Privalumai:
1. Sužinai naujų receptų, išmoksti skaniai gaminti be tikslių receptų, gražiai patiekti.
2.Kvapas. Kai mokiausi mano konditerijos mokytoja sakė jog visada autobuse atpažįsta konditerę, kepinių, saldūs vanilės kvapai profesiją išduoda. Išsimaudžius, pasikeitus visus drabužius saldus kvapas išlieka. Pati to nebejausdavau, bet aplinkiniai, taip. Būdavo stoviu eilutėje ir girdžiu: „Kas čia taip skaniai kvepia?“, arba dar geriau- „Oi užmiršau bandelių prigriebti“.
3. Dauguma mėgstame eksperimentuoti virtuvėje. Šios profesijos atstovai labiau apsaugoti nuo tokių kūrybinių nesėkmių, laikosi tinkamų proporcijų, žino pagrindines taisykles kas su kuo dera, o kas ne.
4. Profesijos reikalingumas. Net didžiausios krizės, karo ar kitų neramumų metu tortų, pyragų gal ir nebepirks, bet duonos žmonėms visada reikėjo ir reikės
5. Įsidarbinimo galimybė ne tik didžiuosiuose miestuose ar rajonų centruose, bet ir miesto tipo gyvenvietėse, kuriose dažnai irgi yra kepyklėles, kavinukės.
Minusai
1. Kolektyvinis darbas, kol galutinį produktą patieki daug darbuotojų prie jo prisideda. Gerai jei klaidą padaręs iš karto pasisako, tuomet žinai kas ne taip buvo padaryta ir bandai tai ištaisyti kitame etape. Esi priklausomas nuo kitų, bet ir atsakomybę daliniesi.
2. Darbo laikas. Pamaininis, naktinis darbas, darbas savaitgaliais ir švenčių dienomis, ilgos darbo valandos(užsakymus reikia atlikti ir nesvarbu kad laikrodis rodo darbo pabaigą). Kai kiti jau gyvena savaitgalio nuotaikomis, šventiniu ritmu, kepėjams ir konditeriams pats darbo įkarštis.
3. Fiziškai sunkus darbas. 12 ir daugiau valandų stovimas darbas, kilojimas sunkiu maišų, dėžių, daug rankų darbo, didžiulis karštis. Toks darbas sveikatos tikrai neprideda.
4. Mažas atlyginimas, na ką čia daugiau bepridursi.
5. Kai hobis tapo darbu, praradau hobį. Beprotiškas tempas, milžiniški kiekiai, didžiulis nuovargis užmušė aistrą dar namuose kepti pyragus.
Kardinaliai pakeičiau profesiją jau maniau kad aistra gaminti saldumynus niekada nebesugrįš, o ji po poros metų mažais nedrąsiais žingsniukais pradėjo sugrįžti į mano gyvenimą. Keliaujant jau nebegaliu ramiai praeiti pro mažas kepyklėles, vėl smalsu kaip ten dirbama, kokia produkcija, skonis.
Nuotraukos:
1. Taip dirba Valetos (Malta) kepėjai.
2. Mažoje kepyklėlėje Hurgadoje (Egiptas) pardavėjas ir pasakiško skonio sausainiukai.
3. Aistra grįžta
Šis rašinys yra konkurso „Penki mano profesijos privalumai ir penki trūkumai“ dalis. Norite dalyvauti konkurse? Sąlygas skaitykite čia!