Pasiskirstę į grupes, penktadienį dirbome 7 valandas, šeštadienį 12 valandų, sekmadienį - dar 7, ir po tiek laiko jau turėjome paruošę naujų paslaugų/verslo planus, kuriuos su pasididžiavimu pristatėme gausiam būriui žiūrovų ir klausytojų. Susipažinau su patyrusiais, kosmopolitiškais žmonėmis ir gavau patarimų iš tokių ekspertų, kurie prabuvę Kinijoje 10-15 metų dalinosi patirtimi ir įgytomis žiniomis tiesiog apie tai, kaip teisingai Kinijoje vystyti savo verslą ir inovacijas - taip, kad pasisektų. Mano grupėje dirbome ties mano idėja, kurią išplėtojome tiek, kad gavome geriausios idėjos prizą ir daugybę paskatinimo ir netgi susidomėjimo investuoti. Žiūrėsim, kas bus toliau, bet po šitokio įkvėpimo atrodo, kad viskas įmanoma (...).
Be šito įvykio, išėjau iš darbo. Supratau, kad įmonė nesiplečia taip, kaip turėtų plėstis, bei veiklą vykdo kitaip, nei buvo žadėta.
Tolimesnių perspektyvų nematau, nors viršininkė norėtų, kad likčiau dirbti bent pusei etato. Labai gaila, kai stipri idėja ištirpsta kitame kultūriniame kontekste, išlaikydama tik menką savo šešėlį. Labai patiko dirbti su Kinijos paaugliais, matau didžiulį potencialą, ir matau, kaip jie skiriasi nuo savo tėvų. Kalbėjau apie tai su viena ukrainiete, kuri sakė, kad Ukrainoje panaši situacija - didžiulis atotrūkis tarp skirtingų kartų, būtent pasaulio suvokime. Kinijoje iš to kyla nemažai problemų.
Prasidėjo naujas semestras universitete. Paskaitų šį semestrą pasirinkau tris: nacionalizmas ir tapatybės klausimas tarptautiniuose santykiuose, šiuolaikinių tarptautinių santykių teorija ir šiuolaikinės Kinijos diplomatijos analizė.
Pirmoji paskaita labai saugi, mat dėstytojas – ką tik iš Amerikos sugrįžęs kinas, todėl laikosi labai politiškai korektiškos pozicijos, ir temas analizuoja gana paviršutiniškai - nors praėjusią paskaitą, kai kalbėjome apie Pietų Kinijos jūrą dar turėjau vilties, po paskaitos supratau, kad diskusijos su kursiokais padėjo daug giliau ir prasmingiau analizuoti situaciją. Kartais dėstytojai mieliau pasakoja, ką perskaitė kitoje knygoje, nei išsako savo nuomonę - na, bet visaip pasitaiko.
Antrosios paskaitos dėstytojas stengiasi įkvėpti auditoriją. Pasakoja apie tai, kaip reikia išlikti kukliam ir smalsiam, atviram skirtingoms nuomonėms ir idėjoms. Akcentuoja rašto svarbą, teigia, jog stipriausias tekstas tada, kai paprastais, nesudėtingais žodžiais nusakomos didžiulės idėjos, ir tai bus vienas iš egzamino kriterijų, 5 proc. galutinio pažymio.
Paskutiniąją paskaitą veda labai maloni profesorė, turintį patirtį dirbant Amerikoje, Vokietijoje, Japonijoje. Kaip suprantu, ji taip pat laisvai kalba šiomis kalbomis. Mintinai pasakoja statistiką ir faktus bet kurio dešimtmečio Kinijos tarptautinių santykių srityje. Labai įkvepia, tik tiek, kad visas šias paskaitas klausau per vieną dieną - pirmadienį, tai 10 valandų kiniškų paskaitų apie politiką ir tarptautinius santykius „atlaikyti“ kartais būna sunku. Balandžio mėnesį turėsiu kvalifikacinį magistro laipsnio egzaminą, po kurio galėsiu ramiai rašyti magistrinio eskizą, kurį patvirtinus galėsiu rašyti ir patį magistrinį (...).