darbinasi kurjeriais, kai kas išparduoda turtą (109)

Privačių renginių verslo atstovai be darbo ir pajamų sėdi jau pusmetį. Kad galėtų išmaitinti...

Tyrimą apie COVID-19 kilmę paviešinęs vokiečių fizikas: yra labai daug keistų dalykų sulaukė audringos reakcijos (90)

„O vis dėlto koronavirusas kilo iš Uhano laboratorijos!“ – kai vasario viduryje Hamburgo...

Sekmadienį lepins pavasariška šiluma: kai kur šils ir iki 18 laipsnių (1)

Ilgimės didesnės šilumos, žalumos, tačiau vyraujantys orų procesai stabdo pavasario žingsnius....

Joana Balčiuvienė | D+

Nematoma Lietuvos šeimų pusė: atsibusdavau sekso metu, o jis sakydavo „pakentėk, aš tuoj“ (28)

Tai, ką mes įsivaizduojame kaip normalius šeimos santykius, nebūtinai sutampa su partnerio...

Po pažinties instagrame – tikra drama virtęs pasimatymas Vilniaus viešbutyje: ji nesugebėjo pasakyti „ne“ (135)

Su bendraamžėmis merginomis santykių užmegzti nesugebėjęs viename šalies bankų Klientų...

Dmitrijus Durnevas, Spektr.press, DELFI.lt | D+

Imperijos šukės. Blogo ženklo iš Rusijos sulaukę Donecko gyventojai: pradėta taupyti mūsų sąskaita (36)

Bet kurios įmonės, veikiančios Ukrainos nekontroliuojamose Donbaso teritorijose, darbo sąlygos...

Profesorė Žvirblienė aptarė vakcinų nuo COVID-19 skirtumus ir paaiškino, kaip jos veikia organizmą (336)

Šiuo metu Lietuvoje yra 3 vakcinos nuo COVID-19 infekcijos – „Comirnaty“, „Moderna“ ir...

Nuo kito mėnesio – pokyčiai grąžinant prekes: prekybininkai sutaupys, pirkėjams bus paprasčiau (21)

Nuo šių metų gegužės pirkėjams Lietuvoje bus paprasčiau grąžinti fizinėse parduotuvėse...

Dėl svarios priežasties Meghan Markle greičiausiai nedalyvaus vyro princo Harry senelio laidotuvėse (130)

Anapilin iškeliavus Didžiosios Britanijos karalienės Elizabeth II vyrui, princui Philipui...

Patikrino: kiek kilometrų viena įkrova „Tesla Model 3“ įveikia -30°C šaltyje? (179)

„ Tesla Model 3 Standard Range Plus“ tarp įkrovimų turėtų nuvažiuoti 423 km. Tačiau tokie...