Užpildyti devintą šimtmetį pradenčios skaičiuoti katedros aikštės nesutrukdė nei ką tik pasibaigusi sunki darbo savaitė, nei džiovinanti ir net žandus svilinanti saulė. Tarp gausiai susisirinkusių lietuvių buvo ir pats Peterboro miesto meras, kuris gražiai ir šiltai pasveikino čia susirinkusius lietuvius.

Puikiai Peterboro lietuvių bendruomenės suorganizuota, vos porą valandų trukusi šventė, kurioje plevėsavo lietuviškos vėliavos ir vėliavėlės. Į akis krito lietuviška atributika ir tautiniais rūbais pasipuošę, daug besišypsantys ir puikiai nusiteikę lietuviai. Šventėje pasirodė ir neabejotinai daugiausia dėmesio sulaukė, Peterbore isikūrusi lietuvių šokių grupė „Raskila“ ir tik dėka nenuilstančios, lyg bitutė zujančios tarp žmonių fotografės Rūtos (Sinari Photography) visos džiugios akimirkos buvo pagautos ir užfiksuotos nuo darbo įkaitusio fotoaparato objektyvo. Įamžintas akimirkas ir trumpus videoįrašus su šventės dalyvių trumpais pasisakymais galima išvysti Peterborough Lietuvių bendruomenės feisbuko paskyroje.

Akis ir, žinoma, ausis rėžė, šventę papuošė nuolat nerimstantys, lakstantys, smalsiai viską apžiūrinėjantys ir apčiupinėjantys, savo susigalvotus, tik patiems suprantamus žaidimus žaidžiantys, mažieji giedotojai. Džiugu, kad jų buvo tiek daug, džiugu, kad net ir po likusių nuoskaudų, priekaištų, gal net ir pykčio, dėl nesėkmių bandant kurti gyvenimą Lietuvoje, nepaisant likusio kartėlio, po priimto neabejotinai sunkaus sprendimo kurti savo gyvenimą toli nuo gimtųjų namų ir šeimos, lietuviai vis tiek brangina lietuvybę, moko savo mažuosius ne tik lietuvių kalbos ar himno, bet ir meilės šaliai, kurioje praleido savo nerūpestingą vaikystę, kraštui, kuris neabejotinai paliko pėdsaką kiekvieno širdyje. Smagu, kad lietuviai vis labiau didžiuojasi būdami lietuviais.

Peterboro lietuviai balsais ir susidainavimu, ko gero, neprilygtų „Ąžuoliuko“ chorui, bet širdimi ir šiluma, sklindančia iš jos giedant savo šalies himną, galėtų ištirpdyti ledynus. Iš visų, nesvarbu, senų, jaunų ar mažų lūpų giesmė sruvo lyg gražiausia simfonija, lyg švelni mamos lopšinė, kuri nepaliko abejingų nei pačių lietuvių, nei smalsių, bandančių suprasti, kas čia vyksta, praeivių. Nors ir trumpam, bet jų dėka, Peterboro miesto centras kvepėjo Lietuva.

Galima tik įsivaizduoti, kaip šiandien, su šiandieninėmis techninėmis galimybėmis, su šiandienine lietuvių populiacija ir diaspora, pasklidusia po visą pasaulį, atrodytų Baltijos kelias.

Žinant, kad šimtai lietuvių užtvindo įvairių pasaulio miestų gatves ir skverus vedini vien tik smagios ir labai gražios tradicijos. Galima tik spėlioti, kokia jūra lietuvių užtvindintų miestus, esant tikram reikalui, ar gresiant grėsmei. Viena akivaizdu, tai nebebūtų vien tik Baltijos kelias ir tikrai nebesivadintų vien tik Baltijos keliu.