Niekam ne paslaptis, kad kinės visokiais būdais stengiasi išsaugoti figūrą, ir vis laikosi naujų dietų, visaip kaip liesėja ir „kūdinasi“. Taip pat ne paslaptis, kad kinai labai gerbia autoritetą. Mokytojo, tėvo ir viršininko žodis yra „šventas“ ir nekvestionuojamas. Tai kas atsitinka jogai, kai ją dėsto autoritetingas instruktorius – kinas, o jogos mokosi svorio besikratančios kinės?
Pirmiausia, aišku, kad svarbiausi akcentai – liesėjimas ir „kūdėjimas“. Antrasis akcentas – „teisingas“ ir „neteisingas“ asanų atlikimas. Yra tik vienas teisingas variantas, kurį jogos mokinys turi išpildyti, nepaisant jo figūros tipo, pažangumo ar pajėgumų. Na ir pats mokytojų paruošimas, pagrįstas formule „16 pozų“, „32 pozos“ ir pan. Joga mokoma taip, kaip vaikas mokomas abėcėlės, tačiau problema tame, kad skaityti instruktorių niekas taip ir neišmoko – abėcėlės taip ir nesujungia į vientisą sistemą, kada pagaliau joga tampa ne tik gimnastikos ir išvermės išbandymu, bet gyvenimo būdu ar netgi dvasine praktika.
Tokiu būdu, jogos mokymasis tampa tikra karine stovykla, kur instruktorius rėkia „vienas, du, trys“, „tu gali tai padaryti“, „stumk, stumk, stumk mano rankąąą“. O tada su malonumu nusiima marškinėlius ir pademonstruoja, kaip turi atrodyti „teisingai“ išpildoma asana. Kartais netgi paprašo mokinio šiek tiek jį patempti, pramankštinti. Mokytojai ateina iš sporto mokyklų arba turi paruošimą kovos menuose – tai nėra ko norėti.
Vis dėlto, įdomiausia kiniškos jogos praktikos dalis yra vieno mokinio ištempimas į klasės vidurį ir atidus jo klaidų apžiūrinėjimas ir aptarinėjimas. Kiekvienas mokinys jaučiasi įsitempęs, atėjus tai praktikos daliai jaučiasi stresas ir baimė. Tačiau mokytojo autoritetas vis dėlto nekvestionuojamas, ir vidutinio amžiaus namų šeimininkės iš paskutiniųjų stengiasi teisingai išpildyti mokytojo komandas, su viltimi įgyti tokią puikią kaip mokytojo figūrą ir numesti svorio.
Prieš kelias savaites buvome tokioje kiniškoje pamokoje su kita lietuvaite Greta – juokėmės daugiau, nei mankštinomės, už bausmę netgi buvome iškviestos „prie veidrodžio“ atsakinėti į klausimus.
Bet nėra pasirinkimo – Kinijoje griežtėja užsieniečių įdarbinimo taisyklės ir reikalavimai, todėl mano jogos studijoje, kaip ir daugybėje kitų įmonių, užsieniečius staiga atleido ir juos visus (išskyrus du) pakeitė kinais.
Atrodo, kad šita tendencija tik stiprės, kadangi kinai turi visas sąlygas įgyti puikų išsilavinimą, o Šanchajuje dažnai ir nė kiek nenusileidžia užsieniečiams savo anglų kalbos žiniomis, ir atrodo, kad samdyti užsieniečio kaip ir nereikia – juk ir 16 asanų užtenka lieknėjančioms kinėms.