aA
Kaip žmogų išmokyti skirti svarbius dalykus nuo antraeilių, neturiu supratimo. O būtų gerai – labai sumažėtų šiukšlių aplinkui. Ar nenumirti svarbu? Na taip! Palyginus su šiuo išgyvenimo instinktu, visa kita – šlamštas ir vien tik gyvenimo grožyba.
Robotas
© Shutterstock

Vienas iš didžiausių pavojų gyvybei – karštėjantis klimatas, galintis iki 2100-jų pakilti 3-6 laipsniais. Šeši būtų mūsų civilizacijos žlugimas. Bet tikiu, kad mums įsijungs ta stipri baimė neišmirti ir sugebėsime įtikinti kinus su kitais gimstamumo milijardieriais – indais – nustoti deginti planetą.

Dirbtinis intelektas. Ką jo pagalba šiandien darome yra smulkmė. Dar penketas Quantum kompiuterio atnaujinimų ir dirbtinis intelektas prilygs žmogaus smegenims. Valio! Ne, ne valio, tai irgi smulkmė, nes jau po dviejų valandų dirbtinis superintelektas bus protingesnis už visos žmonijos sukauptas žinias ir sugebėjimus. Nesustodamas greitėti, pranyks danguje. Labai jau stati ta jo tobulėjimo kreivė.

Va čia prasidės nesmulkmė. Taip, išspręsime daugybę egzistencinių žmonijos klausimų, apsirūpinsime maistu, prailginsime gyvenimo trukmę ir net sugebėsime iš atmosferos pašalinti CO2... daug mažiau dirbsime, laisvu laku tobulėsime bei pramogausime, gaudami savo bazines išmokas... maždaug taip netrukus ir nutiks.

Tačiau... juk mes sukūrėme protingesnius už save! Ir pagal visus gamtos dėsnius Sapiens rūšis turėtų anksčiau ar vėliau išnykti. 2014 Nickas Bostromas parašė didžiausius protus sukrėtusią knygą apie tą Dirbtinį Superintelektą. Ir kad pirmieji jį sukūrę (apie 2040 – 2060 m.) taps vieninteliais, nes tą pačią minutę automatiškai bus perimti arba net sunaikinti kitų gamintojų pasiekimai (tose lenktynėse kol kas gerai atrodo „Google“ su savo „Quantum“ kompiuteriu ir neuroniniais tinklais; o kas jei šimtus milijardų kasmet investuojanti Kinijos komunistų valstybė bus pirma?; o jei Rusija?..) Be to, labai svarbu Superintelektui parašyti tinkamą elgesio protokolą. Nes jis, kaip protingesnė rūšis, gali pradėti sukčiauti ir naikinti žmones, nusprendęs, kad tai logiškiausias sprendimas...

Pristabdykime svarstymus apie apokaliptinius scenarijus ir sugrįžkime namo į šiandieną. Tam, kad nebūtų mašinos vergu, žmogus pats turi tapti mašina, su ja susilieti. R. Kurzweil tai pavadino „Singularity“. Faktas, kad po N. Bostromo knygos sukelto šoko praregėjo net E. Muskas ir greitai greitai nusipirko biotechnologijų bendrovę „Neuralink“, o pora metų padirbėjęs jau parodė sukurtą siuvimo mašiną, galinčią į žmogaus smegenis neskaudžiai įsiūti šimtus implantų. Iš pradžių tai padės neįgaliesiems. O kai daviklių išaugs iki milijono – va tada tarpusavyje kai kurie iš mūsų galės kalbėtis tiesiai mintimis. Tokie kiborgai sugebės susidraugauti ir su Superintelektu. Gal.

Lietuva, ku-kū!

Nesakykite, kad žengiame su progresu. Turime progresyvių įmonių, daug protingų žmonių, yra net pasaulinės reikšmės išradimų... kaip bet kurioje Europos šalyje. Bet po tos apokaliptinės įžangos, pabandykite dabar permąstyti – ką mes veikiame žmonijos išlikimo kontekste? Ne klimato išsaugojimo, o Superintelekto atsiradimo? Beliko kažkur 30-40 metų. Ir mūsų vaikai jau galės negimdyti vaikų, che... Suspėtume dar tris keturias mokslininkų kartas išleisti. Bet jau tikrai ne tuo senoviniu būdu, kai dėstytojai bambėdavo prieš auditoriją. Va net šiandienos naujienose „Google Brain“ sako galinti implantuoti pakankamai elektrodų, kad galėtume informaciją kopijuoti tiesiai į smegenis. „Neuralink“ dėka apie smegenų tinklą, net interaktyvias dujas... Lietuvių Dirbtinio intelekto mokslininkai ir praktikai kuria (o dažniausiai kopijuoja) vaizdus atpažįstančias sistemas, gamina autoapsipirkimo parduotuves... žodžiu, užsiima smulkme.

Tarkim, tas labai reikalingas kalbų ir balso atpažinimas, kuriuo mes ir bendrausime, kol neišmoksime tiesiai mintimis. Cha, dauguma blogai moka anglų. Nieko tokio. Jau kokį pusmetį translate.google puikiausiai išverčia iš kitų kalbų į lietuvių, todėl galima suprasti net mokslinius straipsnius. Tik nepatingėk susireguliuoti „Chrome“ puslapių vertimą į lietuvių ir dar pridėk translate papildinį. Gali būti, kad mašininis vertimas yra geresnis už daugelio besipuikuojančių anglų žiniomis. Įdomu, kuris supras daugiau, ar per translate, ar tas, kuris skaitys originalą? O gal jau neverta apskritai mokytis kitų kalbų? Gal.

Su balso, šnekos atpažinimu Lietuvoje apskritai cirkas. Du valstybiniai projektai su didžiuliu finansavimu jau penkti metai kuria mums šį ganėtinai svarbų įrankį, kuriuo šiandien daugiau nei pusė taksi ar kavinių užsakymų JAV atliekami automatiškai, šnekančio roboto pagalba. Atpažinimą jau vykdo tas pats translate.google, bet balso sintezės dar nebe. Latviškai gali pasakyti frazę mašininiu balsu, o lietuviškai ne. Net ingūrų, malajiečių, khmerų, puštunų genčių kalbomis šneka, tik ne lietuviškai. Uf!

Ok, sakysite ir tai smulkmė? Kaip čia pasakius. Gavus šitokį stiprų įrankį – pasaulinę kalbą – belieka prisėsti prie interneto... ir pratintis sugyventi su dirbtinio intelekto mašinomis. Supykdysiu tūkstančius žmonių, pasakydamas, kad pramokę skaityti ir rašyti jau galite neiti į mokyklas. Tuo labiau – į universitetus. Tikrai nieko skaudaus nenutiktų, jei šiandien sustabdytume universitetų darbą, mokslininkus greit susirinktų verslas. Geriau patys kaupkite žinių datasetus. Skaitmenizuokite Lietuvą, kad ji išliktų. Dalinkitės žiniomis ir Lietuva soc. tinkluose.

Teisėjų darbą automatizuoti galime savo jėgomis per metus, du. Tiesa, dar karyba? Nekeiskime, jei nežinome kaip. Superintelektas, jis greičiausiai bus JAV rankose. Tai ir draugaukime su JAV.

O jei dar ir valstybės valdymą klonuotume su bet kurios didesnės šalies? Galų gale, ateinančio mašinų rytojaus akivaizdoje ir rinkimai Lietuvoje atrodytų labai skaidriai: jei nedraugauji su mokslu, DI, robotais, automatizuotomis sistemomis, atiduosi šalį valdyti protingesniems. Net neikite balsuoti, jei nesuprantate šiuolaikinių technologijų. Juk bus gėda toje mokslo taryboje net burną praverti, kai nesuprasite nė žodžio.

Paskaičiuokime, kiek sutaupytume milijardų biudžete, vien tik protingai atsisakę šlamšto? Taip, bazinės išmokos iš pradžių būtų mažokos mums, verksniams, bet gal tai skola gamtai? Pakentėsime. Pasimokysime skaitmeninio robotų valdymo arba užsidirbsime tradiciniais verslais. Menais, savimi, gamtos grožiu užsiimti turėsime laiko į valias.

Kurios šalys turi pranašumą skaitmeniniame pasaulyje? Teisingai, technologiškai išsilavinusios, atviros, drąsios pasikeitimams. Ir žmonės, žiūrintys tiesiai į neišvengiamą ateitį. Taip, ir be veikiančių tradicinių religijų. Net jūsų kvailas pasiteisinimas, kad vis tiek visi mirsime – yra nesąmonė! Jei iki šiol visi žmonės mirdavo, nereiškia, kad tai tiesa. Šiandien mirtis viso labo techninis klausimas.

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
2.7500

Meili ir draugiška Kalcita ieško namų: padėkite pamiršti praeitį

Kalcita yra 3-4 metų amžiaus kalytė, prieraišumo, mielumo, ir džiaugsmo įsikūnijimas, jau...

Kaunietis išsakė kitokią nuomonę apie „trikojus“ – svarsto, kada žmonės susiprotės (103)

Nors pokalbiui pasisukus naujųjų mobilių greičio matuoklių tema, daugelio vairuotojų nuotaika...

Studentę apstulbino bibliotekininko atsakymas: kas iš tų modernių sienų, kai vidus mena tamsiuosius amžius? (29)

„Jūs nesate pirma kelianti šį klausimą. Nežinau kodėl pas mus taip yra. Gal todėl, kad...

Užfiksavo, kokia situacija Lietuvos keliuose: dėl tokių žioplių vairuotojai gali sumokėti brangiai (22)

Žaliosios rodyklės – nesaugu. Nesaugu tiems, kas nenori būti apsaugotas. Kadangi, kaip...

Nusistebėjo agresyvia lietuvių reakcija: ar tikrai žmonės taip nežino KET? (115)

Sekmadienį į DELFI kreipėsi moteris, kuri šeštadienio vakarą nukentėjo Vilniuje, Kalvarijų g....

Top naujienos

Premjero patarėjas dėl Narkevičiaus skandalo: aš pasakysiu, ko galbūt neturėčiau (2)

Premjeras pirmadienį interviu DELFI pareiškė, kad diskusijų dėl susisiekimo ministro Jaroslavo...

Pasipiktino aikštelių apmokestinimu šalia prekybos centrų: gerai neapsižiūrėjus galima gauti baudą (66)

Į DELFI redakciją kreipęsis vilnietis Eugenijus pasakojo pastaruoju metu susidūręs su nauja,...

Profesorius Stukas viską išklojo apie raugintus kopūstus: nuo šiol į juos žiūrėsite visiškai kitaip

Rauginimas – ilgų metų patikrintas būdas išlaikyti tinkamas vartoti daržoves ilgesnį...

Fausta Marija Leščiauskaitė. Storos ir laimingos – o gal plius dydžio modeliai skatina nutukimą? (87)

Modeliai, neatitinkantys stereotipinio įsivaizdavimo apie tai, kaip turi atrodyti modelis, ir kaip...

Tyrimų komisija imsis Pranckiečio: nuo dabar viskas bus dar įdomiau Graužinienė liudyti nesutiko  (96)

Trečiadienį parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos atliekantis Seimo Nacionalinio...

Galutinai naikinamos atliekų šachtos: pasipiktinę žmonės grasina šiukšles krauti laiptinėje ir išlaužti spynas (327)

Smarvė , musės, žiurkės ir šiukšlių krūvos – tokia dažno vilniečio, kurio daugiabutyje...

Lietuvis papasakojo, kaip statomi tiltai: svarbu ne tik praktiškumas (3)

Šiuo metu projektuojami ir statomi tiltai Lietuvoje – pavyzdys to, kaip dera modernios...

Šią japonų paslaptį nuo šiol žinosite ir jūs: mielinės bandelės, kurios minkštos išlieka ir po kelių dienų

Jei dar manote, kad mielinė tešla – ne jūsų nosiai, išbandykite šį receptą. Tinklaraščio...

Pavojingi Putino žingsniai: naujos Rusijos ambicijos – didelio konflikto pradžia (172)

Gynybos ekspertas Ianas Brzezinskis teigia skeptiškai vertinantis Rusijos galimybes prisijungti...

Žala ir Jurgelėnas apie Dakarą: skaičiavome kilometrus, kol galėsime važiuoti į namus (1)

Pirmąją Dakaro dieną visus nustebinęs Vaidoto Žalos ir Sauliaus Jurgelėno ekipažas džiaugėsi,...