Jau trūko kantrybė tylėti ir tikinti save, kad nieko vienas nepakeisiu. O dabar bandau ir galiu patikinti, kad nesu aš nei supermamytė, nei turbotėvas/senelis ir t.t. (įdėkite toliau vaidmenį patys)
Maistas. Suprantu, kad greičiausiai jaun. eil. M. J. mirė ne nuo maistu plintančios virusinės infekcijos, tačiau tie kariai, kurie stovi ir boikotuoja prie valgyklos nieko nevalgydami – tikrai daro teisingai, nes kitaip būti ten išgirstam tiesiog neįmanoma. Pažiūrėjus vaizdo medžiagą, kurioje atitinkamo laipsnio karys bando įtikinti tuos asmenis valgyti, susidaro įspūdis, kad norima juos parodyti kaip kažkokius bukapročius, intelekto nesužalotais veidais, individus. Nors jų veiksmų esmė tikrai ne tokia paviršutiniška.
OK, kalbėkim tada realiais pavyzdžiais. Nuotraukų, deja, jokių nebus, nes greičiausiai tik bėdų pridaryčiau, tiems žmonėms, kurie išdrįso peržengti telefono naudojimo ribą. Pirmas iš įsimintiniausių patiekalų – mėsos troškinys. Receptas – sumalkite nagus ir odelių liekanas (skaniausia – katinėliai ir kenkėjai) į masę, tada visą masę padalinkite į sumaltų nagų dydžio „kotletukus“, viską apipilkite skrandžio turiniu ir voila! Pagrindinis ir pigus (!) patiekalas yra.
Toliau pusrytukams mūsų meniu nusimato kiaušinienė arba omletas. Jam reikės – kiaušinių (kaip nekeista, tikrai, kiaušinių), vandens. Perspėju, pienas yra tik ištižėliams ir nevykėliams. Nevalytą vandenį (svarbiausia mėlyną) papilti ant keptuvės ir viską iškepti. Taip gausite dekoruotą kiaušinienę be jokių prieskonių. Skanaus!
O kaip aiškino atitinkamos institucijos – tai yra maisto paruošimo būdas, kai kiaušinis verdamas per ilgai. Kodėl verdamas, nežinau, nes lyg ir kepiau tai. Ir apskritai, šiai valstybinei įstaigai, kaip karius maitina, rūpi tik kartą per metus.
Maistas ypatingai suprastėjo padaugėjus šauktinių skaičiui. Nors kai jų ir nebuvo daugiau, numesti 17 kg. per tris mėnesius nepasirodė ypatingai sudėtinga. Tačiau, kad meniu stulbinamai pasikeitė į įvairius kulinarinius stebuklus ir gurmaniškus molekulinės virtuvės fusion bandymus – faktas.
Specialistų rengimas. Tai liečia visus granatsvaidininkus, kulkosvaidininkus, taikliuosius šaulius ir t.t. Tiksliau kalbant – kokius specialistus? Tuos, kurie per 9 mėnesius vargo LK negavo nė karto iššauti iš savo ginklo (nekalbu apie Gieškes, iš kurių, beje, irgi žadėta, kad bus šaudoma koviniais šoviniais kas mėnesį)? Kaip galima kalbėti apie specifinių įgūdžių žmones, kurie paėmę sau priskirtą ginklą į rankas sugebės reikiamu metu neapvilti savo skyriaus draugų, artimųjų ir Lietuvos piliečių, kai LK taupomos kulkos ar įrenginiai, kurie padeda susipažinti ir suprasti sklidimo trajektoriją.
Verta paminėti, kad iš tų esamų įrenginių, veikia santykiu 1:90. Gal einu pirkti loterijos bilieto. Taiklusis šaulys, kuris gavo tik pauostyti savo antrąją meilužę, jau yra užmiršęs, kad jis yra taiklusis šaulys, nes juk ginklo saugumas yra svarbiau nei turėti parengtą žmogų juo naudotis. Tas pats kalbant ir apie pozicijas per pratybas: kulkosvaidininkas, granatsvaidininkas – koks skirtumas, nesvarbu, kad atėjus realiai situacijai vargu, ar prisimins, kokias pozicijas turėtų jie užimti.
Tobula, motyvacija jau 120 proc. Vienintelė motyvacija ir paskata neišsipliusuoti, kuri dar liko tarp likimo draugų – tai noras nenuvilti savo vadų ir kolegų. Jie nebijo kartu eiti į mūšį, nes žino, kad gali vienas kitu pasitikėti.
Organizaciniai sugebėjimai. Oooo taip, elementarios tvarkos ir komunikacijos trūkumas siekia aukštumas. Kad tarpusavyje susikalbėtum ar numatytum/parengtum procedūras, kuriomis reikėtų vadovautis, nebūtina turėti vadybos išsilavinimo diplomo. Viskas „valdoma“ įsiliepsnojus gaisrui arba greičiau – trumparegiškai.
Žiemą trinant kėdę su dalimi uniformos gauni nurodymą – nesi lauke, nusirenk. Bet čia pat vadas dingsta ir ateina kitas vadas, kuris, už tai, kad tu nusirengei striukę, liepia tau minkyti (pastaba: minkymas – neribotas atsispaudimų skaičius). Galvoju, kaip čia reikėtų šauktiniams apsirengti – gal vieną ranką į striukę, kitą pasilikti pliką? Tada reikia nuryti imbicilizmo kartėlį ir masiškai linksėti į taktą. Visai kaip DP rinkiminiame klipuke.
Sėkmės tiems kariams, kurie iškėlė maitinimo problemą Rukloje, greičiausiai už kamerų jiems reikės sėsti prie stalo ir kimšti pagrindinį troškinuko ir pusryčių patiekalus, tol kol... Na, patys žinot. Istorija ir nuomonė iš mano pusės, kam sunku objektyviai tai priimti, tai jau einu susideginti ir GPS‘u ieškoti tos vietos, kur dažniausiai siunčiama.
Užuojauta jaunesniojo eilinio M. J. artimiesiems.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!