Kiti labiau norėjo būti kosmonautais, policininkais, gydytojais. Atsitiko taip, kad augdamas medikų šeimoje vis dėlto svajojau tapti geru policininku. Nors tėvai įkalbinėjo rinktis gydytojo profesiją, aš nutariau siekti savo svajonės. Bet taip jau turbūt buvo lemta, kad neteko man tapti policininku.
Tad teko sugrįžti prie tėvų pasiūlymų tapti gydytoju. Tačiau pasirinkau Lietuvos Veterinarijos Akademiją. Iš pradžių galvojau, kad ne čia mano vieta, bet metams bėgant vis labiau pradėjo mane dominti šios profesijos vingrybės bei noras padėti mūsų mažiesiems draugams.
Nesigailiu tokios specialybės pasirinkimu. Juk veterinarai atlieka labai svarbų vaidmenį mūsų gyvenime. Nuo jų priklauso maisto kokybė bei sauga, jie padeda ūkininkams užauginti sveikus gyvulius, rūpinasi, kad gertume sveiką pieną, taip pat gydo mūsų augintinius, be kurių dažnam iš mūsų dienos taptų liūdnesnės. Tik gaila, kad ši profesija šiais laikais yra nepelnytai nuvertinama Lietuvoje.
Tačiau yra toks posakis: gydytojas gydo žmogų, o veterinaras - visą žmoniją.
Šios profesijos 5 pliusai
1. Gali būti pats sau viršininkas, užsiimdamas privačia veterinarine praktika.
2. Kiekvieną dieną gali patirti vis naujų įspūdžių, begalę gerų emocijų, kai pasiseka išgydyti gyvūną.
3. Kiekvieną dieną gali pabendrauti su daugybe skirtingų žmonių.
4. Gali neturėti griežto darbo laiko.
5. Yra daug pasaulyje veterinarijos gydytojų organizacijų, kurios mielai tave priima į savo ratą, bei dalijasi savo patirtimi.
3 minusai
1. Iš kolūkio laikų likęs blogas veterinaro įvaizdis kaimuose - neva, visi veterinarai - stiklelio mėgėjai.
2. Nelabai švarus ir sunkus darbas tiems veterinarams, kurie dirba su stambiais gyvuliais.
3. Nedidelis atlyginimas dirbant Lietuvoje
Šis rašinys yra konkurso „Penki mano profesijos privalumai ir penki trūkumai“ dalis. Norite dalyvauti konkurse? Sąlygas skaitykite čia!